Vilniuje - pirmoji Lietuvos istorijoje Irano kino savaitė

Po beveik metus trukusio derinimo tarp Irano ir Lietuvos diplomatų bei kultūros atstovų pirmąsyk istorijoje šios dvi šalys susitiko jaukioje sostinės „Skalvijos“ kino centro salėje. Akivaizdu, bet neįtikėtina: be jokios islamofobijos, ramiai, solidžiai, pilnutėlei salei kino gurmanų buvo pristatyta viena iš daugialypės Irano kultūros dalių – kinas.

Septyni įspūdingi filmai

Pasak „Skalvijos“ kino centro vadovės Vilmos Levickaitės, rugpjūčio 24-30 dienomis „Skalvijos“ kino centre bus parodyti 7 įvairaus žanro iraniečių filmai. Jų pristatyti ir pabendrauti su „Skalvijos“ kino centro žiūrovais atvyksta filmų autoriai bei Irano Vizualiųjų medijų instituto atstovai. Irano kino savaitę rengia „Skalvijos“ kino centras, bendradarbiaudamas su Irano Islamo Respublikos ambasada Lenkijoje.

„Lietuvoje jau bemaž kiekvienas nekomerciniu kinu besidomintis žiūrovas yra matęs filmų iš Irano ar bent girdėjęs žymiausių šiuolaikinių jo režisierų – Abbaso Kiarostami, Džafaro Panahi, Asgharo Farhadi – pavardes. Irano filmų savaitės programoje pristatysime Lietuvoje dar nematytus iraniečių darbus, pakviesime žiūrovus susidaryti pilnesnį įspūdį apie Irano kiną, tiesiogiai pabendrauti su pačiais kūrėjais“, – sakė V. Levickaitė.

Pasak „Skalvijos“ pranešimo, dauguma Vilnių paskutinėmis vasaros dienomis pasieksiančių filmų dėlioja šeimyninių konfliktų, netikėtai kylančių tarpusavio nesusipratimų istorijas. Į artimųjų nesutarimus po mįslingos poeto mirties gilinasi rež. Hadi Karimi filme „Sniegas ant įkaitusio skardinio stogo“ (“Snow on a Hot Tin Roof“, 2011 m.), netekties ir asmeninės kaltės jausmo susietus šeimų gyvenimus rodo režisierius Mohammadas Ahmadi „Prarastoje tiesoje“ (“The Lost Truth“, 2008 m.), tėvo ir dukters santykių rebusą narplioja rež. Ali Rafii „Aga Josefe“ (“Agha Yousef“, 2011 m.). Per dukters ir tėvo santykių siužetinę liniją karo poveikį Irano visuomenei tyrinėja Ebrahimas Hatamikia filme „Vardan Tėvo“ (“In the Name of Father“, 2006 m.). Amerikiečių dramaturgo Tennessee Williamso gerbėjai turėtų nepraleisti režisieriaus Bahramo Tavakolio filmo „Čia be manęs“ (“Here Without Me“, 2011 m.). Tai laisva T.Williamso pjesės „Stiklinis žvėrynas“ interpretacija.

Žiūrovai, vertinantys pašnekesius su filmų autoriais, kviečiami atkreipti dėmesį į susitikimus su Irano kino kūrėjais ir aktoriais. Rugpjūčio 27-30 dienomis savo darbus pristatys filmų „Prarasta tiesa“, „Sniegas ant įkaitusio skardinio stogo“, „Aga Josefas“ režisieriai bei aktoriai, taip pat filmo „Vardan Tėvo“ prodiuseris.

Priminsime, kad unikalus kino centras „Skalvija“ (pavadinimu „Planeta“) pradėjo veikti dar 1963 metais, po 30 metų tapęs „Skalvija“. Iki 2002-ųjų joje veikė dvi salės, vėliau pasikeitė kino centro veiklos koncepcija, jis tapo tarptautinių organizacijų „Europa Cinemas“ ir CICAE nariu.

„Drugelio gimimas“ – nuostabiai šviesi alegorija apie tikėjimo stiprumą

Rugpjūčio 24 dieną Irano kino savaitę atvėrė režisieriaus Modžtabo Raie poema-alegorinis filmas simboliniu pavadinimu „Drugelio gimimas“ (1998). Vaizdinguose šiaurės Irano ir Azerbaidžano kalnuose nufilmuota juosta per antrosios sutuoktinės netekusio vyro, luošo berniuko ir dvasiniu kaimo lyderiu tapusio Shahboddino patirtis nagrinėja tikėjimo išbandymo klausimus. Filmas – nuostabus, lengvas, tyras, daugiaprasmis, sudarytas iš trijų novelių, iš pradžių tarsi nesusijusių tarpusavyje. Tačiau vėliau paaiškėja, kad stebuklai be tikėjimo stiprumo yra neįmanomi. Beje, paskutiniosios novelės – „Drugelis“ – pagrindinis herojus savo išvaizda ir aliuzija į ėjimą per vandenį primena Jėzų Kristų, kokį įprasta vaizduoti vakarų kultūroje.

Tikėjimo stiprimu bandomas ir mula planuojantis tapti jaunuolis filme „Mėnesiena“ (rež. Seyed Reza Mirkarimi, “Under The Moonlight“, 2000 m.).

Ambasadorius Lietuvos menininkus pakvietė į Iraną

Irano kiną Lietuvai pristatė Irano Islamo Respublikos Ambasadorius Lenkijos Respublikoje bei akredituotas Lietuvai J. E. Samadas Ali Lakizadeh.

Pateikiame Ambasadoriaus kalbą, kuri puikiai atspindi Irano kino situaciją. Kalba buvo sakoma persiškai, čia pat verčiama į lietuvių kalbą.

„Vardan Dievo, Maloningiausiojo, Gailestingiausiojo,

Brangūs svečiai, ponios ir ponai,

Esu labai laimingas pasitaikius progai šiame istoriniame „Skalvijos“ kino centre pasakyti Jums trumpą kalbą. Lietuvos Respublika yra žymi savo meno pasauliu, todėl nusprendžiau supažindinimą su Irano kultūra pradėti Irano kino savaite Vilniuje. Tuo pačiu manau esant naudinga trumpai pristatyti Irano kino industriją.

Jei piktografiją ir tapybą laikysime kino „protėviais“, Iraną, kurio istorija siekia 7 tūkstančius metų, o tokiose istorinėse vietovėse kaip Persepolis, Behistunas ir Ekbatana sienas puošia įvairūs įrašai bei atvaizdai, galima pavadinti ankstyviausiu žmonijos istorijoje kino meno pirmtaku. Kinas įprastine šio žodžio reikšme Irane pradėtas kurti nuo 1900 metų, kai buvo pastatytas pirmasis Irano filmas apie Mozaffar ad-Din Šacho, tuometinio Irano monarcho, kelionę į Paryžių. Šį filmą sukūrė rūmų fotografas Mirza Ebrahim Chanas, nepraėjus nė penkeriems metams po pirmojo pasaulyje Brolių Liumjerų filmo pristatymo Amerikoje 1896 metais. Kiek vėliau 1925-iais Teherane Ovanes Ohanian‘as įkūrė pirmąją Irane „Kino aktorystės mokyklą“. Netrukus 1930 metais profesorius Ohanian‘as pastatė pirmąjį Irano nebylųjį filmą, pavadinimu „Hadž agha“. Filmų kūrimo procesas Irane pilnai įsibėgėjo 1932-iais, kai Abdolhosseinas Sepanta sukūrė pirmąjį įgarsintą meninį filmą pavadinimu „Lorų mergaitė“. Pamažu formavosi ir kino institucijos, kurių pirmoji - Nacionalinė Irano filmų organizacija, suvaidinusi svarbų vaidmenį vystant Irano kino industriją - įsteigta 1949 metais.

Pagal „Screen Daily“ paskelbtą filmų išleidimo statistiką, 2007-iais Iranas, išleidęs 105 filmus, užėmė 11 vietą pasauliniame reitinge. Nors pastaraisiais metais jis nusileido į 17 vietą, meninė filmų vertė vis labiau pripažįstama, padažnėjo jų pristatymų tarptautinėje erdvėje. Anot pasaulinio lygio kūrėjų, tokių kaip austras Michaelas Haneke ir vokietis Werneris Herzogas, Irano filmai yra svarbi pasaulinio kino dalis, tai rodo ir gausus bei reikšmingas Irano autorių dalyvavimas tarptautiniuose Kanų, Venecijos ir Berlyno kino festivaliuose.

Pastaraisiais metais Irano kinas gali didžiuotis įvairiais pasiekimais. Vis gausiau kino kūryba užsiima moterys, tokios kaip Rachšan Bani-Etemad, Pouran Derachšandė, Tahminė Milini. Irano autoriai pelno svarius tarptautinius apdovanojimus, pavyzdžiui, Kanų festivalio auksinė palmės šakelė buvo suteikta Abbaso Kiarostami filmui „Vyšnių skonis“, Madžido Madžidi filmas „Dangaus vaikai“ buvo nominuotas Oskarui, o Asgharo Farhadi filmui „Apie Eli“ 2008-iais suteiktas Sidabrinio lokio apdovanojimas. Šiais metais Asgharo Farhadi filmas „Išsiskyrimas“ pelnė Oskarą.

Prie Irano filmų sėkmės pasaulio kino ekranuose prisideda ir daugybė vietinių kino studijų bei kompanijų, tokių kaip „Farabi kino fondas“ „Sima filmai“, „Barg-e sabz“, „Irano jaunimo kino organizacija“ ir „Bani filmai“. Irane taip pat vykta tarptautiniai kino festivaliai, kurių svarbiausi yra „Fadžro“ tarptautinis kino festivalis, nuo 1983-ųjų kasmet  rengiamas Teherane (pagrindinis jo apdovanojimas yra Krištolinis Simorgas), ir „Vaikų ir jaunimo filmų festivalis“, nuo 1985-ųjų rengiamas Isfahane (pagrindinis apdovanojimas - Auksinis drugelis). Be šių, vyksta ir kiti tarptautiniai renginiai, pavyzdžiui, „Tarptautinis miesto filmų festivalis,“ tarptautinis filmų festivalis „100“ bei „Fadžro“ tarptautinis teatro festivalis. Tai svarbūs Irano meno bei kino įvykiai, suteikiantys progą parodyti savo kūrybą vietiniams bei užsienio menininkams, tarp jų ir Lietuvos kino kūrėjams.

Tikiuosi, kad Irano kino savaitė Lietuvoje, kurios metu bus parodyti 7 žymiausių Irano režisierių filmai, taps kultūros tiltu, susiesiančiu mūsų šalių kūrėjus ir padėsiančiu geriau pažinti vieniems kitų kūrybą ir kultūrą. Tuo labiau, kad Lietuva garsėja talentingais kino kūrėjais, o dėl istorinės miestų architektūros bei atmosferos, kuri juntama ir Vilniuje, jūsų šalis yra viena geriausių vietų filmuoti istorinius filmus ir pavaizduoti senąją Europą. Tai taip pat galėtų paskatinti glaudesnį abiejų šalių bendradarbiavimą. Kartu pasinaudodamas proga norėčiau padėkoti visiems susirinkusiems, užsienio valstybių ambasadų Vilniuje atstovams, Lietuvos kultūros institucijų vadovams, taip pat kino centro „Skalvija“ vadovams ir Irano vizualiųjų menų institutui, kurie padėjo surengti šią kino savaitę.

Baigdamas kalbą, norėčiau pakviesti visus Lietuvos kino entuziastus ir kūrėjus dalyvauti Irano kino ir meno festivaliuose, ypač tarptautiniame „Fadžro“ kino festivalyje, kuris kasmet rengiamas žiemos pradžioje.

Dėkoju.“