Viešas kreipimasis į Lietuvos socialdemokratų partiją ir Prezidentę Dalią Grybauskaitę

Seimas paminėjo signataro ir Respublikos Prezidento Algirdo Mykolo Brazausko 85-ąsias gimimo metines. Spalio mėnesį Seimas minės signataro Vytauto Landsbergio 85-ąsias gimimo metines ir, tikėtina, prezidentinę inauguraciją.

Delfi.lt paskelbė rašinį „Tik vienas prašymas Seimo nariams“ lyg ir apie nieką.

Tačiau tai, ką pacituosiu, yra, visų pirma, Lietuvos socialdemokratų partijos garbės klausimas. Partija, sujungusi nuo TSKP atsiskyrusią savarankišką LKP, ir garbingą praeitį turinčią Lietuvos socialdemokratų partiją, negali dėl šio rašinio nesikreipti į prokuratūrą. Priešingu atveju, ši partija – tuščia vieta.

Į šį rašinį negali nesureaguoti ir A. M. Brazauską savo mokytoju jo laidotuvių dieną pavadinusi Lietuvos Prezidentė Dalia Grybauskaitė.

Štai ši citata, kurioje spekuliuojama A. M. Brazausko ir Adolfo Hitlerio, A. M. Brazausko ir Mykolo Burokevičiaus sugretinimais: „Kokios nors Mykolo Burokevičiaus gimnazijos mokinių parlamentas galimai turi didesnę įtaką, negu Lietuvos Respublikos disfunkcinis parlamentas, kuris dar net negalvoja apie darbus, mat jie net patys nežino, kiek iš jų yra dauguma ir ar gali jie priiminėti sprendimus. Jus nustebino, kad Lietuvoje yra Mykolo Burokevičiaus vardo gimnazija? Jos nėra, kaip nėra ir Adolfo Hitlerio universiteto Raseiniuose, bet galėtų būti, nes yra Algirdo Brazausko gimnazija Kaišiadoryse. Taip gražiai skamba, kaip kokia Drąsiaus Kedžio Kauno apskrities biblioteka Garliavoje.“

Jei kažkam skamba galvoje, tai nebūtina tuo viešai girtis.

Priminsiu, kad A. M. Brazauskas buvo išrinktas 1989 m. gruodžio 19 – 20 dienomis vykusiame LKP suvažiavime nuo TSKP atsiskyrusios savarankiškos LKP vadovu, M. Burokevičius – LKP, kuri liko sudėtine TSKP dalimi, vadovu, atvirai kolaboravusiu su perversmą Lietuvoje 1990 – 1991 metais rengusia ir įvykdyti bandžiusia TSRS ir TSKP vadovybe.

Nesu ir niekada nebuvau komunistų partijos gerbėju, nariu. Būdamas Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio iniciatyvinės grupės ir Seimo bei Seimo tarybos nariu nepalaikiau LKP atsiskyrimo nuo TSKP idėjos. Intuityviai jaučiau, kad tuo savarankiška LKP įgis politinę ateitį Nepriklausomybę atkūrusioje Lietuvoje. Tačiau ramia sąžine galiu pasakyti, kad LKP atsiskyrimas buvo labai svarbus veiksnys, laužiant sustabarėjusį Kremlių valdžiusios TSKP stuburą ir patvirtinant bendrą istorinį Lietuvos apsisprendimą.

M. Burokevičius šiame istoriniame virsme pasirinko kitą barikadų pusę.

Ne kartą dėl veiklos Sąjūdyje, darbo Aukščiausioje Taryboje ir Vyriausybėje, Valstybės saugumo departamente esu sulaukęs A. M. Brazausko nemalonės. Tačiau tai nepalyginama su tuo, ką paskelbė delfi.lt – Lietuvos Prezidento A. M. Brazausko, mūsų tautos vardu Izraelyje atsiprašiusio žydų tautos, sugretinimą su A. Hitleriu ir prieš Lietuvos Nepriklausomybę veikusiu kolaborantu M. Burokevičiumi.

Tai – mano, Lietuvos piliečio, garbės klausimas. Tačiau, visų pirma, tai – Lietuvos socialdemokratų partijos garbės klausimas. Jūsų tyla ir neapsisprendimas reikš, visų pirma, jūsų sugrįžimą į kolaboratų LKP, taip ir neatsiskyrusią nuo TSKP.

Tai – ir Lietuvos Prezidentės D. Grybauskaitės ir jos vadovaujamos mūsų valstybės garbės klausimas. Prezidentės D. Grybauskaitės nereagavimas reikštų jos sugrįžimą į M. Burokevičiaus vadovautą LKP / TSKP ir Lietuvos valstybės, kurios vadove ji šiuo metu yra, paniekinimą. Šlapiu, pamazgomis dvokiančiu skuduru mums visiems į veidą. Ir Vytautui Landsbergiui – taip pat.

Susiję:

Raseiniuose galėtų būti Adolfo Hitlerio universitetas, nes Kaišiadoryse yra Algirdo Mykolo Brazausko gimnazija