Vengriją pakeitęs Viktoras Orbanas laikomas absoliučiu lyderiu

2010 metais Vengrijos ministru pirmininku buvo išrinktas Viktoras Orbanas, ir visus tuos metus jis yra dėmesio centre. Apie jį rašo vietos ir pasaulio dienraščiai, ir girdami, ir kritikuodami dėl griežtų metodų ir visaapimančių reformų, bet šalyje padėtis jau stabili, o ekonomika šauna į viršų. Vengrija iš krizės išeina įvykdžiusi politines ir konstitucines permainas, o vėl priartėjusi prie parlamentinių rinkimų išlaiko iki šiol neregėtą stabilumą.

Balandžio 6 dieną vyks rinkimai į Vengrijos parlamentą, taigi likus maždaug 2 mėnesiams iki EP rinkimų. Ministras pirmininkas Viktoras Orbanas, kuris vadovauja dešiniųjų centristų partijai „Fides – Vengrijos piliečių sąjunga“, yra laikomas absoliučiu lyderiu.

2010 metais, kai Vengrija pateko į krizinę situaciją, šaliai pradėjo vadovauti Viktoras Orbanas. Tada atsistatydino kairiųjų premjeras Ferencas Gyurcsany (Djurčanis) dėl nutekėjusio įrašo, kuriame jis prisipažino melavęs. Vengrai buvusiems komunistams neatleido daugelio klaidų ir parėmė ne tik Orbano vadovaujamus dešiniuosius, bet ir radikalų nacionalistinį Judėjimą už geresnę Vengriją „Jobbik“. Prie žmonių nuotaikų pokyčių prisidėjo ir Europą pradėjusi krėsti ekonominė krizė. Vengrija išgyveno masinę bedarbystę ir buvo priversta kažkaip susitvarkyti su didžiule valstybine skola, kurią užtraukė buvusi kairiųjų valdančioji vyriausybė. Taigi Orbanui teko nelengva užduotis.

Ekonominiu požiūriu premjero darbas buvo rezultatyvus. Jam vadovaujant šalis ne tik išlipo iš duobės, bet visi rodikliai ir artimiausiais metais bus su pliuso ženklu. Vengrijos pasiekimai akivaizdūs – vartotojų pasitikėjimas pasiekė aukščiausią lygį nuo 1998 metų, nedarbas stabilizavosi ties maždaug 11% riba, darbo užmokestis nuolat kyla, o pardavimų atnaujinimas prisideda prie ekonomikos augimo. Taip pat sumažėjo valstybės įsiskolinimas ir biudžeto deficitas. Pagal Bloomberg paskaičiavimus ekonominis Vengrijos augimas buvo 0,7 % 2013 metais, o 2014 metais gali užaugti iki 1,8 % bei iki 2 % 2015 metais.

Nors šalyje padėtis niekada nebuvo tokia sudėtinga, kaip kad Ispanijoje ar Graikijoje, o bendrasis Europos ir pasaulio ekonominis pakilimas atsispindėjo ir Vengrijos ekonomikoj. Mažai nukentėjo ir Vengrijos eksportas, nes valstybė palaiko puikius ryšius su kaimynine Vokietija. Kaip bebūtų, Orbano vyriausybė prisiėmė visą atsakomybę ir užėmė pragmatinę poziciją, nepaisydama galimos kritikos iš opozicijos ir Briuselio.

Kadangi šiai vyriausybei dėl pasiektų ekonominių rezultatų negalima nieko prikišti, tai pagrindinė Briuselio kritika nukreipta į konstitucines pataisas, kurias nuo 2010 metų įgyvendino Viktoras Orbanas kartu su partija „Fides“. Politinio gyvenimo pokyčiai iššaukė emocijų ir pykčio audrą.

Įgyvendintos reformos iš esmės mažai kuo skyrėsi nuo kitų krikščioniškose demokratinėse Europos valstybėse vykdytų reformų. Svarbiausia jų – šeimos, kaip pagrindinės tradicinės vertybės, įtvirtinimas. Taip pat atsiribojimas nuo ultra dešiniųjų antisemitinių pareiškimų bei kova su komunizmo padariniais. Europa gali kritikuoti Orbaną ir „Fides“ už tai, kad atsisakyta įteisinti tos pačios lyties santuoką ar įvesti sankcijas šeimoms, kurių vaikai nelanko mokyklos, tačiau ši politinė pozicija visiškai sutampa su krikščioniškosiomis Vengrijos tradicijomis ir konservatoriška valdžios laikysena.

Kadangi dauguma ES rekomendacijų Vengrijoje buvo įgyvendintos, „Fides“ gali nesibaiminti dėl laukiančių rinkimų. Pagal apklausos duomenis – partijai pergalė garantuota, o kairieji centristai, ultra dešinieji ir „žalieji“ gerokai atsilieka. Nors vengrų žurnalistas  Szabolcs Szereto sako, kad kampanija bus „purvina, o kovos garsas tiesiog kurtinantis“. Nes kairioji opozicija „bijo eilinės nesėkmės, kuri šį kartą gali tapti mirtina“. Dabar opozicija jau pradeda suprasti, kad tas „vengrų pasaulis, kuriame ji dar visai neseniai galėjo vieningai viešpatauti naudodama finansinius resursus ir minties monopoliją, palaipsniui nyksta“.

Pagal: huffingtonpost.fr

Parengė Erika Drungytė