Vamzdis svarbiau nei žmogus

Energetinė nepriklausomybė nuo rusiškų dujų grįsta ne tik dideliais pinigais, kurie iš mūsų piliečių kišenių metų metus plauks į neaiškius „ofšorus“ už „Independence“ laivo nuomą. Tiesiant nuo SGD terminalo magistralinį dujotiekį, išdraskytos kelių dešimčių šeimų žemės, su vamzdžiais užkasti ateities planai. Galų gale jų žmogiškąjį orumą ir viltį rasti teisingumą traiško teismų buldozeriai.

Klaipėdietė Virginija Zakarauskienė ketverius metus teismų maratone gina sūnaus interesus. Trylikos metų našlaičiu tapęs vaikas iš mirusio tėčio paveldėjo 2,5 ha žemės, o „Klaipėdos nafta“ pusės to sklypelio pasigviešė 2013 metais, jam dar esant nepilnamečiam. V.Zakarauskienės sūnaus žemė pateko tarp 88 sklypų, per kuriuos buvo suplanuota tiesti dujotiekį, jungiantį SGD terminalą su veikiančia šalies dujų perdavimo sistema.

Užuot išpirkusi iš privačių savininkų žemę, kurioje tiesiamas valstybinės svarbos objektu Vyriausybės pripažintas dujotiekis, „Klaipėdos nafta“ jiems pranešė, kad bus nustatyti servitutai ir išmokėtos 30 proc. didesnės kompensacijos, negu tokiu atveju numato teisės aktai. Nesutinkantieji įspėti, kad ir be jų valios servitutai bus nustatyti Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) administraciniais aktais, bet tada didesnę kompensaciją jie matys kaip savo ausis.

Dabar žemės savininkų sklypuose „viešpatauja“ magistralinis dujotiekis, o 50 m aplink jį žmonės negali nei bulvių sodinti, nei gyvulio rišti, nei šieno kupetos krauti - nustatyta iš viso 18 draudimų.

Pasak V.Zakarauskienės, advokatai išsiaiškino buvus galimybę dujotiekį tiesti per valstybinę žemę, mažiau paliečiant privačios, tačiau ši galimybė net nebuvo svarstyta: „Į mūsų žemes savo buldozerius jie suvarė be jokių parašų ir sutikimų. Suprantame, koks tai svarbus objektas, bet kodėl valstybė nesielgia žmoniškai su savo žmonėmis? Juk galėjo arba normalią kompensaciją išmokėti, arba žemę išpirkti, o dabar mano vaiką tiesiog apvogė.“

Prieš dujotiekio tiesimą prie pat Klaipėdos esantis sklypas buvo įvertintas apie 0,5 mln. litų, o už servitutą „Klaipėdos nafta“ pervedė 6 tūkst. litų kompensaciją. Skersai 2,5 ha sklypo nutiesus magistralinį dujotiekį, realiai galima naudoti tik apie 1 ha žemės. Mat sklype jau anksčiau nustatyti servitutai dėl dujotiekio vamzdžių ir vandens nuotekų trasų.

V.Zakarauskienė, kaip ir kiti prieš servitutus sukilę žemių savininkai, teismų užtarimo nesulaukė - pripažinta, kad servitutai teisėti. Dabar moteris mina teismo slenkstį, prašydama perbraižyti jos sklypo ribas, mat po tikslių kadastrinių matavimų šalia jos sklypo atsirado laisvos valstybinės žemės plotelis, beveik lygus tam, kuriam nustatytas servitutas.

„Neėmėm mes tų 6 tūkst. litų, kažkur depozite jie guli, ir jokių daugiau pretenzijų neturėsime, tik tegul būna malonūs patraukti sklypo ribas, kad servitutas atsidurtų valstybinėje žemėje, ir tegul su ja daro, ką nori“, - kalbėjo įskaudinta moteris. Tačiau NŽT nesutinka, todėl ginčą kovo viduryje spręs teismas.

„Ta žemė mano sūnui buvo viltis padėti pagrindą gyvenimui, - sakė V.Zakarauskienė. - Auklėjau jį lietuviška dvasia, vaikas nė neketino kur nors emigruoti, o dabar skaudžiai nusivylęs. Į ką jam kabintis - į vamzdį, toje žemėje užkastą?“

Nauja nacionalizacija

Petronėlės Danutės Malakauskienės šeimai 14 ha žemės priklauso nuo 1892 metų, nuosavybė jai buvo atkurta 2000 metais. Žemės savininkės sūnus Giedrius Malakauskas sako, kai jų žemę pirmą kartą nacionalizavo sovietų okupantai, mamai buvo 7 metai, o dabar, kai žemė iš esmės atimta mūsų pačių valstybės vardu, jai 80 metų.

„Bet mes negalime net ir sakyti, kad žemė atimta, nes ji priklauso mums, mes mokame žemės mokestį, tik ja naudojasi visi kiti, išskyrus mus.“

Šeima planavo perspektyviame 14 ha žemės sklype netoli jūros vystyti gyvenamąją statybą - pakeitė žemės paskirtį, investavo į sklypų suformavimą. Likimo ironija - tą pačią dieną, kai iš Klaipėdos rajono savivaldybės gavo patvirtintą savo sklypo detalųjį planą, NŽT administraciniu aktu 1,4 ha jų žemės nustatė servitutą.

„Dabar mes turime sklypą, per kurį nuvestas magistralinis dujotiekis - potencialiai pavojingas objektas. Avarijos atveju artimiausi namai tikriausiai virstų pelenais. Kas dabar norės ten gyventi?“ - klausia G.Malakauskas.

Pinigai – premijoms ir advokatams

Tačiau, „Klaipėdos naftos“ vertinimu, bendrovė žemės savininkų atžvilgiu laikėsi visų nustatytų reikalavimų. Kaip „Vakaro žinias“ informavo bendrovės Komunikacijos skyriaus vadovė Indrė Milinienė, vykdant SGD terminalo projektą iš viso dėl nutiesto dujotiekio žemės savininkams išmokėta 299 790 eurų kompensacijų. Savininkai, kurie nesutiko su servitutų nustatymu, neatsiėmė apie 4100 eurų.

Gerokai daugiau - apie 490 tūkst. eurų - „Klaipėdos naftos“ vadovai 2014 m. išmokėjo premijų sau ir darbuotojams už sėkmingai įgyvendintą SGD terminalo projektą. Neliko nuskriausti ir advokatai, konsultavę, kaip pačiu greičiausiu ir pigiausiu būdu paimti privačias žemes vamzdynams tiesti, ir gynę bendrovės interesus.

Vieša Vilniaus apygardos teismo 2015 m. sausio 26 d. nutartis rodo, kad naudotasi ir vienos brangiausiai apmokamų advokatų kontoros TARK GRUNTE SUTKIENĖ paslaugomis. „Klaipėdos nafta“ prašė priteisti iš bylą pralaimėjusių pareiškėjų grupės beveik 4 tūkst. eurų bylinėjimosi išlaidų, joms įrodyti teikė advokatų kontoros sąskaitą faktūrą, kur nurodyta 23,8 tūkst. eurų. Iš viso 2011-2016 m. „Klaipėdos nafta“ su minėta advokatų kontora sudarė beveik 784 tūkst. eurų vertės sutarčių.

Naujai pareikštuose ieškiniuose 6 žemės savininkai teigia, kad dėl sklypuose esančio dujotiekio negali vykdyti planuotos veiklos ir patiria žalą, ją prašo atlyginti. Bendra šių reikalavimų suma yra apie 1,8 mln. eurų.

„Klaipėdos naftos“ finansiškai nepalies net galima teismų baigtis žemės savininkų naudai: „Žalos priteisimo žemės savininkams atveju tokios kompensacijos Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos būtų įtraukiamos į SGD terminalo saugumo dedamąją ir būtų realiai kompensuojamos Lietuvos gyventojų.“

Taigi, jeigu klaipėdiečiams pavyks prisiteisti žalos atlyginimą, tą žalą turės atlyginti visi Lietuvos gyventojai ir įmonės, kurios naudoja dujas, iš jų pagamintą šilumą ir elektrą.

Liudvika Meškauskaitė, Advokatų kontoros vadovė:

Servitutas yra tam tikras nežymus savininko nuosavybės teisės apribojimas, kai jis yra būtinas. Bet šiuo atveju tai nėra nežymus apribojimas, nes servituto turėtojas turi daugiau teisių į savininko žemę negu pats savininkas. Bendrovė daro verslą, giriasi pelnais, išsimoka dividendus, milijonines premijas. O savininkas negali visavertiškai naudoti ne tik servitutu apribotos žemės, bet ir viso sklypo - nei užsiimti verslu, nei statyti namų. Toks servitutas faktiškai yra žemės paėmimas.

Kai pamačiau, ko ten buvo „primakliavota“, pirmiausia nulėkiau pas konservatorius. O ten man pasiūlė parašyti Rokui Masiuliui (buvęs „Klaipėdos naftos“ vadovas ir energetikos ministras), nes jis esąs ne tik labai sąžiningas, bet ir dievobaimingas, kas savaitę vaikšto į bažnyčią... Kurgi ne - šitiek žmonėms pridarius kiaulysčių, jam belieka tik keliais stacijas eiti. Kaip jiems jaustis, kai valstybė viena ranka atkūrė jų žemės nuosavybę, o kita ranka atėmė? Nuo to laiko, kai buvo nustatytas servitutas, mano klientai vien žemės mokesčio yra sumokėję daugiau negu „Klaipėdos naftos“ skirta kompensacija, kurios jie net neėmė.

Šaltinis: respublika.lt