2020 m. sausio 24 d.

 

D. Valys pabandė paaiškinti, kada prokurorus galima vadinti banditais, o kada negalima

Paskelbta: 2012-01-24 08:21 Autorius: ekspertai.eu
Vasario 1 d. 13 val. Kauno miesto apylinkės teisme įvyks teismo posėdis, kurio metu bus nagrinėjama neeilinė byla dėl kelių garsių prokurorų įžeidimo.Primename, kad Kauno apygardos prokuratūra praeitų metų gruodžio 19 d. kreipėsi į Kauno miesto apylinkės teismą. Lietuvos Respublikos pilietis, dr. Letas Palmaitis yra kaltinamas tuo, kad jis internete paskelbęs tekstą "Kodėl byla už nusikaltėlių "įžeidimą" iškelta vien tik Eglei Kusaitei?"šmeižė asmenis, neva šie padarė sunkų nusikaltimą ir įžeidė savo pareigas einančius valstybės pareigūnus.Generalinės prokuratūros prokurorus Mindaugą Dūdą, Justiną Laucių ir Algimantą Kliunką L. Palmaitis įvardijo kaip nusikaltėlius ir tėvynės išdavikus, o VSD ir Generalinę prokuratūrą kaip kriminalines antilietuviškas organizacijas. Kaip žinoma, EKSPERTAI.EU ne kartą viešojoje erdvėje Generalinę prokuratūrą vadino ir vadina nusikalstamo kriminalinio pasaulio buferiu. O paskelbus publikaciją "Nusikaltėlių bendrininkai prokurorai - banditai" ir paminėjus konkrečias prokurorų pavardes, buvo tikimasi, kad bus pradėtas ikiteisminis tyrimas, įžvelgiant šiame EKSPERTAI.EU išsakytame tekste daug nusikalstamos veikos požymių. Tačiau nieko panašaus neatsitiko. Todėl EKSPERTAI.EU dar sykį kreipėsi į Generalinį prokurorą Darių Valį prašydami nuodugniai išaiškinti, kada vis tik prokurorus, kurie vykdo nusikalstamas veikas, galima vadinti nusikaltėliais, banditais ir panašiais žodžiais, o kada negalima. Skelbiame D. Valio atsakymą: "Įstatymų leidėjas šmeižimą ir įžeidimą priskyrė prie veikų, kurios nagrinėjamos privataus kaltinimo bylų proceso nustatyta tvarka (Baudžiamojo proceso kodekso (toliau-BPK) 407 straipsnis), t.y. kai dėl tam tikrų nusikalstamų veikų asmenį kaltina ne valstybės institucija (pareigūnas), o pats nukentėjusysis. Pažymėtina ir tai, kad įstatymų leidėjas suteikia asmeniui galimybę ginti savo garbę ir orumą civilinėje teisenoje (Civilinio kodekso 2.24 str., Civilinio proceso kodekso 5.770 str.). BPK 409 str. numato tik dvi išimtis, kada prokuroras pradeda baudžiamąjį procesą dėl nusikalstamų veikų, kurios dažniausiai nagrinėjamos privataus kaltinimo bylų proceso nustatyta tvarka: kai nusikalstamos veikos turi visuomeninę reikšmę; kai jomis padaryta žala asmeniui, kuris dėl svarbių priežasčių negali ginti teisėtų savo interesų; kai pareiškime įvardijamas konkretus žmogus, kuris galimai nukentėjo nuo šmeižto bei įžeidimo jo atžvilgiu, tik jis pats gali tinkamai įvertinti, ar buvo pažeista jo garbe ir orumas. Nukentėjusysis pats turėtų tiesiogiai kreiptis įteismą privataus kaltinimo tvarka. Jūsų paklausime minimas baudžiamosios bylos iškėlimas Letui Palmaičiui yra skirtingas atvejis nuo aukščiau minimų nusikalstamų veikų. Minėtam asmeniui ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas Kauno apygardos prokuratūroje 2010 m. spalio 24 d. pagal Baudžiamojo kodekso 290 straipsnį (valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens įžeidimas), kuris nepriklauso privataus kaltinimo bylų kategorijai. Atkreiptinas dėmesys, kad 2010 m. rugsėjo 27 d. L. Palmaitis išplatino laišką, kuriame apgailestavo, jog jam nėra iškelta baudžiamoji byla." EKSPERTAI.EU komentaras L. Palmaitis išplatino laišką, kuriame apgailestavo, kad nėra iškelta jam baudžiamoji byla. Gerbiami prokurorai, Žmogaus noras, kad jam iškeltų bylą, pradėtu jo atžvilgiu ikiteisminį tyrimą, nėra joks teisinis pagrindas. Jūs turėtumėte spręsti objektyviai pagal tai, kokie duomenys, informacija, surinkta. Todėl žodžiai “atkreiptinas dėmesys” yra ne vietoje ir ne laiku. Susidaro vaizdas, kad šie žodžiai skirti sustiprinti Generalinio prokuroro argumentams, t.y. pasiteisinti dėl ko iškelta baudžiamoji byla - neva žmogus labai prašė ir prisiprašė. Tačiau norai negali būti prokuratūros kelrodė žvaigždė. Dar viena įdomi detalė: ikiteisminis tyrimas dėl A. Kliunkos įžeidimo pradėtas nebuvo ir į teismą prokuratūra nesikreipė. Nors A. Kliunka, lygiai taip pat kaip prokurorai J. Laucius bei M. Dūda buvo pavadintas nusikaltėliu, tačiau jis nepanoro pareikšti civilinio ieškinio L. Palmačiui. Negi A. Kliunkos norai yra aukščiau už  institucijos garbę? A. Kliunka ilgametis prokuratūros darbuotojas, vienos iš iš svarbiausių šalies institucijų, vienas iš aukščiausių postų užėmęs pareigūnas, dėl savo darbo prokuratūroje susilaukė L. Palmaičio įvertinimo. Tai jau ir yra visuomeninė reikšmė. Kodėl visuomeninę reikšmę turi tik teiginiai išsakyti prokurorų J. Lauciaus bei M. Dūdos atžvilgiu? Šiuo atveju A. Kliunkos nenoras, o L. Palmaičio ir J. Lauciaus bei M. Dūdos norai, kad būtų pradėtas ikiteisminis tyrimas, iš karto verčia suabejoti Generalinio prokuroro, o tuo pačiu ir jo pavaldinių nešališkumu ir kompetencija. Labai nesmagu tai, kad tokios abejonės dar labiau atitolina teisėsaugos pasitikėjimo atkūrimo pradžią. Susiję tekstai: Totalitarinės demokratijos ir "teisinės" valstybės piliečio viešas pareiškimas  
„Ekspertai.eu“ skelbiamą informaciją draudžiama visuomenės informavimo priemonėse atgaminti be raštiško VšĮ „Ekspertai.eu“ sutikimo, kurį galima gauti adresu info@ekspertai.eu
Kalba redaguota ekspertai.eu
 
Komentarai

 
Parašykite komentarą
Ekspertai.eu įspėja, kad komentaras – tai viešas informacijos paskelbimas.
Komentatorius atsako už savo viešai paskelbtą žinomai neteisingą, įžeidžiančią, šmeižikiško ar nusikalstamo turinio informaciją (tai yra komentarai, kuriuose skatinama tautinė, rasinė, religinė ar kitokia neapykanta, raginimai nuversti teisėtą Lietuvos valdžią, organizuoti sąmokslą prieš valstybę, pakeisti jos konstitucinę santvarką, kėsintis į nepriklausomybę arba pažeisti teritorijos vientisumą, šiais tikslais kurti ginkluotas grupes arba daryti kitus nusikaltimus, kuriais kėsinamasi į Lietuvos valstybę) LR teisės aktų nustatyta tvarka.
Ekspertai.eu komentarų neredaguoja.
Komentarai su keiksmažodžiais ar vulgarybėmis bei piktybiškai kartojami tekstai yra šalinami.
Vardas
Komentaras