2019 m. spalio 15 d.

 

Vaisiai nuo usnių ir erškėčių

15
Paskelbta: 2012-07-26 16:27 Autorius: Vidmantas Valiušaitis

Artėjant rinkimams – daug receptų vienytis. Saulius Stoma ragina sukelti “vieningą bangą” iš antisisteminių partijų ir judėjimų, o štai Mečislovas Laurinkus dėsto, kad “valstybei padėtų subręsti dvipartinė sistema”.

Abu siūlymai, žvelgiant iš šiek tiek atokesnės nuo gyvenimo tikrovės perspektyvos, atrodo patrauklūs ir perspektyvūs. Tačiau tuo pat metu jie yra geri pavyzdžiai, iliustruojantys mūsų politinės tikrovės dramą – nepajėgumą natūralius visuomeninių požiūrių skirtumus paversti konstruktyviu politiniu procesu, kuris duotų naudos visai šaliai, ne atskiroms interesų grupėms ar pavieniams asmenims.

S. Stomą ir M. Laurinkų paminėjau ne atsitiktinai. Abiejų politinės veiklos ištakos tos pačios – Sąjūdis. Vadinasi, abu 1988-aisiais buvo bendražygiai, matė priespaudą ir neteisybę, solidariai kilo už laisvę, veržėsi į tiesą.

Prisimenu S. Stomą dar sovietų laikais “Literatūroje ir mene”. Rašydavau ten straipsnius. Jau tada galėjai justi, kad tas skyriaus redaktorius lietuviškai, ne sovietiškai galvojantis žmogus, nors daug ką sprendžia ne jis. Tačiau buvo geranoriškas, stengėsi plėsti laisvo kalbėjimo ribas to meto konjuntūrinėje aplinkoje.

M. Laurinkų įsidėmėjau vieno Sąjūdžio mitingo metu. Jis įkvėptai citavo šventą Pranciškų ir žadėjo “Nešti meilę, kur siaučia neapykanta
/ Santaiką, kur vyrauja barniai / Vienybę, kur yra skilimas / Tikėjimą, kur kankina abejonės
/ Tiesą, kur viešpatauja klaida / Viltį, kur braunasi nusiminimas
/ Džiaugsmą, kur slegia liūdesys / Šviesą, kur užgulusios tamsybės”.

Aiman, sakytų Vaižgantas, kaip šiandien toli S. Stoma nuo M. Laurinkaus politinio spektro graduotėje! Tiesiog prieškinguose poliuose! Vienas – politinių barikadų už socialinį teisingumą ir viešąjį interesą statytojas, amžinai nerimstantis ir nesitaikstantis maištininkas, kitas – jau nusiraminęs, savimi ir savo kūryba labai patenkintas valstybininkas, tikras mūrininkas režimo, kurį prezidentė Dalia Grybauskaitė įvardijo kaip “oligarchų ir nusikalstamo pasaulio valdoma valsybe”.

Atitinkami ir įvertinimai už nuopelnus. S. Stomos prizai nepriklausomoje Lietuvoje – bilietas ant Lukiškių narų. “Žaliaakės pasiuntinybė” ir krytis į jos tinklus. Politinio disidento dalia tarp “sisteminiais” save laikančių politikų. Tuo metu M. Laurinkui – generolo antpečiai. Jo ekselencijos ambasadoriaus titulas. Signataro renta. Respektabilus statusas vadinamojo politinio elito aplinkoje. Aukštos žiniasklaidos tribūnos skelbti savo politinį mokymą...

Tarp kitko - apie generolus. Šveicarijoje, pavyzdžiui, karo veiksmuose tiesiogiai nedalyvavę kariškiai aukštesnio nei pulkininko laipsnio gauti negali. Nekalbant apie tai, kad karinius laipsnius jie dalytų kariuomenėje netarnavusiems asmenims. Pas mus – generolų prisnigta. Net filologui užtenka gauti politinį paskyrimą – ir jau generolas! Į Afganistaną tokie generolai, paprastai, nesiveržia. Tinka Ispanija. Kiti gero klimato, išvystytos infrastruktūros kraštai. O tai, kas susiję su savęs apribojimu, - ne generolams. Varguoliams. Megztoms beretėms. Na, gal dar tokiems S. Stomos tipo ramybės drumstėjams.

Todėl generolų svajonė – dvi generolų partijos. Taip, kaip buvo komunistų laikais Rytų Europos satelitinėse “liaudies demokratijų” valstybėse. Ten greta pagrindinės komunistų partijos buvo leista turėti ir “socialistinių valstiečių” ar panašius kompartijos kontroliuojamus junginius, kurie turėjo sudarti politinio pliuralizmo regimybę. Mes, žinoma, neturėjome nė to. Tačiau politinės sistemos esmė tiek Sovietų Sąjungoje, tiek jos dominuojamoje Rytų Europoje buvo ta pati – į savo rankas valdžią sugriebusi grupė stengėsi totaliai kontroliuoti visuomenę, eksploatuoti jos resursus ir žemės turtus.

Ką daro šiandieniniai Lietuvos “politikos generolai”? Tą patį. Vadinamasis politikos elitas de facto  kontroliuoja politinį procesą. Jis stengiasi žūtbūt išlaikyti susiklosčiusią padėtį, neteisingą socialinių santykių struktūrą, kuri žlugdo visuomenę ir jos perspektyvą. Kadangi sprendimus priimantys politikai ir sisteminės partijos tapo visiškai priklausomos nuo stiprių verslo struktūrų finansinės įtakos, socialinės bei ekonominės tikrovės jos nepaiso, neatstovauja jokiems visuomenės interesams. Todėl stabdo politinį procesą, kuriame galėtų konkuruoti idėjos ir skirtingi valstybės raidos modeliai. Todėl jiems reikia “dviejų partijų”. Abiejų kontroliuojamų.

Jie puikiai supranta, kad jų atstovaujamas socialinės raidos modelis - stambaus kapitalo interesų beatodairiškas aptarnavimas – platesnio visuomenės palaikymo nesusilauktų ir atviros bei sąžiningos konkurencijos neatlaikytų. Emigracija, nedarbas, korpucija, protekcionizmas, socialinė diferenciacija, kitos depresiją visuomenei varančios problemos yra per didelės žavėtis liberalizmo apologetų idėjomis. Todėl procesai Lietuvoje kreipiami ne kaip socialinių visuomenės konfliktų politinė išraiška, o priešingai – kaip jų depolitizacija. Politikos procesas palaipsniu perkeliamas į teismų sistemą. Svarbiausi politiniai sprendimai tampa ne demokratinių politinių derybų išdava, o nagrinėjami nerinktų institucijų kaip teisinės bylos. Taip “politikos generolai” turimą galios resursą naudoja savo oponentams palaužti, o teismų sistema paverčiama arena, kur intensyviausiai deramasi dėl politinių reikalų.

Bet grįžkime prie S. Stomos ir M. Laurinkaus „vienybės“ reikalų. Kalba du politikai. Du kandidatai į būsimąjį Seimą. Abu tikisi rinkėjų palankumo. Bet nematyti nė vieno bendro sąlyčio taško, kuriuo jie, atrodytų, galėtų susitarti. Kurčiojo byla su nebyliu. Ir tai du buvę bendražygiai. Ką jau kalbėti apie kitus. Vienas apie tai, kaip sistemą iš esmės perkeisti, kitas – kaip ją žūtbūt išlaikyti nepakeistą.
Kadangi tariasi atlikęs misiją, į kurią kitados leidosi su šv. Pranciškaus mokslu.

Vienas apaštalas įspėjo sergėtis netikrų pranašų, mokė pažinti juos iš vaisių ir apdairiai klausė: „Ar gali kas pasiskinti vynuogių nuo erškėčių ar figų nuo usnių? Juk geras medis duoda gerus vaisius, o netikęs medis – blogus. Geras medis negali duoti blogų vaisių, o netikęs gerų.“

Politikų darbai - nelyginant vaisiai. Juos ragauja rinkėjai. Ir kodėl rinkėjai turėtų remti politikus, piktnaudžiaujančius demokratiniais įgaliojimais? Tuos įgaliojimus jiems suteikia elektoratas, ne „politikos generolai“.

www.lzinios.lt

„Ekspertai.eu“ skelbiamą informaciją draudžiama visuomenės informavimo priemonėse atgaminti be raštiško VšĮ „Ekspertai.eu“ sutikimo, kurį galima gauti adresu info@ekspertai.eu
Kalba redaguota ekspertai.eu
 
Komentarai

 
15. Naglis Puteikis
(2012-07-28 22:59:02)
(193.219.60.1) Parašė:

Na štai, Vidmantai, pagaliu, ilgai laukta aštri plunksna, labai patiko ;-)



14. ks Grazinai
(2012-07-27 22:27:59)
(84.46.241.226) Parašė:

keista,kad iki siol nezinot,kam atstovauja Laurinkus. Neturiu zodziu.



13. ks
(2012-07-27 22:24:16)
(84.46.241.226) Parašė:

Uz Lietuva Lietuvoje autoriui - Tamsta labai klystate del savo apsisprendimo.



12. Arvis
(2012-07-27 15:06:37)
(82.135.241.114) Parašė:

Kas trukdo tiems koalicininkams prisijungti prie DK. Tik DK dėka sujudo visuomenė ir pamatė kas dedasi Lietuvoje. Bet ir toliau visi nori būti partijų vadai ir vadukai. Nė kiek neabejoju,kad DK laimės nemaža persvara, o kelias į Biliūno "Laimės žiburį" visą laiką bus apstotas raganų ir kitokių laurinkėnų ir lydimas šunų lojimo. Ištvers tik labai pasiryžę ir nesiblaškantys silpnam vėjeliui papūtus.



11. vilija
(2012-07-27 11:20:16)
(78.62.203.59) Parašė:

nepritariu "Už Lietuvą Lietuvoje" - ten per daug buvusiųjų ir neaiškių. Mąstykim, Ir rinkimės arsakingai.



10. Uz Lietuva Lietuvoje
(2012-07-27 11:03:31)
(95.173.47.231) Parašė:

Aš nuo 2009-ųjų sekiau pedofilijos istoriją, šiurpau ir šiurpstu nuo to, kas vyksta Lietuvoje... Sveikinu įsikūrusią "Drąsos kelio" partiją, bet... pykstu už tai, kad Neringa atsisakė eiti į koaliciją su kitomis naujomis, bet politinės ir ekonominės patirties turinčiomis jėgomis. Juk po rinkimų neužteks susitvarkyti tik su teisėsaugos sistema, bet teks iškuopti "valstybininkų" mėšlą: spręsti šilumos, energetikos, emigracijos-imigracijos problemas... O čia, matau, DK, anot K. Brazauskienės, "blauzdos per skystos". Nenoriu pražudyti savo balso, nenoriu vietos Seime užleisti buvusiam "prie lovio". Balsuosiu už koaliciją "Už Lietuvą Lietuvoje", į kurią įeina Tautininkų ( G. Songaila), Tautos vienybės (A. Matulevičius), Socialdemokratų (A. Akstinavičius) sąjungos ir Centro partija ( E.Skrupskelis). Šias jėgas rems ir savo iškilius žmones į sąrašą deleguos judėjimo “Už teisingumą” ( R. Ozolas, A. Medalinskas) inciatyvinė grupė, judėjimas Tautos ateities forumas, JDJ (“Jungtinis demokratinis judėjimas“), Jūrininkų sąjunga, pažangios profesinės sąjungos. Žinau, kad koalicijos vadovai kas savaitę renkasi prie Apskritojo stalo ir ieško bendrų sąlyčio taškų dėl kitokios Lietuvos vizijos. Apsisprendžiau. Ir Jums linkiu nesiblaškyti.



9. Barbora
(2012-07-27 00:14:04)
(84.15.180.123) Parašė:

Skaitai ir megaujies straipsniu.



8. +
(2012-07-26 22:22:01)
(78.60.156.126) Parašė:

Sirijos opozicija taip pat kažkodėl nenori vienytis su savo diktatoriaus generolais.



Parašykite komentarą
Ekspertai.eu įspėja, kad komentaras – tai viešas informacijos paskelbimas.
Komentatorius atsako už savo viešai paskelbtą žinomai neteisingą, įžeidžiančią, šmeižikiško ar nusikalstamo turinio informaciją (tai yra komentarai, kuriuose skatinama tautinė, rasinė, religinė ar kitokia neapykanta, raginimai nuversti teisėtą Lietuvos valdžią, organizuoti sąmokslą prieš valstybę, pakeisti jos konstitucinę santvarką, kėsintis į nepriklausomybę arba pažeisti teritorijos vientisumą, šiais tikslais kurti ginkluotas grupes arba daryti kitus nusikaltimus, kuriais kėsinamasi į Lietuvos valstybę) LR teisės aktų nustatyta tvarka.
Ekspertai.eu komentarų neredaguoja.
Komentarai su keiksmažodžiais ar vulgarybėmis bei piktybiškai kartojami tekstai yra šalinami.
Vardas
Komentaras