TS-LKD partijos pirmininko rinkimai: demokratijos šventė ar demokratijos imitavimas?

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos pirmininko rinkimai vis atsiduria politinio gyvenimo akiratyje.

„Artėjantys pirmininko rinkimai yra mūsų partijos demokratijos šventė, tą ne vieną kartą esame sakę. Tuo mes išsiskiriame iš visų kitų partijų ir šiuo požiūriu esame demokratiškiausia partija. Tai aš matau kaip didelį partijos pranašumą, ypač jei lygintume su tomis partijomis, kurios irgi galbūt artimiausiu metu rinks savo lyderius iš vieno kandidato“, – LRT.lt sakė konservatorių pirmininkas Andrius Kubilius.

Konservatorių pirmininko džiūgavimas dėl  “demokratijos šventės” atrodo keistokai, nes tai veikiau demokratijos imitavimas nei jos proveržis.

Amerikiečių mąstytojas Johnas Dewey yra atkreipęs dėmesį į tai, kad tikras dalyvavimas demokratiniuose politiniuose procesuose, kuris lemia įvairiopą visuomenės išsivystymą, skiriasi nuo formalaus demokratinių procedūrų vykdymo.

Kitaip tariant, pirmininko rinkimų teisė partijoje dar nesukuria demokratijos. Demokratijos imitavimas dar nereiškia, kad esama kasdienės demokratinės praktikos, kuriai yra būdinga atsakomybė už konkrečią bendruomenę, įsipareigojimas jai.

Demokratijos imitacija yra tuo pavojinga (kartais, kai kam ir paranki), kad sukuriama regimybė, esą piliečiai (šiuo atveju konservatorių partijos nariai) realiai dalyvauja galios dalybose. Formalūs demokratiniai mechanizmai veikia, bet pats demokratijos vyksmas buksuoja, nes pačioje partijoje nėra mąstymo transformacijos, idėjų gaivumo, poslinkio link elementaraus idealo, tikslo, siekiamybės. Viešpatauja inercija, rutina, apatija, tai sudaro puikias prielaidas imituoti demokratiją ir manipuliuoti visuomenės nuomone.

Demokratijos imitaciją TS-LKD pirmininko rinkimuose įrodo paprasta aplinkybė. Pavyzdžiui, Vakarų demokratijose įprasta, kad pralaimėjusių rinkimus partijų vadovybė atsistatydina ir taip prisiima atsakomybę už nesėkmę rinkimuose. Tai reiškia, kad ji nesugebėjo įtikinti rinkėjų savo vizija, nuvylė jų lūkesčius.

Dabartinė TS-LKD vadovybė valdė šalį ketverius metus, rinkėjai išreiškė nepasitikėjimą jos vykdytu kursu, rinkimai buvo pralaimėti skaudžiai. Atrodytų, šios partijos vadovybei derėtų, pripažinus nesėkmę, garbingai pasitraukti į šalį, net negalvoti apie jokias ypatingas pozicijas, tačiau A. Kubilius yra ne tik kandidatas į  TS-LKD pirmininkus, bet ir juo bus.

Juk jo konkurentai – simbolinės figūros. Kad ir kaip gerbtum prof. Vytautą Landsbergį, jo kandidatavimas kelia tik graudžią šypseną, o kitų dviejų pretendentų - atlaidžią. Visi, kas šioje partijoje svajotų apie lyderio pozicijas, jei ko nors tikisi iš ateities, turi tik klusniai šypsotis ir laukti, kol A. Kubiliaus įtaka apsilps. Jei kažkas turi ambicijų kaip Naglis Puteikis, tai yra procedūriškai nutildomi.

Tai tokia demokratijos šventė.