2020 m. sausio 17 d.

 

Seimo Antikorupcijos komisijos išvados (papildyta Prezidentės atsakymais)

Paskelbta: 2012-03-02 12:28 Autorius: ekspertai.eu

Seimo Antikorupcijos komisija (AK), penktadienį patvirtino išvadas dėl Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos (FNTT) vadovų atleidimo teisėtumo.

LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO ANTIKORUPCIJOS KOMISIJA IŠVADA DĖL VALSTYBĖS POLITIKŲ IR PAREIGŪNŲ VEIKSMŲ BEI SPRENDIMŲ NAGRINĖJANT FINANSINIŲ NUSIKALTIMŲ TYRIMO TARNYBOS VADOVŲ V.GAILIAUS IR V.GIRŽADO ATLEIDIMO IŠ PAREIGŲ APLINKYBIŲ

2012 m. kovo 2 d. Vilnius Lietuvos Respublikos Seimo Antikorupcijos komisija (toliau - Komisija), atlikusi parlamentinį tyrimą dėl Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – FNTT) vadovų Vitalijaus Gailiaus ir Vytauto Giržado atleidimo iš pareigų aplinkybių, 2012 m. vasario 22 d., vasario 23d., vasario 28d., vasario 29 d. dienomis savo posėdžiuose išklausė Vidaus reikalų ministrą (toliau – VRM) Romualdą Palaitį, buvusį FNTT vadovą Vitalijų Gailių ir jo pavaduotoją Vytautą Giržadą, Lietuvos Respublikos Valstybės saugumo departamento (toliau – VSD) direktorių Gediminą Griną ir jo pavaduotoją Romualdą Vaišnorą, Lietuvos banko vadovą Vitą Vasiliauską, Antrojo operatyvinių tarnybų departamento prie Krašto apsaugos ministerijos (toliau – AOTD) direktorių Juozą Kačergių ir kitus atstovus, Lietuvos Respublikos generalinį prokurorą Darių Valį, Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro pavaduotoją Darių Raulušaitį, Lietuvos Respublikos Ministrą Pirmininką Andrių Kubilių, Lietuvos Respublikos prezidentės patarėją Joną Markevičių, kitus Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros atstovus, buvusį Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro pavaduotoją Andrių Neverą, „Lietuvos Ryto“ dienraščio vyr. redaktorių Gedvydą Vainauską, poligrafo naudojimo specialistus Vytautas Saldžiūną ir Kristiną Vanagaitę ir susipažinusi su Komisijai pateikta medžiaga, k o n s t a t a v o:

DĖL BUVUSIŲ FNTT VADOVŲ VEIKLOS IR ATLEIDIMO IŠ PAREIGŲ Buvę kriminalinės policijos biuro darbuotojai, vėliau FNTT vadovai V.Gailius ir V.Giržadas per savo tarnybą išaiškino itin reikšmingų valstybei nusikaltimų ir jų reputacija nekėlė abejonių, jų pačių veikla ir jų vadovaujamos institucijos buvo vertinamos labai gerai. Visi komisijai liudiję pareigūnai pabrėžė jų aukštą kvalifikaciją ir autoritetą tarp įvairių institucijų kolegų. Jų vadovaujamos FNTT gerą darbą yra pažymėjęs ir VRM ministras R.Palaitis. Atleisti FNTT vadovai V.Gailius ir V.Giržadas savo kompetencijos ribose jau prieš keletą metų stebėjo sudėtingą “Snoro„ banko būklę, o nuo šių metų birželio mėnesio šiuo klausimu ypač tampriai bendradarbiavo su Lietuvos banko valdyba ir kitomis institucijomis, todėl norėdami neteisėtai paskleisti šią informaciją galėjo padaryti žymiai anksčiau, nei lapkričio 15 dieną dienraštyje “Lietuvos rytas“ pasirodęs straipsnis. Komisija neišgirdo jokių motyvų, kodėl būtent šiems pareigūnams buvo aktualu paskleisti informaciją apie galimą banko „Snoro“ nacionalizavimą. Pagal Poligrafo naudojimo įstatymo 10 straipsnį poligrafo tyrimo išvada yra naudojama kaip papildoma informacija, apibūdinanti tiriamą asmenį ir jo aplinką. Nors VRM ministras R.Palaitis ir viceministras M.Ladiga viešoje erdvėje teigė, kad iš VSD yra gavę ir kitų duomenų, leidžiančių daryti prielaidas, kad informaciją neteisėtai paskleidė FNTT vadovai, tačiau tai paneigė VSD direktorius G.Grina. Taigi, poligrafo tyrimo išvada buvo panaudota ne kaip papildoma, o kaip vienintelė informacija FNTT vadovų atleidimui. FNTT vadovo V.Gailiaus tyrimo poligrafu išvados vienu atveju buvo neigiamos, kitu teigiamos, tad nesuprantama, kodėl ministras R.Palaitis nutarė vadovautis būtent neigiama išvada. Ministro teiginys, kad antroji teigiama išvada nepanaikina pirmosios nėra logiška ir prieštarauja Poligrafo naudojimo įstatymo 9 straipsnio nuostatai, suteikiančiai galimybę subjektui prašyti pakartotinio tyrimo, kas reiškia galimybę pakeisti poligrafo parodymus. V.Gailiui leidimą dirbti su slapta medžiaga ministras panaikino ne iškart užbaigus tyrimus poligrafu, o tik po to, kai V.Gailius atsisakė teikti savo pavaduotoją V.Giržadą atleidimui iš užimamų pareigų. Darytina išvada, kad V.Gailius galimai buvo nubaustas ne už poligrafo tyrimo rezultatus, o už nepaklusimą. Komisijos nuomone, V.Gailiui ir V.Giržadui tyrimas poligrafu buvo taikomas pažeidžiant Poligrafo naudojimo įstatymą, nes iki tyrimo poligrafu nebuvo pateiktas pagrindas manyti, kad jie nuslėpė ar pateikė melagingus duomenis, pareigūnai nebuvo supažindinti su jokiu tarnybiniu, vidiniu ar ikiteisminiu tyrimu, kaip nurodo įstatymas. Nei V.Gailius, nei V.Giržadas, nei Komisija nebuvo supažindinta su VRM prašymu (Komisijai pavyko išsiaiškinti, tik kad VSD prašymu buvo VRM sutikimas) atlikti minėtų asmenų patikrinimą poligrafu, kas būtina pagal Poligrafo naudojimo įstatymą. FNTT vadovo pavaduotojo V.Giržado teigimu jis nei iki teisės dirbti su slapta informacija netekimo, nei iki šiol nėra nustatyta tvarka supažindintas su AOTD tyrimo poligrafu išvada. Komisijai nepateikti argumentai, kuriais vadovaujantis aukščiausią profesinį lygį ir nepriekaištingą reputaciją savo darbe pademonstravusiems pareigūnams V.Gailiui ir V.Giržadui leidimas dirbti su įslaptinta informacija be jokio tarnybinio patikrinimo panaikintas 2012-02-14 dieną pagal Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 17 punktą, kuris teigia, kad „asmens patikimumo pažymėjimas asmeniui neišduodamas, jeigu asmuo piktnaudžiauja alkoholiu, vartoja narkotines, psichotropines ar kitas psichiką veikiančias medžiagas arba nustatomos kitos asmeninės ir dalykinės savybės, dėl kurių jis netinka darbui su įslaptinta informacija“. Vertinant visą Komisijos atlikto tyrimo metu surinktą informaciją, pažymėtina, kad poligrafo duomenys negalėjo būti objektyvios išvados pagrindu ir dėl to, kad tyrimai poligrafu buvo atliekami neobjektyviai, t.y. tiriamiesiems užduodami klausimai skyrėsi savo turiniu ir apimtimi. NUSPRĘSTA: Komisijai nebuvo pateikti jokie objektyvūs argumentai ir motyvai, pagrindžiantys leidimo dirbti su slapta informacija FNTT vadovams V.Gailiui ir V.Giržadui panaikinimo pagrįstumą, tikslingumą bei pakankamas juridinis pagrindas, kuriuo vadovaudamasis VRM ministras panaikino šiuos leidimus. Komisijos neįtikino VRM ministro argumentai, kodėl reikėjo skubėti atleisti, jo paties teigimu, gerai dirbančios svarbios institucijos vadovus nustatyta tvarka neatlikus tarnybinio tyrimo ir nesulaukiant ikiteisminio tyrimo prokuratūroje išvadų. Atsižvelgdama į aukščiau išdėstytus argumentus, Komisija mano, kad buvę FNTT vadovai turėtų būti įstatymo nustatyta tvarka grąžinti į darbą, o paskelbtas konkursas į FNTT vadovų pareigoms užimti – atšauktas. DĖL VIDAUS REIKALŲ MINISTRO R. PALAIČIO Komisija turi medžiagos, kad VRM ministras galimai priekaištavo (darė pastabas) tuometiniam FNTT vadovui V.Gailiui už atliktą tyrimą, susijusį su ministro bendrapartiečiais, todėl darytina išvada, kad ministras galėjo būti suinteresuotas atleisti FNTT vadovus iš užimamų pareigų už jų atliktus ar atliekamus tyrimus. Komisija šį klausimą prašo ištirti Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybą. Ministras, vien pagal poligrafo tyrimų rezultatus panaikinęs FNTT vadovams leidimą dirbti su slapta informacija, neatsižvelgė į Poligrafo įstatymo 10 straipsnio nuostatą, kad poligrafo tyrimo išvada yra naudojama ne kaip pagrindinė, o kaip papildoma informacija, apibūdinanti tiriamą asmenį ir jo aplinką. VRM ministras, atleisdamas FNTT pareigūnus be tarnybinio tyrimo ir be teismo sprendimo viešai juos kaltindamas padarius nusikaltimą (melavus ir neteisėtai paskleidus informaciją) galimai pažeidė Konstitucijos 31 straipsnio nuostatą dėl su asmens nekaltumo prezumpcijos. VRM ministras R.Palaitis, viešai atskleisdamas tyrimo poligrafu V.Gailiaus ir V.Giržado rezultatus galimai pažeidė Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 22 punktą. Ministras R.Palaitis tiek viešoje erdvėje, tiek Komisijoje pateikė klaidingą ir niekuo nepagrįstą teiginį, neva dėl informacijos nutekinimo „išplaukė“ iš Lietuvos milijardas litų. Ministro R.Palaičio pateikta patirtų nuostolių suma yra žymiai didesnė nei Lietuvos banko pirmininko V.Vasiliausko pateikti skaičiai apie atsiimtas pinigines sumas iš AB banko „Snoras“ po dienraščio „Lietuvos rytas“ 2011 m. lapkričio 15 d. publikacijos. Ir kiti VRM ministro parodymai Komisijoje buvo prieštaringi, ne kartą buvo keičiami, nesutapo su kitų institucijų atstovų ar liudytojų parodymais, iš ko darytina išvada, kad ministras ne kartą sakė netiesą komisijai. NUSPRĘSTA: Komisija, atsižvelgdama į tai, kad iki šiol buvusių nepriekaištingos reputacijos ir gerai dirbančių FNTT vadovų skubotas atleidimas nėra teisiškai pagrįstas, kad VRM ministras galėjo turėti tam asmeninių – partinių priežasčių, nesusijusių su nurodomais atleidimo motyvais, kad tokie ministro veiksmai sukėlė didelį neigiamą rezonansą visuomenėje ir padarė moralinę žalą valstybei bei jos teisėsaugos institucijoms, kad ministras be išsamaus tyrimo ir teismo viešai kaltindamas atleistus pareigūnus galimai pažeidė Konstituciją, Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymą, kad liudydamas Komisijai nebuvo nuoširdus, mano, kad ministro R.Palaičio elgesys yra nesuderinamas su nepriekaištingos reputacijos ir bešališkumo principais. Komisija prašo Ministrą Pirmininką ir Lietuvos Respublikos Prezidentę atsižvelgti į Seimo Antikorupcijos komisijos tyrimo išvadas ir remiantis LR Konstitucijos 92 ir 96 straipsniais atleisti R.Palaitį iš užimamų pareigų. DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS GENERALINĖS PROKURATŪROS Komisija buvo informuota, kad Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro pavaduotojas D.Raulušaitis paprašė Lietuvos banko pateikti Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai medžiagą dėl AB banko „Snoras“ neįslaptinant jos Valstybės tarnybos paslapčių įstatymo numatyta tvarka, motyvuodamas, kad tokiu būdu bus lengviau pradėti procesinius veiksmus. D.Raulušaitis Komisijoje pripažino, kad kviesdamas Lietuvos banko vadovą V.Vasiliauską į Lietuvos Respublikos generalinę prokuratūrą dėl AB banko „Snoras“ klausimų, neužtikrino būtinų konfidencialumo priemonių. Komisijos nuomone, Lietuvos banko vadovas V.Vasiliauskas, įvertindamas situaciją taip pat turėjo imtis atitinkamų atsargumo priemonių. 2011 m. lapkričio 14 d. Lietuvos Respublikos generalinėje prokuratūroje Gen.prokuroro pavaduotojo D.Raulušaičio kabinete vykęs pasitarimas, kurį organizavo D.Raulušaitis dėl AB banko „Snoras“, surengtas neužtikrinant būtino posėdžio slaptumo ir saugumo sąlygų (kabinetas nepritaikytas slaptiems pasitarimams, jo dalyviams leista dalyvauti su mobiliaisiais telefonais), Valstybės tarnybos paslapčių įstatymo nustatyta tvarka pasitarimo metu svarstoma medžiaga nebuvo įvardinta kaip riboto naudojimo ar kitokio slaptumo. Todėl darytina išvada, kad pasitarimo metu svarstyta informacija tretiesiems asmenims galėjo būti atskleista ne pasitarime dalyvavusių pareigūnų, o patekti ir kitais būdais. 2011 m. gruodžio 30 d. Seimo nariui S.Stomai atsiųstame nutarime Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimų departamento prokuroras Antanas Stepučinskas konstatuoja, kad Generalinei prokuratūrai pateikta Lietuvos banko pateikta medžiaga įstatymo nustatyta tvarka nebuvo įslaptinta ir „Lietuvos ryto“ straipsnyje pateiktą informaciją vertinti kaip sudarančią tarnybos paslaptį nėra pagrindo („nustatyta, kad 2011 11 09 Lietuvos bankas Generalinei prokuratūrai įvertinti ir sprendimui priimti pateikė tam tikrą medžiagą, kuri įstatymo numatyta tvarka nebuvo įslaptinta. Įvertinęs pateiktą medžiagą, Generalinės prokuratūros ONKT departamento prokuroras 2011 11 14 pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl galimo banko „Snoras“ didelės vertės turto iššvaistymo, nusikalstamu būdu gautų pinigų bei turto legalizavimo, apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo, piktnaudžiavimo siekiant asmeninės naudos, dokumentų suklastojimo, padariusio didelę žalą. (...) Šį tyrimą 2011 11 15 atlikti generalinio prokuroro pavaduotojas D. Raulušaitis pavedė Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybai prie VRM. Nuo 2011 11 09 iki 2011 11 14 prokuratūroje ikiteisminis tyrimas dėl Lietuvos banko pateiktos medžiagos nebuvo atliekamas, o 2011 11 14 iki 2011 11 15 (straipsnio „Lietuvos ryte“ publikavimo data) byloje Nr. 01-2-00094-11 nebuvo priimti jokie proceso sprendimai (pareiškimai teismui, nutarimai ir kt.) ir tyrimo veiksmai.“ (...)„Taigi, dienraščio „Lietuvos rytas“ minėto straipsnio aukščiau cituotus teiginius vertinti ikiteisminio tyrimo duomenimis (kuriems turėtų būti taikomi BPK 117 str. (Ikiteisminio tyrimo duomenų neskelbtinumas) reikalavimai), ar informacija, kuri sudaro tarnybos paslaptį, nėra pagrindo“). Komisija konstatuoja, kad D.Raulušaitis, žinodamas, kad jo žmonos dėdė Algimantas Budrys yra vienas iš dienraščio „Lietuvos ryto“ grupės vadovų (dienraščio „Lietuvos rytas“ , vyriausiojo redaktoriaus pirmasis pavaduotojas, krepšinio klubo „Lietuvos rytas“ viceprezidentas), ir įvertindamas, kad „Lietuvos rytas“ grupės bendrovės didžioji akcininkė yra „Snoras Media“, turėjo vengti bet kokio galimų interesų konflikto ir kreiptis į Lietuvos Respublikos generalinį prokurorą dėl savo nusišalinimo AB banko „Snoras“ bylos kuravime. Komisija prašo Vyriausiąją tarnybinės etikos komisiją įvertinti galimą D.Raulušaičio viešųjų ir privačių interesų konfliktą. Buvęs Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro pavaduotojas A.Nevera Komisijai teigė, kad tą pačią dieną, kai pasirodė dienraščio „Lietuvos rytas“ straipsnis, jis dėl galimo AB banko „Snoras“ iššvaistymo tyrimą atliekančios institucijos (FNTT) gavo informaciją apie prielaidas, kad informaciją galimai „nutekino“ Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro pavaduotojas D.Raulušaitis. Galimas tokio poelgio motyvas – D.Raulušaičio ir jo žmonos glaudus bendravimas su A.Budriu. Atsižvelgiant į klausimo svarbą, A.Nevera nedelsdamas su šia informacija supažindino Lietuvos Respublikos Prezidentės patarėją J.Markevičių, tačiau adekvačios ir įstatymo reikalaujamos reakcijos į tai nebuvo. Atsižvelgiant į tai, kad FNTT tiriamos bylos iš esmės buvo Baudžiamojo persekiojimo departamento žinioje, byla dėl AB banko „Snoras“ neturėjo atitekti generalinio prokuroro pavaduotojo D.Raulušaičio žiniai. Dėl šios priežasties Komisija prašo Lietuvos Respublikos generalinį prokurorą pateikti paaiškinimus. NUSPRĘSTA: Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro pavaduotojas D.Raulušaitis, įstatymo nustatyta tvarka nepasirūpinęs informacijos apie valstybės institucijų veiksmus saugumo užtikrinimu ir tokiu būdu sudarydamas sąlygas informacijos apie planuojamus valstybės institucijų veiksmus paskleidimui bei neįvertinęs galimo interesų konflikto dėl savo žmonos dėdės D.Budrio įtakos bendrovei „Lietuvos rytas“, galimai pažeidė pareigūno nepriekaištingos reputacijos vardą, todėl Komisija siūlo Lietuvos Respublikos generaliniam prokurorui teikti Lietuvos Respublikos Prezidentei jo atstatydinimą iš pareigų. Komisija prašo Seimo laikinosios tyrimo komisijos dėl Lietuvos Respublikoje veikiančių komercinių bankų priežiūros efektyvumo ir situacijos bankrutuojančioje akcinėje bendrovėje banke „Snoras“ išsiaiškinimo savo atliekamo tyrimo metu įvertinti galimą Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros darbo aplaidumą. DĖL VALSTYBĖS SAUGUMO DEPARTAMENTO VEIKSMŲ Komisija negavo jokio raštiško pagrindimo, kokiu teisiniu pagrindu iki (...) VSD atliko tyrimą dėl galimo neteisėto informacijos apie AB banką „Snoras“ atskleidimo, kurio metu galimai buvo vykdomi operatyviniai veiksmai (FNTT pareigūnų teigimu V.Gailius ir V.Giržadas jautėsi sekami, galimai buvo klausomasi jų telefoninių pokalbių), tyrimai poligrafu, kai 2011 m. gruodžio 30 d. Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra atsakyme Seimo nariui S.Stomai rašo, kad atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą dėl galimo nusikalstamo informacijos paskleidimo, motyvuodama, kad „duomenų apie tai, kad minėtame straipsnyje esančią informaciją dienraščiui pateikė valstybės tarnautojai, negauta“, (...), kad „dar iki Lietuvos banko 2011 m. lapkričio 9 d.kreipimosi į Generalinę prokuratūrą, AB bankas „Snoras“ pagrindiniai akcininkai, kiti atsakingi banko asmenys žinojo apie banko inspektavimo eigą ir turėjo realią galimybę prognozuoti būsimus jo rezultatus, pasekmes ir imtis tam tikrų veiksmų“. Tai atsispindi ir Lietuvos banko valdybos pirmininko V. Vasiliausko pasisakyme Lietuvos Respublikos Seime 2011 m. lapkričio 17 d. plenarinio posėdžio metu. VSD pirmojo patikrinimo poligrafu metu klausimai užduoti prokuratūros pareigūnams ir FNTT pareigūnams iš esmės skyrėsi, dėl ko nebuvo sudaryta galimybė objektyviam tyrimui. VSD vadovo G.Grinos teiginys, kad iš 2 skirtingų patikrinimų poligrafu rezultatų VSD renkasi neigiamą - „pagal kaltumo prezumpciją“, prieštarauja Konstitucijos 31 straipsnio nuostatai dėl nekaltumo prezumpcijos ir Poligrafo tyrimo įstatymo 9 straipsnio nuostatai, nes šis straipsnis sudaro galimybę tikrintis poligrafu pakartotinai. Abejotina ir prieštaraujanti LR įstatymams VSD naudojama praktika, kai pareigūnai atleidžiami iš pareigų naudojantis tik poligrafo duomenimis. NUSPRĘSTA: Komisija prašo Prezidentės ir Seimo NSGK atsižvelgti į Komisijos išsakytas pastabas, siekiant esmingai tobulinti VSD darbą. Komisija tikisi, kad NSGK atsižvelgs į Antikorupcijos komisijos išsakytas pastabas vertindama metinę VSD ataskaitą. Komisijos nuomone, yra rimtų prielaidų manyti, kad VSD, tirdama galimą informacijos nutekėjimą, operatyvinius veiksmus atliko be deramo teisinio pagrindo, todėl prašo Seimo operatyvinės veiklos kontrolės komisijos šiuo klausimu pradėti atskirą tyrimą. DĖL POLIGRAFO TYRĖJO VEIKSMŲ Pareigūnai, kurie atliko tyrimą poligrafu privalėjo vadovautis tik Poligrafo naudojimo įstatymu ir parinkti klausimus tyrimui be jokios pašalinės įtakos, kas gali įtakoti tyrimo poligrafu rezultatus. Šio tyrimo metu poligrafo tyrimo eiga nebuvo objektyvi, todėl atsakingi darbuotojai taip pat privalo prisiimti atsakomybę. NUSPRĘSTA: Prašyti Krašto apsaugos ministerijos ir VSD vadovų atlikti vidinius tarnybinius patikrinimus ir kaltus asmenis atitinkamai įvertinti. Taip pat Komisija prašo šiuo klausimu atlikti papildomą tyrimą Seimo operatyvinės veiklos parlamentinės kontrolės komisiją. DĖL MINISTRO PIRMININKO VEIKSMŲ 28. Atkreiptinas dėmesys, kad Ministrui Pirmininkui A. Kubiliui nebuvo jokios būtinybės kreiptis į VRM ir KAM, prašant pakartotiniame V. Gailiaus poligrafo tyrime nustatyti konkretų informacijos išviešinimo faktą, kadangi V. Gailius ir VRM ministras R. Palaitis kreipėsi dėl pakartotinio tyrimo poligrafu atlikimo bei šis Ministro Pirmininko kreipimasis galėjo įtakoti galutinius tyrimo rezultatus. Ministras pirmininkas prieš rašydamas tokį raštą, privalėjo įvertinti būsimą poveikį pareigūnų, atliekančių poligrafo tyrimą, sprendimams. NUSPRĘSTA: Komisija rekomenduoja Ministrui Pirmininkui A.Kubiliui ateityje vengti tokio pobūdžio veiksmų. DĖL PREZIDENTĖS VEIKSMŲ 29. Remiantis Komisijai liudijusių VRM ministro ir V. Gailiaus viešais teiginiais, Komisija konstatuoja, kad Prezidentės ar jos atstovų duodami konkretūs nurodymai personalijų klausimais Prezidentei tiesiogiai nepavaldžioms institucijoms galimai pažeidžia Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintą valdžių padalijimo principą ir demokratinės valstybės pagrindus. 30. Komisija atkreipia Prezidentės dėmesį, kad jos patarėjas J.Markevičius žiniasklaidai sakė netiesą, teigdamas, kad į Komisijos posėdį atvyko savo iniciatyva, nors iš tiesų buvo kviestas atvykti. Prezidentės patarėjas J.Markevičius peržengė savo kompetencijos ribas nurodinėdamas Seimo Antikorupcijos komisijai, kaip jai derėtų dirbti. Komisija prašo Prezidentės įvertinti kompetenciją viršijusio savo patarėjo elgesį. NUSPRĘSTA: Kreiptis į Lietuvos Respublikos Prezidentę pateikiant papildomus klausimus. DĖL TEISĖS AKTŲ PATAISŲ 31. Komisija, darydama išvadas iš FNTT vadovų atleidimo istorijos ir matydama galimybes sąmoningai ar nesąmoningai piktnaudžiauti poligrafo tyrimais, taip iš esmės pažeidžiant Konstitucijos nuostatą dėl nekaltumo prezumpcijos, siūlo Seimui tobulinti Poligrafo tyrimo įstatymą. Komisija kreipsis į Seimo Valdybą dėl darbo grupės reikalingoms teisės aktų pataisoms parengti sudarymo. 32. Komisija mano, kad būtina peržiūrėti įstatymų bazę nustatant griežtą ir aiškiai reglamentuotą valdžios institucijų bendravimo tvarką, vadovų atsakomybę už ją, siekiant užkirsti kelią galimam neformaliam kišimuisi į savarankiškų institucijų darbą. 33. Komisija kreipiasi į NSGK, prašydama iš esmės peržiūrėti teisės aktus, nustatančius, kas yra valstybės paslaptis ir kas gali ją nustatyti, nes yra aiškių požymių, kad šiuo klausimu VSD ir kitos institucijos piktnaudžiauja, nesuteikdamas visuomenei galimybės susipažinti su svarbia, bet valstybės saugumui žalos nedarančia informacija. 34. Komisija konstatuoja, kad parlamentinės kontrolės mechanizme yra rimta spraga, nes Seimui nepatvirtinus VSD ir Generalinės prokuratūros metinių ataskaitų dėl to nekyla jokių politinių pasekmių, todėl Komisija įsipareigoja artimiausiu metu šią spragą ištaisyti registruodama įstatymų pataisas. PROTOKOLINIS KOMISIJOS SPRENDIMAS: PASTABA DĖL LIETUVOS BANKO VALDYBOS PIRMININKO V.VASILIAUSKO. Aukšti valstybės pareigūnai bendraudami su Seimo nariais ar liudydami komisijose turėtų neperžengti savo kompetencijos ribų ir atsakinėjant į klausimus nenaudoti su klausimais nesusijusių dviprasmiškų frazių, kurios gali būti traktuojamos kaip spaudimas tautos atstovams. DĖL KLAUSIMŲ PREZIDENTEI (papildyta Prezidentės atsakymais)

1 KLAUSIMAS. Komisijai buvo pateikta informacija, kad būta Vidaus reikalų ministro R.Palaičio konsultacijų su Jumis sprendžiant FNTT vadovų teisės dirbti su įslaptinta informacija atėmimo bei jų atleidimo klausimą, taip pat Jūsų pokalbių su FNTT vadovu V.Gailiumi. Prašytume pateikti informaciją apie minėtus pokalbius.
ATSAKYMAS. Konstitucijos 96 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad ministrai, vadovaudami jiems pavestoms valdymo sritims, atsakingi Seimui ir Respublikos Prezidentui. Reguliarūs susitikimai ir pokalbiai su Ministru Pirmininku, ministrais, ir jiems pavadžių institucijų vadovais, Seimo valdyba, ir Seimo komitetais padeda sklandžiau priimti įvairioms šalies gyvenimo sritims svarbius sprendimus. Su vidaus reikalų ministru ir FNTT vadovu buvo kalbama apie galimai prieš valstybę įvykdytą nusikaltimą, teisėsaugos institucijų vadovų reputaciją ir atsakomybę.

2 KLAUSIMAS. Ar, kaip skelbiama viešai, Jūs 2012 metais vasario mėnesį buvote susitikusi su ponu A.Medalinsku ir kalbėjotės su juo apie FNTT vadovų atleidimą ir ar V.Gailiaus netinkamumą užimti FNTT vadovo pareigas grindėte ir tuo, kad jis „nėra pasistatęs nuosavo namo“?
ATSAKYMAS. Priėmiau poną A.Medalinską. Pokalbio, kuriame informavo apie jo inicijuojamą mitingą, A.Medalinskas pasiprašė pats. Kalbėta ir apie teisėsaugos pareigūnų pažeidžiamumą.

3 KLAUSIMAS. Ar Jums buvo pateikta Jonui Markevičiui A.Neveros 2011 m. lapkričio 16 d. perduota informacija, susijusi su D.Raulušaičiu, dėl galimo informacijos nutekinimo?
ATSAKYMAS. Patarėjas informavo apie susitikimą su tuometiniu generalinio prokuroro pavaduotoju Andriumi Nevera, kuriame A.Nevera informavo apie kolegos generalinio prokuroro pavaduotojo D.Raulušaičio žmonos giminystę su dienraščio „Lietuvos rytas“ redaktoriaus pavaduotoju.

4 KLAUSIMAS. Paaiškinkite komisijai, ką reiškia viešai žiniasklaidai išsakyti Jūsų žodžiai „<...> ministras čia ne prie ko <...>“ paaiškinant klausimus apie FNTT vadovų atleidimo aplinkybes. Ar šia fraze norėta pasakyti, kad ministras R.Palaitis tik vykdė Jūsų nurodymą? ATSAKYMAS. Po patikrinimo ant abiejų FNTT vadovų krito įtarimo šešėlis, o teisėsaugos institucijų vadovų reputacija neturi kelti jokių abejonių. Šiame kontekste žurnalistas klausė apie pasitikėjimą ministru R.Palaičiu.

5 KLAUSIMAS. Ar Jums buvo žinomi viešai nedeklaruoti Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro pavaduotojo D.Raulušaičio žmonos giminystės ryšiai su informaciją apie galimą AB banko „Snoras“ bankrotą paviešinusio dienraščio „Lietuvos rytas“ vyr. redaktoriaus pavaduotoju A.Budriu?
ATSAKYMAS. Atsakymas Nr. 3.

6.KLAUSIMAS. Ar Jums yra žinoma faktų, kad FNTT nevykdė tyrimų, susijusių su politinių partijų rėmėjais, atsižvelgdami į politikų nurodymus ar prašymus?
ATSAKYMAS. Rengdama įstatymo pataisas, draudžiančias juridinių asmenų paramą partijoms, FNTT 2011 m. spalio mėn. pateikė informaciją, kad 2005 - 2011 m. laikotarpiu nebuvo atliekami jokių tyrimai, susiję su galimai nusikalstamu politinių partijų finansavimu, ir kad tarnyba neturi jokių duomenų apie politinių partijų finansavimą neteisėtais pinigais iš užsienio. Informacija apie FNTT veiklos prioritetus, planus ir rezultatus, teismą pasiekusius tyrimus prieinama ir parlamentiniam teisėsaugos institucijų kontrolę vykdančiam Seimui. Teisėsaugos institucijos turi būti nepriklausomos nuo verslo ir politikų įtakos, todėl FNTT pertvarka dar 2010 m. buvo įvardyta tarp prioritetinių Vyriausybė darbų, tačiau iki šiol neįvykdyta.

EKSPERTAI.EU komentaras Kai atliktas geras darbas, visada dera pasiklausyti TUTU:

„Ekspertai.eu“ skelbiamą informaciją draudžiama visuomenės informavimo priemonėse atgaminti be raštiško VšĮ „Ekspertai.eu“ sutikimo, kurį galima gauti adresu info@ekspertai.eu
Kalba redaguota ekspertai.eu
 
Komentarai

 
Parašykite komentarą
Ekspertai.eu įspėja, kad komentaras – tai viešas informacijos paskelbimas.
Komentatorius atsako už savo viešai paskelbtą žinomai neteisingą, įžeidžiančią, šmeižikiško ar nusikalstamo turinio informaciją (tai yra komentarai, kuriuose skatinama tautinė, rasinė, religinė ar kitokia neapykanta, raginimai nuversti teisėtą Lietuvos valdžią, organizuoti sąmokslą prieš valstybę, pakeisti jos konstitucinę santvarką, kėsintis į nepriklausomybę arba pažeisti teritorijos vientisumą, šiais tikslais kurti ginkluotas grupes arba daryti kitus nusikaltimus, kuriais kėsinamasi į Lietuvos valstybę) LR teisės aktų nustatyta tvarka.
Ekspertai.eu komentarų neredaguoja.
Komentarai su keiksmažodžiais ar vulgarybėmis bei piktybiškai kartojami tekstai yra šalinami.
Vardas
Komentaras