Apie kovas kai kuriose apygardose

Ekspertai.eu pastaba: viršuje matote dėl techninių priežasčių pakeistą Bernardinai.lt publikuoto Andriaus Navicko straipsnio pavadinimą, tikrasis yra toks:

Šališkos pastabos apie kovas vienmandatėse apygardose 

Pirmiausia atsiprašau, kad neįvykdžiau pažado įdėmiau pažvelgti į kovas vienmandatėse apygardose. Nepakako jėgų. Pradėjau analizuoti situaciją keliose apygardose ir supratau, jog reikia labai daug laiko norint atlikti išsamią analizę.

Kita vertus, jau seniai nebuvo tokių nenuspėjamų rinkimų. Tarsi turime atskaitos tašką – praėjusius Seimo rinkimus, dar galima pasitelkti savivaldos rinkimų duomenis, tačiau nuo to laiko įvyko daugybė pokyčių. Daug žmonių emigravo, kiti nusivylė savo tradiciniais politiniais pasirinkimais. Be to, partinėje sistemoje vyko intensyvi migracija.

Manau, kad atkreipėte dėmesį, kokie skirtingi sociologinių apklausų duomenys. Galbūt iš dalies tai susiję ir su tuo, jog daugumoje apklausų klausimai formuluojami taip, kad būtų pasiektas reikiamas rezultatas.

Kitas dalykas – žmonės blaškosi, yra neapsisprendę ar net nenori viešai išsakyti savo pozicijos.

Įtakingiausias partijas aptarnaujanti žiniasklaida mums atkakliai bando išaiškinti, kas yra „geriečiai“, o kas „blogiečiai“. Remiamasi prielaida, kad svarbu net ne pateikiamos informacijos pagrįstumas, bet jos pateikimo intensyvumas. Tačiau nenustebčiau, jei tokia propaganda duotų priešingą rezultatą.

Nacionalinė tabako ir alkoholio kontrolės koalicija paskelbė dabartinių Seimo narių reitingą, kurį sudarė pagal tai, kaip šie elgėsi kvaišalų kontrolės ir prevencijos požiūriu. Vertas dėmesio dokumentas. Taip pat prieš renkantis, už kurį kandidatą balsuoti vienmandatėje apygardoje, verta pažiūrėti ir į balsavimą dėl LR_Konstitucijos 38 straipsnio patikslinimo , kuris atskleidė politikų požiūrį į šeimos sampratą. Yra daug kitų svarbių sričių, kur Seimo narių pozicija svarbi apsisprendžiant, ar norėtume, kad jis ir toliau mums atstovautų. Internete nėra sunku atrasti informacijos, kaip kiekvienas Seimo narys balsavo dėl vieno ar kito klausimo. Tik reikia apsispręsti, kas mums patiems svarbu.

Sunkiau įvertinamas dalykas – kiek Seimo narys turėjo noro įsiklausyti į savo rinkėjų lūkesčius, kiek bandė būti tikru atstovu. Viena didžiausių problemų šiandien – tai, kad politikai nori ne tarnauti politinei bendruomenei, kuriai atstovauja, bet valdyti, ir reikalauja sau privilegijos būti ypatingo kalibro piliečiai, su išskirtinėmis teisėmis ir galiomis. Į tai atkreipia dėmesį nemaža dalis politikos naujokų, kurie esą trokšta permainų ne tik politinių sprendimų turinyje, bet ir politikų santykyje su politine bendruomene. Sunku pasakyti, kaip šie naujokai, jei bus išrinkti, atlaikys išbandymą galia. Jau dabar nemaža dalis apie permainas kalbančių politikų tvirtai įsitikinę, kad jie yra tie riteriai, kurie gali įveikti politinių ydų drakoną. Jei tai nėra vien rinkimų retorikos riktas, tai nežada nieko gero, nes mums šiandien labiausiai reikalingi politikai, kurie būtų pasiryžę kurti pilietinės valdžios kontrolės mechanizmus, kovotų už tai, kad Konstitucijos pamatinė tezė, jog visas suverenitetas priklauso tautai, būtų daugiau nei retorinė figūra.

Vietoj išsamios situacijos vienmandatėse apygardose analizės tegaliu pasiūlyti subjektyvias pastabas. Siūlau toliau skaityti tik tiems, kuriems mano nuomonė bent kiek įdomi. Kitiems siūlau geriau nesierzinti.

Šioje publikacijoje rašau tik apie penkias Vilniaus apygardas, apie kitas vienmandates – kiek vėliau (labai tikiuosi, kad bent šį pažadą pavyks įgyvendinti).

 Nr. 1 – Naujamiesčio apygarda

Čia du kartus iš eilės laimėjo dabartinė Seimo pirmininkė Irena Degutienė. Ji šiuo metu antra pagal populiarumą politikė Lietuvoje. Laimėti jau pirmajame ture jai veikiausiai nepavyks, tačiau jei ji pirmuoju numeriu nepatektų į antrąjį turą, būtų didelis netikėtumas. Tiesa, kelis pastaruoju mėnesius mane nuoširdžiai stebina tai, kad I. Degutienė keistai baiminasi Neringos Venckienės konkurencijos. Nebent Seimo pirmininkė ir jos aplinka turi kokių nors slaptų gyventojų nuotaikų tyrimų? Kadangi aš jokių tyrimų neturiu, tai man atrodo, jog „Drąsos kelio“ partijos lyderei laimėti šioje apygardoje neįmanoma, nors kartu esu įsitikinęs, kad ji būtų laimėjusi Kauno rajone.

Suprantu, kad N. Venckienė apsisprendė kandidatuoti būtent čia, nes tikėjosi stipraus užsienio lietuvių palaikymo. Jų balsas svarbus, tačiau nemanau, kad lemiamas, nes, labai tikėtina, jog I. Degutienę parems net daugiau užsienio lietuvių nei N. Venckienę. Tiesa, jei šios abi moterys patektų į antrą turą, intriga įsiliepsnotų, nes būtų kur kas sunkiau taikyti dabartinę strategiją – paniekinamai marginalizuoti eksteisėją.

Į antrąjį turą šioje apygardoje dar pretenduoja liberalcentristas Vytautas Bogušis ir socialdemokratas Faustas Latėnas. Tegaliu pasakyti taip – geriau jau šios apygardos rinkėjams tegu atstovauja moteris. Nors man labai nepatinka tas propagandinis karas, kurį politinį elitą aptarnaujanti žiniasklaida kovoja prieš N. Venckienę, nors mane labai nuvylė Seimo pirmininkės laikysena Garliavos šturmo atžvilgiu, tačiau vis vien tikiu, kad ji verta šioje apygardoje nugalėti ir trečiąjį kartą.

Mano pasirinkimas: Irena Degutienė. Seimo pirmininkė išlieka viena solidžiausių TS-LKD atstovų. Galbūt jai kiek trūksta tvirtybės atsikalikyti prieš politinius vėjus, tačiau ji tikrai nėra kabinetinė politikė, nežinanti, kaip žmonės gyvena už kabineto durų.

Tiems, kas tiek nusivylė Tėvynės sąjunga, jog nenori balsuoti už jų vicepirmininkę, galiu pasiūlyti rinktis N. Venckienę. (Turiu galvoje teisininkę, kurią labai vertino ir gerbė kolegos, kuri garsėjo sąžiningumu ir nepaperkamu, kuri ryžosi globoti brolio dukterį, nors tai tikrai nebuvo patogaus gyvenimo kelias, kuri šiandien teisiama ne už vagystę, korupciją, apgavystes, bet už galią turinčiųjų ir ją demonstruojančiųjų įžeidimą, o ne tą karikatūrą, kurią karštligiškai lipdo „Lietuvos ryto“, „Delfi“ ar A. Siaurusevičiaus propagandistai.) I. Degutienė už N. Venckienę, mano įsitikinimu, pranašesnė įdirbiu Naujamiesčio apygardoje ir politine patirtimi, taip pat žinau, kad ši politikė yra atlaikiusi įvairių išbandymų ir yra kur kas įvairiapusiškesnė, nei matome per pastaruosius pusę metų.

 Nr. 2 – Senamiesčio apygarda

Pats esu šios apygardos gyventojas ir galiausiai teks pasirinkti. Tačiau net į namiškių klausimus, ką patarčiau rinktis, galiu tik gūžtelėti pečiais. Kiek daugiau nei prieš mėnesį net atkakliai kalbinau „Lietuvos sąrašo“ partijos pirmininką Darių Kuolį, gyvenantį Vilniaus senamiestyje, kelti savo kandidatūrą. Tikrai būčiau balsavęs už jį. O dabar situacija tokia, kad dalies kandidatų nepažįstu, o partijos, kurioms jie atstovauja, neįkvepia. Už kitus nesinori balsuoti, nes jie mažiau ar daugiau nuvylė.

Pavyzdžiui, pažvelkime į Liberalų sąjūdžio atstovą Petrą Auštrevičių. Politikas balsavo už alkoholio reklamos draudimo atšaukimą, prieš tai, kad Konstitucijoje būtų patikslinta šeimos samprata, palaiko Europos federacijos idėją. Visa tai man nepriimtina, kaip ir tai, ką Liberalų sąjūdžio ministras (partijos kolegoms, kiek suprantu, pritariant) daro su švietimo klausimais. Be to, pernelyg aiškiai prisimenu P. Auštrevičiaus laikyseną prieš referendumą dėl stojimo į Europos Sąjungą. Jis tvirtino, jog turime sutikti su visomis ES sąlygomis, ir nepadarė visko, kas, mano įsitikinimu, buvo įmanoma padaryti, kad mums nebūtų reikėję taip skubotai uždaryti Ignalinos AE.

Man nepriimtinas Tautininkų partijos pirmininko Gintaro Songailos nacionalistinis aršumas (tikrai pranokstantis sveiką patriotizmą), tačiau, atlikęs www.manoseimas.lt siūlomą testą, buvau nustebintas, kad būtent šis Seimo narys balsavo Seime arčiau mano nuostatų nei jo konkurentai šioje apygardoje.

Tikrai žinau, kad be socialdemokratės Aušrinės Marijos Pavilonienės Seimo darbas nebūtų prastesnis. Jos neapykanta santuoka grįstai šeimai ir krikščioniškoms vertybėms apskritai kelia gailestį, akivaizdu, jog Seime ši profesorė tampa sulig kiekvienais metais vis aršesnė. Tai gal metas grįžti į akademinę sferą?

Tėvynės sąjungos kandidatas Arvydas Anušauskas praėjusiuose Seimo rinkimuose kandidatavo Anykščių – Kupiškio vienmandatėje apygardoje. Kodėl jis buvo perkeltas į Senamiestį, nelabai suprantu. Tiesa, tai sužinojęs pradžioje apsidžiaugiau, nes praėjusiose rinkimuose jis buvo vienas iš penkių Tėvynės sąjungos sąrašo narių, kuriuos reitingavau (taip, balsavau būtent už Tėvynės sąjungą). Kai istorikas, KGB veiklos ir metodų tyrinėtojas tapo Nacionalinio saugumo komiteto pirmininku, maniau, jog dabar jis nuosekliai imsis įgyvendinti parlamentinę VSD kontrolę. Tačiau, prisipažįstu, lieku nusivylęs tiek šio komiteto, tiek jo pirmininko veikla. Nežinau, ar per „minkštas“ charakteris, ar politinės patirties stoka, o gal nenoras būti Don Kichotu sąlygojo tai, kad šiandien, ne mažiau kaip prieš ketvertą metų, VSD yra valstybė valstybėje ir  ne tiek tarnauja politinei bendruomenei, kiek bando tapti Didžiuoju Broliu. Mano galva, A. Anušauskas – geresnis istorikas nei politikas. Tiesa, tarp kitų šios apygardos kandidatų jis atrodo gana solidžiai.

Prieš ketverius metus šioje apygardoje kandidatavo Artūras Zuokas, dabar jis užleido vietą žmonai Agnei. Numatė, jog po absurdiško eksperimento viešojo transporto srityje ir po pranešimų apie Vilniaus energijos astronominį pelną jam geriau rečiau rodytis vilniečių akyse. Žmona tarsi už vyrą neatsako, ar ne? Kiek daugiau man kelia nerimą tai, kad A. Zuokienė buvo viena iš aktyviausių dirbtinio apvaisinimo mėgintuvėlyje įteisinimo šalininkių. Diskusijoje apie krikščionišką gyvybės sampratą ji išsakė daug dalykų, kurie mane verčia itin atsargiai galvoti apie galimybę balsuoti už šią politikę. Tiesa, ne vienoje srityje ši politikė dirba tikrai svarbių darbų.

Mano pasirinkimas: negaliu nė vienam kandidatui teikti pirmenybės. Tiesa, labai nusivilčiau, jei į antrą turą patektų „Darbo partijos“, Lenkų rinkimų akcijos, „Tvarkos ir teisingumo“, Liberalų ir centro sąjungos ar Socialdemokratų partijos kandidatai. Labiausiai linkiu, kad antrame ture varžytųsi kandidatai iš šios trijulės: G. Songaila, A. Anušauskas, A. Zuokienė.

 Nr. 3 – Antakalnio apygarda

Prieš ketverius metus čia gana užtikrintai nugalėjo Andrius Kubilius. Tačiau tada jis buvo neblogus reitingus turintis opozicijos lyderis, o ne vienas nemėgstamiausių Lietuvos politikų. Tikėtina, kad ir per šiuos rinkimus jis pateks į antrą turą, nes turi svarbų pranašumą prieš kitus – nuolat šmėžuoja televizoriaus ekrane. Tačiau netikiu, kad gali pasikartoti praėjusių rinkimų antrasis turas, kuriame jis varžėsi su liberalcentristu Gintaru Babravičiumi.

Daug ambicijų turi ir daug jėgų rinkimams skiria LSDP kandidatas Juras Požėla. Tiesa, iki šiol daugumai žmonių jis asocijuojasi su šėliojimu lėktuve ir keistais juokeliais apie padėtą bombą.

Labai gerbiu teisininko diplomą turintį kultūrininką Tomą Bakučionį, kuris antrus rinkimus iš eilės čia atstovauja nedidukei Lietuvos socialdemokratų sąjungai. Tomas vis laukia, jog ateis ir šios partijos valanda. Visgi esu linkęs abejoti, ar per šiuos rinkimus jis gali tikėtis geresnio rezultato nei prieš ketverius metus.

Jei būčiau Antakalnio apygardos gyventojas, man apsispręsti tikrai nebūtų sunku. Čia kandidatuoja politikė, kurią gerai pažįstu ir kuria pasitikiu, – Aurelija Stancikienė. Jos ryžtas mesti iššūkį partijos, kuriai daug metų priklausė, pirmininkui kiek donkichotiškas, tačiau  man suprantamas, žinant, kad viena svarbiausių priežasčių, dėl kurios Aurelija paliko Tėvynės sąjungą, buvo A. Kubiliaus vadovaujamos Vyriausybės požiūris į nelegalias statybas Kuršių nerijoje.

A. Stancikienė net padavė Vyriausybę į teismą, bandydama priminti, jog visi, net ir aukščiausias pareigas einantys politikai, privalo vykdyti teismo nutartis. Deja, kol kas Lietuvoje galioja principas, kas privaloma politinei bendruomenei, neprivaloma galią turintiesiems. Tad A. Kubiliaus ir A. Stancikienės dvikova turėtų atsakyti, kokioje Lietuvoje nori gyventi antakalniečiai. Tiesa, ši dvikova primena Dovydo ir Galijoto kovą, nes vienas iš kandidatų disponuoja didžiuliais finansiniais ištekliais, į jį nukreiptas medijų dėmesys, o A. Stancikienė gali kliautis nebent iš lūpų į lūpas plintančią agitacija.

Mano pasirinkimas: „Drąsos keliui“ šiuose rinkimuose atstovaujanti Aurelija Stancikienė. Jei dėl kokių nors priežasčių – pavyzdžiui, griežto nusiteikimo prieš „Drąsos kelią“ – negalite balsuoti už A. Stancikienę, siūlau rinktis LSDS kandidatą Tomą Bakučionį.

 Nr. 4 – Žirmūnų apygarda

Prieš ketverius metus čia laimėjo Tėvynės sąjungos kandidatė Vilija Aleknaitė-Abramikienė. Kiek žinau, ji tikisi pakartoti šį pasiekimą, tačiau nesinorėtų, kad jai pasisektų. Nors prieš ketverius metus džiaugiausi, jog ji sugebėjo įveikti LSDP kandidatą Vytenį Andriukaitį, šiandien jau net nebežinau, kuris iš jų geriau. V. Abramikienė garsiai deklaruoja krikščioniškas vertybes, dalyvauja religiniuose renginiuose, tačiau šiuo atveju man norisi kartoti Šventojo Rašto eilutę, kad ne tas pateks į Dangaus Karalystę, kuris garsiai kartos „Viešpatie“, bet tas, kuris vykdys Dievo valią. Kitaip sakant, kuris kasdieniu savo darbu tarnaus artimo meilės principui, statys tiltus, o ne barikadas, ne tik garsiai demaskuos tikrus ir tariamus priešus, bet pasilenks prie tų, kuriems šiandien sunku.

Tiesa, tiek V. Andriukaitis, tiek V. Abramikienė yra geriau už liberalcentristų lyderį Algį Čapliką. Labai norėčiau, kad nė vieno liberalcentristo nebūtų kitos kadencijos Seime. Šios partijos atstovų pasisakymai per FNTT skandalą, veiklą Sveikatos apsaugos, Vidaus reikalų ir Aplinkos ministerijose, Arūno Valinsko benefisas Seimo pirmininko poste – gal jau gana?

Jei būčiau šios apygardos gyventojas, nesvyruodamas balsuočiau už poetą, visuomenininką Liudviką Jakimavičių, kurį iškėlė „Lietuvos sąrašas“. Sutinku, kad Liudvikas neprimena įprasto Lietuvai politiko įvaizdžio, tačiau aš asmeniškai pavargau nuo respektabilių šypsenų Seime, kurias lydi tarpusavio rietenos ir tarnystė nežinia kam. Bent jau tvirtai žinau, kad L. Jakimavičius neparsiduos, o tai šiandien man kur kas svarbiau nei kompetencija ekonomikos ar užsienio reikalų srityse.

Mano pasirinkimas: Liudvikas Jakimavičius. Deja, bet alternatyvaus pasirinkimo šioje apygardoje nematau., nors pripažįstu, kad Liudviko pergalė ar net išėjimas į antrą turą vargu ar įmanoma misija.

 Nr. 5 – Fabijoniškių apygarda

Kelis kartus perskaičiau kandidatų sąrašą ir pajutau, kad pirmiausia galvoju apie tuos, kurių jokiu būdu nenorėčiau matyti Seime. Pavyzdžiui, Socialistinio liaudies fronto, K. Brazauskienės vadovaujamos Demokratinės darbo ir vienybės partijos atstovų, net nesigilindamas, kas jie tokie. Taip pat visiems gerai žinomo Artūro Paulausko, kadaise į šipulius bandžiusio sumalti Viktorą Uspaskichą, o dabar kartu su juo bandančiu grįžti į politinį elitą. Kritiškai vertinu ir „tvarkiečio“ Dalio Alfonso Barakausko kandidatūrą, taip pat nieko gero nesitikiu iš liberalcentristo Raimondo Šukio – negi jums patinka tai, kas vyksta sveikatos apsaugos sistemoje? Esu labai nusivylęs ir liberale Dalia Kuodyte, kuri man imponavo kaip Genocido ir rezistencijos tyrimų centro vadovė. Deja, Seime ji tapo viena aršiausių kovotojų prieš santuoka grįstą šeimos sampratą, prieš alkoholio reklamos draudimą, prieš bandymus saugoti nacionalinius parkus. Nemanau, kad kitoje kadencijoje ji pasikeistų, tad verčiau jau tegu grįžta prie svarbių tyrimų, kuriuos kadaise kuravo.

Nevienareikšmiškai vertinu Tėvynės sąjungos atstovą Dainių Kreivį. Labai palaikiau eksministrą, kai „Lietuvos rytas“ puolė jį dėl sąsajų su Opus Dei. Tačiau šios sąsajos, net nežinau, kiek išlikusios, regis, ir yra geriausia jo veikloje. Pernelyg daug pasakojimų prisiklausiau apie tai, kaip realiai (ne)veikia D. Kreivio išgirtoji paramos verslui sistema. Taip pat turiu pažįstamų vidurio Lietuvoje, kur nemaža dalis žmonių su kartėliu prisimena įmonių, su kuriomis buvo susijęs D. Kreivys, keistus bankrotus. Tiesa, esu girdėjęs ir gerų atsiliepimų apie patį D. Kreivį – kaip žmogų, ne kaip politiką. Todėl ir sakau, kad man, jei gyvenčiau šioje apygardoje, būtų sunku apsispręsti dėl šio kandidato.

Kaip ir dėl „Drąsos kelio“ atstovo Daugardo Gruodžio. Biografijos faktai įkvepia pagarbą, tačiau tik tai apie šį kandidatą težinau.

Daugiau žinau apie A. Zuoko vadovaujamos partijos kandidatą Žilviną Šilgalį. Šis politikas mane maloniai nustebino per FNTT skandalą, kai užėmė principingą ir politiškai nepatogią poziciją. Ar tai buvo atsitiktinė politinės drąsos apraiška, ar ta jo asmenybės pusė, kurios iki tol vengė demonstruoti, nežinia.

„Pažaliavusių“ valstiečių atstovams Joanai Tamkevičiūtei ir LSDS kandidatui Jonui Valatkai šiuose rinkimuose teks statistų vaidmuo. Vargu ar jie gali būti vertinami kaip rimti pretendentai nugalėti.

Mano pasirinkimas: negaliu išskirti vieno kandidato. Jei man tektų rinktis, veikiausiai rinkčiausi tarp D. Gruodžio, D. Kreivio ir Ž. Šilgalio tokia tvarka, kuria juos surašiau. Tačiau tikėtina, jei turėčiau laiko labiau įsigilinti į šioje apygardoje vykstančius debatus, pasirinkimas kažkiek keistųsi, tačiau ne tiek, kad siūlyčiau rinktis A. Paulauską ar D. Kuodytę.

Nr. 6. Šeškinės apygarda

Čia vyks tikrai įdomi kova, kurioje dalyvaus daug patyrusių politikų. Pavyzdžiui, Regimantas Čiupaila, mano įsitikinimu, yra vienas padoriausių liberalcentristų kandidatų. Tačiau jo partinė priklausomybė man neleistų už jį balsuoti. Tikrai darbštus yra ir liberalas Arūnas Štaras, tačiau ir šiuo atveju man svarbiau jo atstovaujamos partijos požiūris į kvaišalų kontrolę ar į santuokos ir šeimos susiejimą. Tą patį galėčiau pasakyti ir apie LSDP atstovą Algirdą Sysą. Visai simpatiškas žmogus, kurio politinės pažiūros, deja, neleidžia man už jį balsuoti.

Nesu tikras, ar Tėvynės sąjungos kandidatas Audronius Ažubalis yra geras užsienio reikalų ministras. Kai kurie jo pasisakymai vertė griebtis už galvos, kitas dalykas – gal ir galima suprasti, bet tai nekelia didelės pagarbos – jo per didelis nuolankumas Prezidentei. Taip, ji atsakinga pagal Konstituciją už Lietuvos užisienio politiką, tačiau atskirais atvejais URM vadovui galima buvo griežčiau ginti savo poziciją.

Buvęs Lietuvos žinių redaktorius Valdas Vasiliauskas sugebėjo tapti vienu iš įtakingiausių „Drąsos kelio“ lyderės Neringos Venckienės favoritu. Tai rodo šio žurnalisto-politiko apsukrumą, nors nemanau, kad jis „Drąsos keliui“ davė daugiau naudos nei  problemų. Deja, per didelės ambicijos V. Vasiliauskui trukdo dirbti komandoje. Ką jis gali pasiūlyti Šeškinės gyventojams? Griežtą kitų kandidatų kritiką? Galbūt, tačiau sunkiai įsivaiduoju pozityvią, nuoseklią V. Vasiliausko politinę Lietuvos viziją.

Maloniai nustebau tarp kandidatų išvydęs Andrejaus Gaidamavičiaus, atstovaujančio Valstiečių ir žąliųjų sąjungai pavardę. Šis aplinkosaugininkas ne vienus metus grūmėsi už švaresnę Lietuvą, prieš vartotojiškos visuomenės šėlsmą. Kiek gaila, kad pastaraisiais metais  nedaug teko skaityti A. Gaidamavičiaus pasisakymų aplinkosaugos tema, tačiau buvusi pagarba jam neištirpo.

Mano pasirinkimas: renkuosi Andrejų Gaidamavičių. Nesu jo atstovaujamos partijos gerbėjas, manau, kad jis turi labai nedaug šansų nugalėti, tačiau, mano įsitikinimu, kiti pasirinkimai, deja, prastesni.

Nr.7. Justiniškių apygarda

Čia netrūksta įdomių kandidatų. Pavyzdžiui,ištikima A. Zuoko bendražygė Rūta Vanagaitė, LSDP kandidatas ekspremjeras Gediminas Kirkilas ar liberalams atstovaujantis krepšininkas Linas Kvedaravičius. Dar reikėtų paminėti filmo apie R. Paksą kūrėją, vasarą perėjusį į „Drąsos kelią“, V. Matulevičių ar psichologą parlamentarą, pagarsėjusį keistomis manipuliacijomis kanceliarinėms prekėms skirtoms lėšomis, Gediminą Navaitį, prieš rinkimus iš liberalų perbėgusį į koaliciją „Už Lietuvą Lietuvoje“.

Prieš ketverius metus šioje apygardoje laimėjo krikščionis demokratas Paulius Saudargas. Ne viskas jo pastarųjų ketverių metų veikloje man patiko, tačiau jis, mano įsitikinimu, yra vertas būti išrinktas antrai kadencijai.

Mano pasirinkimas: TS-LKD kandidatas Paulius Saudargas.

Nr. 8. Karoliniškių apygarda

Prieš ketverius metus čia laimėjo Tėvynės sąjungos atstovė Danutė Bekintienė.  Simpatiška, rami moteriškė, kuri sugeba dirbti komandoje ir net per daug įsiklauso į savosios partijos vadovybės nuomonę. Per pastaruosius ketverius metus Seime ji nenuvertė kalnų, tačiau nebuvo ir ta politikė, dėl kurios teko raudonuoti.
Kas mes rimčiausią iššūkį šiai politikei per šiuos rinkimus? Čia kandidatuoja buvęs žurnalistas ir prezidentės Dalios Grybauskaitės atstovas spaudai Linas Balsys, dabar tapęs vienu aršiausių naujos atominės elektrinės statybos priešininku. Nesu tikras, ar tai jis daro nuoširdžiai, ar dėl to, kad to reikalauja naujos jo pareigos.

Čia kandidatuoja vienas iš Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio veteranų Alvydas Medalinskas, kuris labiausiai pagarsėjo kaip nušalintojo prezidento R. Pakso patarėjas, o paskui grįžo į aktyvią visuomeninę veiklą. Man patiko A. Medalinsko pozicija FNTT skandalo metu, tačiau kiek nuvylė jo pyktis ant visų tų buvusių bendražygių, kurie nemano, jog Nacionalinis susivienijimas „Už Lietuvą Lietuvoje“ turi būti kovos prieš dabartinę politinę sistemą flagmanas.

„Drąsos keliui“ šioje apygardoje atstovauja, regis, vienintelis šios partijos sąraše kandidatas – milijonierius Stasys Brundza. Jis garsėja pomėgiu išskirtiniams automobiliams, o ne aktyvia pilietine pozicija. Jo dalyvavimas rinkimuose būtent šiame sąraše, mano įsitikinimu, yra nesusipratimas.

Nesimpatiškai Respublikonų partijai šioje apygardoje atstovauja verta dėmesio kandidatė – Albina Kavaliauskaitė, prieš neteisybę Karoliniškių poliklinikoje sukilusi gydytoja. Prisipažįstu, nežinau visų jos kovos detalių, tačiau jos kandidatavimas man kelia pagarbą.

Mano pasirinkimas: Negalėčiau tvirtai agituoti nė už vieną kandidatą. Jei gyvenčiau šioje apygardoje rinkčiausi tarp Albinos Kavaliauskaitės, Danutės Bekintienės ir Alvydo Medalinsko. Jei kuris nors iš šių kandidatų pateks į antrą turą, apsispręsti bus kur kas lengviau. Jei pateks net du iš šių kandidatų, galėsiu sakyti, kad esu ramus dėl rinkimų baigties šioje apygardoje.

Nr. 9. Lazdynų apygarda

Apmaudu, jog kai kuriose apygardose galima įvardyti bent kelis vertus dėmesio kandidatus, o kai kuriose tenka rinktis tik mažesnį blogį. Tiesa, ne visada paprasta atskirti, kuris kandidatas Seime taptų mažesnė problema nei kiti.

Pavyzdžiui, Lazdynai. LSDP kandiatas Vilniaus vicemeras ką tik buvo STT apkaltintas kyšininkavimu. Norisi tikėti, kad bent į tai sureaguos lazdyniečiai per rinkimus ir šios kandidatūros rimtai nebesvarstys. „Darbo partijos“ kandidatas Jonas Pinskus taip pat nekelia simpatijų, taip pat ir į Krikščionių partiją perbėgęs Vidmantas Žiemelis.

Prieš keliasdešimt metų Kazimieras Uoka kėlė man pagarbą tvirta laikysena, tačiau per pastaruosius ketverius metus jis labiausiai išgarsėjo draugyste su Petru Gražuliu.

„Drąsos kelio“ kandidatas Vytautas Budnikas man išlieka mįsle, kaip ir A. Zuoko partijos kandidatas Saulius Paukštys.

Tėvynės sąjungos kandidatas Algimantas Strielčiūnas vertas pagarbos už atkaklumą. Jis jau kelintus metus pralaimi šioje apygardoje ir, regis, prie to jau priprato. Kita vertus, jis garsėjo kaip darbštus Lazdynų seniūnas, ir girdėjau ne vieno lazdyniečio gražių atsiliepimų apie jo veiklą.

Na, o liberalas Gintautas Steponavičius, laimėjęs šioje apygardoje 2008 metų rinkimuose, veikiausiai svajoja pakartoti sėkmę, tačiau, mano įsitikinimu, tikrai nėra to vertas. Prieš  ketverius metus jo pergalę vienmandatėje vertinau kaip pozityvų dalyką, netgi tikėjau, kad jis gali būti visai neblogas švietimo ir mokslo ministras. 

Tačiau šiandien manau, kad per ketverius metus, deja, susikompromitavo ne tik pats, bet ir labai sukompromitavo lietuvišką liberalizmą.  Jo, kaip ministro, frazė, kad vargina ir erzina tai, jog reikia tartis su mokyklų bendruomenės atstovais, geriausiai atskleidžia  komjaunuoliškas šaknis turinčio Lietuvos liberalizmo išsigimimą. Tikiu, kad tai jaučia ir Lazdynų gyventojai, kurie nebenorės balsuoti už  G. Steponavičių.

Mano pasirinkimas: rinkčiausi veikiausiai TS-LKD atstovą Algį Strielčiūną.

Nr. 10. Naujosios Vilnios apygarda

Labiausiai nesinorėtų, kad šioje paygardoje laimėtų frontininkas Algirdas Paleckis ar liberalcentristas Artūras Melianas. Didžiausias paradoksas: kaip tarp kandiatų būtent šioje apygardoje atsidūrė Emanuelis Zingeris? Gal jis paprasčiausiai per savo legendinį išsiblaškymą kažką supainiojo?

Mano pasirinkimas: toli gražu nesu patenkintas viskuo, ką daro E. Zingeris, bet šioje apygardoje šis Tėvynės sąjungos kandiatas man atrodo patikimiausias. Bent jau tol, kol rūpinasi užsienio politikos sritimi, kur turi didelį įdirbį bei autoritetą užsienyje. Tiesa, nelabai tikiu, kad jis gali būti išrinktas šioje apygardoje.

Nr. 11. Šilainių apygarda

Nenorėčiau, kad šioje apygardoje būtų išrinkta LSDP kandidatė Birutė Vėsaitė ar nacionalistas, buvęs milicininkas Visvaldas Mažonas. Nelabai ką žinau apie Vidmantą Žemaitį, tačiau vien faktas, jog žmogus sutiko būti V. Romanovo partijos kandidatu, jį diskredituoja. Kažkada teko bendrauti su filosofu Eligijumi Dzežulsiu-Duoniu, kuris šioje apygardoje atstovauja A. Zuoko partijai.  Protingas, įdomus žmogus, kuriam koją kiša ambicijos būti svarbiu politiku. Per Savivaldos rinkimus joms buvo suduotas gana skaudus smūgis, tačiau, panašu, pamoka liko neišmokta.

Esu girdėjęs gražių atsiliepimų apie baltų tautų draugystės puoselėtoją tautininką Alvydą Butkų, tačiau teko skaityti ir keletą itin man nepatikusių jo reakcijų socialiniuose tinkluose.

Ar norėčiau, kad šioje paygardoje būtų perrinktas Rimantas Dagys? Veikiau – ne, nei – taip. Man patinka, kad šis politikas daug dėmesio skiria socialinėms problemoms, tačiau, mano galva, jam šioje srityje kiek trūksta politinės vaizduotės ir, deja, autentiško socialinio jautrumo. Jis buvo gana patikimas politinis partneris šeimos svarbą teigiantiems nevyriausybininkams, tačiau jo pozicija Garliavos šturmo atžvilgiu buvo tiek baili, kad nebetikiu, jog šis politikas gali drąsiai ginti vertybes kritinėse situacijose.

Mano pasirinkimas: dar viena apygarda, kur negaliu tvirtai pasisakyti, už kurį balsuočiau. Jei būčiau šios apygardos gyventojas, veikiausiai rinkčiausi arba Alvydą Butkų, arba Eligijų Dzežulskį-Duonį. Tiesa, pats nežinau, ar tikrai šiuos žmones norėčiau matyti Seime.

Nr. 12. Aleksoto – Vilijampolės apygarda

Situaciją šioje apygardoje prieš kelais dienas man taikliai apibūdino viena iš šios apygardos gyventojų. Pasak jos, vienintelis logiškas pasirinkimas tarsi rinkti Rytą Kupčinską, tačiau  vargu ar jis tikrai buvo labai naudingas šios kadencijos Seime. Galbūt jis vienas iš tų politikų, kurie geriau jaučiasi, kai vyksta revoliucija, nei taikios kūrybos laikotarpiu? Asmeniškai nepažįstu R. Kupčinsko, tačiau man patiko, kad, reikalui esant, jis nebuvo paprasčiausias partijos vadovybės instrukcijų vykdytojas. Tiesa, kartais nebesuprantu, ką šis politikas veikia TS-LKD, tačiau juk gyvename keistų politinių konsteliacijų epochoje. Iš kitų kandidatų norėčiau atkreipti dėmesį į Liberalų sąjūdžiui atstovaujančią verslininkę Oną Balžekienę ir A. Zuoko partijos kandidate Jūratę Matekonienę. Teko su jomis bendrauti keliuose politiniuose renginiuose ir paliko neblogą įspūdį. Na, o buvęs krepšininkas Vitoldas Masalskis, rinkimuose dalyvaujantis V. Romanovo paliepimu, kelia tik gailestį. Ar tikrai viskas šiandien parduodama?

Mano pasirinkimas: TS-LKD kandidatas Rytas Kupčinskas.

Nr. 13 Centro apygarda

Su kiek skaudama širdimi rašau apie šią apygardą, nes tenka rinktis tarp dviejų puikių žmonių: tautininkės Vaivos Žukienės ir „Drąsos kelio“ atstovo Gintaro Dručkaus. Kauno apskrities archyvo direktorius, partizanų metraštininko sūnus, G. Dručkus jau seniai galėjo būti Seime, jei tik būtų norėjęs, tačiau kuklinosi ir galvojo, kad yra geresnių. Po Garliavos šturmo jis pasitraukė iš Tėvynės sąjungos ir suprato, kad atėjo laikas į politiką eiti pačiam, o ne tik remti kitus.  Verslininkė ir humanitarė V. Žukienė, aktyvi lietuviškos tapatybės puoselėtoja, nuosekliai kovojanti už tai, kad būtų išaiškinta tiesa V. Pociūno byloje, taip pat būtų gera Seimo narė. Kadangi vis vien tenka rinktis, turiu rinktis G. Dručkų. Dėl to, kad jis gimė ir užaugo Kaune ir, spėju, kur kas geriau nei V. Žukienė žino kauniečių problemas ir lūkesčius.

Kiti kandidatai? Taip, čia kandidatuoja daug kam girdėti politikai: Jonas Jučas, Jūratė Juozaitienė, Vincė V. Margevičienė, Rimantas Mikaitis. Tačiau, patikėkit, G. Dručkus ar V. Žukienė tikrai geresnis pasirinkimas.

Mano pasirinkimas: Drąsos kelio kandidatas Gintaras Dručkus. Idealiausia, kad į antrą turą jis išeitų kartu su tautininke Vaiva Žukiene. Suprantu, kad mažai vilties, tačiau juk pasvajoti galima, ar ne?

Nr. 14. Žaliakalnio paygarda

Kiek nustebau pamatęs, kad Dainius Varnas per šiuos rinkimus atstovauja A. Zuoko partijai. Kita vertus, gal tai ir nėra pats blogiausias pasirinkimas, nežinau. Tačiau už jį per šiuos rinkimus šioje apygardoje neagituosiu, nors tikrai neblogas žmogus. Skirtingai nuo „nacionalinės vertybės“ liberalės D. Teišerskytės. Gal jau laikas Seimui nuo jos pailsėti?

Jei ne per vienmandatę, tai per TS-LKD sąrašą krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė į Seimą, neabejoju, pateks. Tad galėjo bent nesielgti negražiai ir nenaudoti ministerijos pinigų savo politinei reklamai. Nors dabartiniam politiniam elitui visos valstybės pinigai – tarsi jų piniginė.

Man šioje paygardoje apsispręsti būtų labai lengva. Kažkada A. Patackas perleido šią apygardą Rasai Juknevičienei ir aktyviai už ją agitavo, dabar jis ateina „atsiimti“ Žaliakalnį. Labai norėčiau, kad pasisektų.

Mano pasirinkimas: „Drąsos kelio“ kandidatas Algirdas Patackas. Vienareikšmiškai. Net jei toli gražu ne visada su juo sutinku.

Nr. 15. Kalniečių apygarda

Štai ir apygarda, kurioje į politiką bando grįžti eksmeras Vytautas Šustauskas. Tikiuosi, kad nepasiseks. O kam verta linkėti sėkmės, net ir nežinau. Čia kandidatuoja prieš ketvertą metų laimėjęs TS-LKD atstovas Arimantas Dumčius. Mano galva, idealus parlamentaras jis tikrai nebuvo. Negaliu siūlyti balsuoti ir už jaunalietuvį Stanislovą Buškevičių. Man imponuoja tik jo nuosekli kova prieš kvaišalus, bet tik tiek. „Drąsos keliui“ čia atstovauja VRM pensininkas Z. Žymančius, simpatiškai iš nuotraukos šypsosi jaunas liberalas S. Kairys.

Tačiau čia veikiausiai reikėtų taikyti taisyklę - jei neturi ką rekomenduoti, geriau nerekomenduok nieko.

Mano pasirinkimas: tik ne V. Šustauskas ir, aišku, ne K. Brazauskienės ar V. Romanovo partijų atstovai.

Nr. 16.  Dainavos apygarda

Čia grumiasi daug gerai žinomų politikų. pavyzdžiui, socialdemokratė Violeta Boreikienė, „drąsietis“ Saulius Stoma, liberalas Erikas Tamašauskas, krikdemas Kazimieras Kuzminskas, „tvarkietė“ psichiatrė Sonata Rudžianskienė. Rinkimų baigtį čia prognozuoti labai sunku. Prisipažįstu, norėčiau, kad ten, kur keli dičkiai pešasi, laimėtų menkiau pastebimas, bet tikrai vertas dėmesio kandidatas - Tautininkų sąjungai atstovaujantis Mindaugas Šimkūnas, kurį, spėju, kur kas geriau nei kauniečiai pažįsta Kaišiadorių rajono gyventojai. Bent jau tie, kurie skaito laikraštį „Atspindžiai“.

Mano pasirinkimas: tautininkas Mindaugas Šimkūnas.

Nr. 17. Pramonės apygarda

Čia kandidatuoja pas „tvarkiečius“ perbėgęs, gerokai išsivadėjęs humoristas Artūras Orlauskas (kiek pamenu, praėjusiose rinkimuose jis šliejosi prie socialiberalų), taip pat ir paslaptingasis Dainius Danilevičius, kaip viesulas įskriejęs į „Drąsos kelio“ sąrašą ir išpūtęs iš pirmojo dešimtuko Ekspertai.eu kūrėją Audrių Naką.

Praėjusiose rinkimuose čia pergalę šventė Tėvynės sąjungos kandidatas Kazys Starkevičius, vėliau tapęs žemės ūkio ministru.

Mano pasirinkimas: Kazys Starkevičius. Vien todėl, kad šioje paygardoje nematau  tikrai solidžių konkurentų. Gal paprasčiausiai pernelyg menkai pažįstu visus kandidatus?

Nr. 18. Panemunės apygarda

Šioje apygardoje man įdomiausia yra TS-LKD atstovės Vidos Marijos Čigrejienės ir ekskunigo Jono Varkalos, politinės partijos „Drąsos kelias“ vadovo, dvikova. Iš kitų kandidatų nebent išskirčiau A. Zuoko partijos atstovą, visuomeninio judėjimo „Vieningas Kaunas“ vadovą Povilą Mačiulį. Jį siūlau rinktis tiems, kuriems nekyla ranka balsuoti už J. Varkalą, kurie patikėjo intensyviai Kaune skleidžiama antiagitaciją pries į politiką pasukusį kunigą.

Ponios V. M. Čigrejienės nuostatos gyvybės apsaugos klausimais šios Seimo kadencijos metu ne kartą kėlė rimtų abejonių. J. Varkalo nuostatomis krikščioniškų vertybių gynimo srityje pasitikiu kur kas daugiau.

Mano pasirinkimas: partijos „Drąsos kelias“ vadovas Jonas Varkala.

www.bernardinai.lt