Šiauliuose pristatomas „Inčirauskų projektas - 40“

Šiaulių dailės galerija maloniai kviečia į naują parodą INČIRAUSKŲ PROJEKTAS - 40, kurios atidarymas vyks gruodžio 20 dieną, ketvirtadienį, 17 valandą.

Šeimyniniai projektai, o dar jubiliejiniai – sudėtingas dalykas. Pirma, kas ateina į galvą – pageidavimų koncertai, kur prosenelius sveikina gausus anūkų ir proanūkių būrys, o senoliai apjuosti jubiliejinėmis tautinėmis juostomis. Ir visi draugiškai linguoja susėdę už didelio stalo. Gražu, kad net ašarą spaudžia. Bet išties, kas čia blogo? Noras pasižiūrėti atgal ir apžvelgti, kiek kelio nueita, kokia patirtis sukaupta ir, kodėl gi ne, susėsti visiems už to įsivaziduojamo stalo, geraširdiškai pasišaipant ir drauge pasididžiuojant – tikriausiai kiekvieno svajonė. Ypač tų, kurių giminė išsisklaidė ar sunyko, ir jiems belieka tik šiek tiek pavydžiai dūsauti, žiūrint į gausias gentis. Kurių, beje, vis mažiau.

Romualdui ir Zitai Inčirauskams išties pasisekė: jiems pavyko ne tik susikurti pavydėtinas menines bei pedagogines karjeras – tuo galima įsitikinti, žiūrint tiek į kiekvieno jų per gyvenimą Lietuvoje ir užsienyje surengtų parodų sąrašus, tiek į didžiulį būrį buvusių ir dabartinių studentų VDA Telšių fakultete. Visa tai – daugiau ar mažiau žinoma, ir spaudoje ne kartą rašyta ir apie Zitos Inčirauskienės tekstilės ir kaligrafijos sintezę, ir apie Romualdo Inčirausko metalo plastiką, medalius bei tapybą.

Tačiau šįkart menininkai pristato ypatingą projektą, nes sėkmė juos lydėjo ne tik karjeros požiūriu. Jiems pavyko 40 metų laimingai nugyventi santuokoje (kas šiais laikais atrodo beveik neįtikėtinai), susilaukti trijų vaikų ir dviejų anūkų. Čia jau tiktų į sceną išnešti tą įsivaizduojamą mūsų stalą, tačiau šįkart jo vietoje – Šiaulių dailės galerijos sienos. Nes vaikai taip pat vienaip ar kitaip yra susiję su įvairiomis meno sritimis. Todėl šis projektas – keliasluoksnis. Jame tėvai, vaikai ir vaikų vaikai eksponuoja savo skirtingoms sritims priskirtiną kūrybą, kuri, susieta į bendrą ekspoziciją, pristatoma kaip viena didelė instaliacija. Antra vertus – kas galėtų paneigti, kad vaikai nėra tėvų projektas? Juolab, kad vaikai taip pat turi ką parodyti: labiausiai tituluota jaunesniosios Inčirauskų kartos atstovė Severija Inčirauskaitė-Kriaunevičienė, VDA galerijos „Artifex“ vadovė, baigianti išsiuvinėti kryželiu visus įmanomus negyvojo pasaulio objektus, pristato instaliacinę tekstilę, Kazimieras Inčirauskas – videoinstaliacijas, Ignas Inčirauskas – tapybą. Jauniausioji karta, kurią atstovauja Ieva Inčirauskaitė ir Kastis Kriaunevičius, įsilieja į projektą su anime ir medaliais.

Inčirauskų projektas išties yra viena didžiulė vienos šeimos instaliacija: skulptūra, tekstilė, tapyba, piešiniai, video. Idėjos, sklandančios ore, ir būdai joms įgyvendinti. Tai projektas, kuriuo pristatoma ne tai, ką kiekvienas šios šeimos narių kuria atskirose kamarėlėse, o tai, kas juos vienija: idėjų generavimas ir pasikeitimas jomis, pakantumas ir fantazija, džiaugsmas, matant kitą kuriantį, o svarbiausia – sugebėjimas išlikti visiems kartu, išliekant originaliais autoriais. Menininkai sugeba projektą pristatyti ne kaip „kiekvieno šeimos nario veiklą atskirose kamarėlėse“, bet kaip vieningą visumą. Ir pažvelgti į jį ne tik su pasididžiavimu, bet pirmiausia – su humoru, pripažindami kičinį „šeimyninių projektų“ aspektą ir mokėdami pakreipti tai savo naudai.

Romualdo Inčirausko metalo plastikos jėga ir preciziškumas, Zitos Inčirauskienės kaligrafijos lengvumas ir kruopštumas, Severijos Inčirauskaitės-Kriaunevičienės originalumas ir Kazimiero Inčirausko konceptualumas susilieja į vieną visumą: PROJEKTĄ. Jame atskirų šeimos narių kūriniai, papildydami vienas kitą, sukuria naujus derinius ir naujas prasmes.

Paroda veiks 2012 12 20 - 2013 01 16.