|
|
Istorija juda spirale. A.Astrauskaite visai nera mano herojus bet istorijos zinojimas jai gali padeti debatuose. "Svarbiausi okupacinės valdžios Lietuvoje uždaviniai buvo tenkinti nacistinės Vokietijos ekonominius ir karinius poreikius, rengti sąlygas krašto aneksijai ir fiziškai naikinti nacių priešus. Antisemitinės politikos priemonės ir žydų genocidas priklausė tik okupacinės valdžios kompetencijai. Potvarkius dėl žydų persekiojimo ir žudymo leido Ostlando Lietuvos generalinės srities generalinis komisaras ir apygardų komisarai (dokumentai Nr. 4, 6, 15). Pagrindinės nacių represinės struktūros Lietuvoje, naikinusios žydus, buvo Saugumo policijos ir saugumo tarnybos vado Lietuvos generalinėje srityje įstaigos padaliniai ir jų ypatingieji būriai, taip pat SS kariuomenės ir policijos daliniai bei tvarkos policija. 1941 m. liepą Vilniuje buvo sudarytas ypatingasis būrys, kuriame įvairiais laikotarpiais buvo nuo 100 iki 40 narių. Jo būstinė buvo pastate Vilniaus g. 12, nuo 1943 m. – saugumo policijos ir saugumo tarnybos pastate Jurgio pr. 36 (dabar – Gedimino pr. 40), kur šiuo metu įsikūręs Lietuvos ypatingasis archyvas. 1941–1943 m. ypatingasis būrys žudė žmones Paneriuose, taip pat kitose Rytų Lietuvos vietovėse. Pirmaisiais žudynių metais didžiąją dalį sušaudytųjų sudarė žydai, bet buvo žudomi ir komunistai, sovietiniai partiniai aktyvistai, karo belaisviai ir lenkų pogrindžio nariai. (dokumentai Nr. 7, 9–11, 16–-20, 22, 27–28, 70, 71, 89, 95, 92, 93, 105). Nuo 1941 m. vasaros į žydų persekiojimą ir žudynes buvo įtrauktos kai kurios naciams pavaldžios vietos saugumo ir policijos struktūros: Lietuviškasis saugumo policijos skyrius prie Saugumo policijos ir saugumo tarnybos vado Lietuvos generalinėje srityje (lietuvių saugumo policija), tvarkos policijai pavaldžios viešosios policijos nuovados ir savisaugos daliniai (lietuvių savisaugos batalionai) (dokumentai Nr. 5, 8, 39, 48, 58, 60, 64, 68, 73).
Lietuvos statistikos valdybos 1941 m. sausio 1 d. duomenimis Vilniuje gyveno 58 263 žydai (27,78 proc. miesto gyventojų). Žydų bendruomenė turėjo lygias teises su kitomis tautomis ir galėjo visavertiškai plėtoti savo kultūrą. Situacija iš esmės pasikeitė nacistinei Vokietijai okupavus Lietuvą. Liepos 5 d. buvo paskelbtas Vilniaus karo laukokomendanto įsakymas, kuriuo žydams buvo įsakyta ant krūtinės ir nugaros nešioti šešiakampes žvaigždes, uždrausta vaikščioti gatvėse nuo 18 val. iki 6 val. ryto (dokumentai Nr. 3, 46). Vėliau žydus diskriminuojančių nurodymų daugėjo, žydai be jokios priežasties buvo suiminėjami gatvėse ir namuose. Okupacinė valdžia ir jai pavaldi lietuvių administracija organizavo žydų areštus, kalinimą ir pirmuosius šaudymus (dokumentai Nr. 52, 75). 1941 m. liepos viduryje prasidėjo masiniai žydų suėmimai ir žudynės. Rugpjūčio 6 d. Vilniaus miesto apygardos komisaro įsakymu Vilniaus žydams buvo paskirta 5 mln. rublių kontribucija, žydų bendruomenė ją sumokėjo, tačiau tai nesustabdė žudynių. Komisaras paskelbė, esą žydai rugpjūčio 31 d. šaudė į vokiečių kareivius ir už tai buvo nubausti (dokumentas Nr. 6). Rugsėjo 2 d. Paneriuose įvyko masinės žydų žudynės. Iki geto įsteigimo nacių saugumo policijos ir saugumo tarnybos ypatingasis būrys Paneriuose nužudė keliolika tūkstančių Vilniaus žydų.
Kadangi okupacinei valdžiai reikėjo darbo jėgos, SS reichsfiureris Heinrichas Himleris sutiko, kad darbingi žydai Ostlande būtų suvaryti į getus ir naudojami darbams, o visiško žydų sunaikinimo terminas būtų nukeltas vėlesniam laikui." P.S. Istorinuose dokumentuose minima "nacistine Vokietija" Astrai reiketu keisti y landzbergine TS-LGBT, "keliolika tūkstančių Vilniaus žydų" y pora milijonu lietuviu, 1941us metus y 2021us o "SS reichsfiureris Heinrichas Himleris" y Simonyte, Bilotaite, Armonaite ar Sikelgruber-Nylsen is bedos.
|
Association „Global Gaze Network“
