2020 m. vasario 21 d.

 

Programinės nuostatos teisminės sistemos pertvarkai

43
Paskelbta: 2012-11-21 17:11 Autorius: Lietuvos Sąjūdžio pirmininkas R. Kupčinskas, Lietuvos Sąjūdžio tarybos narys V. Vilimas, Ekspertai.eu koordinatorius A. Nakas, Lietuvos Laisvės kovotojų sąjungos pirmininkas J. Burokas, kt.

LIETUVOS SĄJŪDŽIO, EKSPERTAI.EU, LIETUVOS LAISVĖS KOVOTOJŲ SĄJUNGOS IR LIETUVOS ŽMOGAUS TEISIŲ GYNIMO ASOCIACIJOS TEIKIAMOS TEISMŲ SISTEMOS PERTVARKOS PROGRAMINĖS  NUOSTATOS, SKIRTOS KONSTITUCIJOS PATAISŲ ĮSTATYMO PROJEKTO RUOŠIMUI

Vilnius, 2012.11.16

Pagrindinis esamos nomenklatūrinės valdžios ramstis – mūsų teismų sistema, nepasiduodanti jokioms esminėms pertvarkoms.

Iki šiol dalį Seimo narių, Vyriausybę, bet ne Lietuvos piliečius, tenkino pagal praėjusio šimtmečio vidurio totalitarinių valstybių pavyzdį sukurta teismų sistema. Taip Lietuvos visuomenė beveik du dešimtmečius buvo priversta tenkintis jų paslaugomis. Šiuo metu turime ne teisinę, ne demokratinę, bet teisminę valstybę, kurioje teismų sistema pasitiki ne daugiau kaip 15 procentų piliečių. Be teismų sistemos pertvarkos vis giliau grimztame į destrukciją.

Būtina išsivaduoti iš sovietinių teisininkų visuomenei uždėto apynasrio, o tai įmanoma tik atliekant esmines Konstitucijos pataisas.

Pertvarkant teisminę sistemą konstituciniu lygiu, turi būti sprendžiama:

    - Konstitucinio teismo funkcijų perdavimas Aukščiausiajam teismui;

    - Teisingumo kanclerio institucijos įkūrimas;

    - visuomenės atstovų – tarėjų korpuso formavimas teismuose;

    - teisėjų korpuso formavimas;

    - teismų administravimas;

    - senaties termino, nagrinėjant bylas, nustatymas.

Sprendžiant iškeltas problemas  tikslinga pasinaudoti Estijos patirtimi. Šioje istorine lemtimi mums artimoje šalyje pasitikėjimas  teismais viršija ES vidurkį, o Lietuvoje jis mažiausias ES ir apskritai demokratinių valstybių tarpe.

Siūlomi Konstitucijos VIII ir IX skirsnių pakeitimai:

  1. Įgaliojimus vykdyti aukščiausios instancijos teismo funkcijas ir peržiūrėti teismų sprendimus konstitucinės teisės požiūriu perduoti Aukščiausiajam Teismui;

  2.  VIII Konstitucijos skirsnį skirti Teisingumo (teisės) kanclerio institucijai. Kancleris nustato, ar įstatymų leidėjo, vykdomosios ar vietos valdžios institucijos priimtas įstatymas ar teisės aktas neprieštarauja Konstitucijai ar įstatymams. Jei nustatomas prieštaravimas, Teisingumo kancleris teisės aktą priėmusiai institucijai teikia pasiūlymą jį per 20 dienų ištaisyti. Jei per nustatytą laiką prieštaravimas nepašalinamas – teikia pasiūlymą Aukščiausiajam Teismui pripažinti teisės aktą negaliojančiu. Kiekvienas pilietis turi teisę kreiptis į Teisingumo kanclerį raštu arba žodžiu, reikalaudamas patikrinti įstatymo atitikimą Konstitucijai. Taip visuomenė įtraukiama į valstybės valdymą.Teisingumo kancleris teikia kasmetines ataskaitas Seimui. Mūsų atveju Teisingumo kanclerio veiklos sritis apimtų ir ypatingojo prokuroro funkcijas.

  3.  IX Konstitucijos skirsnį „Teismas“ koreguoti, atsisakant:

    - Apeliacinio Teismo ir pereiti prie trijų pakopų teismų, t. y. Apeliacinio Teismo funkcijas pavesti apygardų teismams ir Aukščiausiajam Teismui (taip yra Estijoje ir Latvijoje);

    - Vyriausiojo Administracinio Teismo. Administracinių teismų funkcijas pavesti pirmos instancijos įsteigtiems administraciniams teismams, apeliacija administraciniuose teismuose – apygardų administraciniai teismai (taip yra Estijoje ir Latvijoje).

Taip pat būtina:

    - Aukščiausiajam Teismui pavesti vykdyti Konstitucinio Teismo funkcijas;

    - konstituciniu lygiu įteisinti teismo tarėjo institutą (jo formavimo principus nustatyti įstatymu);

    - konstituciniu lygiu įteisinti teisėjų renkamumą (teisėjų rinkimo taisykles nustatyti įstatymu). Svarbus motyvas – tai, kad Lietuvoje nebuvo įvykdyta liustracija, kuri būtų palietusi dalį teisėjų (Estijos pavyzdys).

    - Teismų administravimą pavesti organizuoti Teisingumo ministerijai, kaip Estijoje, Latvijoje, Danijoje, Suomijoje (Lietuvoje šį administravimą vykdo atskira biudžetinė įstaiga, kurios steigėjas Aukščiausiasis Teismas).

Senaties termino, nagrinėjant bylas, nustatymas turi būti apibrėžtas įstatymu, kuriame iš senaties termino pašalinamas bylos nagrinėjimo laikotarpis. Be tokio pakeitimo įstatymas yra korupcinis.

Lėšos, kuriomis galima disponuoti konstituciniu lygiu pertvarkant teismų sistemą, akivaizdžiai matyti iš 2012 metų biudžeto. Jame skirta:

-  Konstituciniam Teismui – 4,781 milijono litų;
-  Apeliaciniam Teismui – 8,673 milijono litų;
-  Vyriausiajam administraciniam teismui – 5,503 milijono litų;
-  Nacionalinei teismų administracijai – 20,826 milijono litų.

Perskirsčius šias lėšas Teisingumo kanclerio institucijai ir tarėjų institutui galima skirti apie 12 mln. Lt.

Visas šias nuostatas įmanoma įgyvendinti tik naujai išrinktam Seimui glaudžiai bendradarbiaujant su visuomene. Naujai išrinktame Seime turėtų būti sudarytas branduolys, kuris inicijuotų Konstitucijos pataisų įstatymo projektą pagal aukščiau teikiamas nuostatas.

Konstitucijos pataisų įstatymą būtina priimti tik referendumu, kurį galėtų inicijuoti Seimas. Šiuo atveju nereikėtų rinkti 300 tūkstančių piliečių parašų, nors pasiruošimas parašų rinkimui vyksta jau dabar, t. y. įsteigta iniciatyvinė grupė, kuri bus registruojama VRK, tik kai bus pakankamas parašų rinkėjų skaičius (apie 10 tūkstančių piliečių).

Jei Konstitucijos pataisos būtų priimamos vadovaujantis Konstitucijos 148 straipsniu, tai rezultatų neduotų net ir sėkmės atveju, nes Seimo sprendimas būtų apskųstas Europos Komisijai kaip pažeidžiantis teismų nepriklausomumą (Vengrijos pavyzdys). Juk pertvarka paliestų tokias susiformavusias struktūras, kaip Konstitucinis, Apeliacinis ir Vyriausiasis administracinis teismai bei Nacionalinė teismų administracija. Čia susikoncentravę daugiausia buvę sovietiniai teisininkai. Žinoma, ir atlyginimai čia solidžiausi.

Europos Komisijai tik referendumas būtų pakankamas argumentas atmesti skundus dėl priimtų Konstitucijos pataisų.

Atsižvelgiant į tai, kad Konstitucijos pataisų įstatymo priėmimas užtruktų apie metus laiko, naujai išrinktas Seimas pirmaisiais metais galėtų organizuoti ekspertų darbo grupę, kuriai būtų pavesta atlikti teisinės bazės analizę įstatymų konstitucingumo ir antikorupcijos požiūriais ir pateikti ataskaitą Seimui. Tam 2013 metų biudžete būtina numatyti reikalingas lėšas.

Šiuo metu visuomeniniais pagrindais organizuojama darbo grupė Konstitucijos pataisų preliminariam įstatymo projekto ruošimui. Referendumo organizavimo iniciatyvinė grupė tikisi šiuo reikalu Seimo supratimo ir paramos.   

Lietuvos Sąjūdžio pirmininkas R. Kupčinskas
Lietuvos Sąjūdžio tarybos narys V. Vilimas
Ekspertai.eu  koordinatorius A. Nakas
Lietuvos Laisvės kovotojų sąjungos pirmininkas J. Burokas
Lietuvos Žmogaus teisių gynymo asociacijos pirmininkas R. Povilaitis

„Ekspertai.eu“ skelbiamą informaciją draudžiama visuomenės informavimo priemonėse atgaminti be raštiško VšĮ „Ekspertai.eu“ sutikimo, kurį galima gauti adresu info@ekspertai.eu
Kalba redaguota ekspertai.eu
 
Komentarai

 
43. Paprastas
(2014-04-16 18:38:00)
(88.118.179.138) Parašė:

Išprotėjo chebra negyvai. Net nėra ką komentuoti . Pirma gerai įsiskaitykit LR Konstituciją ir supraskit kas ir kaip turi veikti ir palyginkit kaip realiai yra dabar. Apie tai išsamiai parašyta „Korupcijos pagrindai“, bei „Korupcinio nusikaltimo pavyzdžiai“...



42. Advokatas
(2014-04-16 09:43:07)
(213.164.121.249) Parašė:

Siūlantieji naikinti Konstitucinį Teismą labai menkai išmano, kas ir kaip iš tiesų vyksta Aukščiausiame Teisme, ir visiškai nesuvokia, kad KT galių perdavimas LAT tik dar labiau pablogintų teismų darbą, padarytų juos dar kenskmingesnius viešajam interesui. Užuot trumparegiškai naikinus KT, reikia keisti jo galias. Pirma, suteikti piliečiams teisę kreiptis į KT tiesiogiai. Antra, suteikti KT teisę plačiau vertinti Lietuvos teisės aktus konstitucingumo požiūriu. Yra ir kitų taisytinų dalykų. SIŪLAU užsiimti būtent jais.



41. menesis
(2013-11-18 19:43:56)
(88.119.11.77) Parašė:

Prisiekusieji negarantuoja teisingo teismo. Apskritai prisiekusieji daugiau dalyvauja tik angliškoje teisinėje sistemoje (common law), kitose šalyse, taip, daugumoje Europos šalių, prisiekusiųjų nėra arba jie dalyvauja tik ypač sunkių nusikaltimų bylose.



40. būtinas
(2013-06-09 13:44:45)
(78.62.6.70) Parašė:

Prisiekusiųjų dalyvavimas....Be šito neturėsime teisingo TEISMO



39. Skorpas
(2013-06-03 00:51:26)
(213.164.101.175) Parašė:

APIE jaunus specialistus, tai mes laidoje TAUTOS AIKŠTĖ matėm tokį vieną jauną, kuris chamiškai, ciniškai, ironiškai, žeminančiai diskutavo su Venckienės pusę palaikančiais..... buvo baisu į tą JAUNĄ žiūrėti ir kilo klausimas iš kur toks fruktas , kas jį pagamino nepriklausomoj Lietuvoj ??? Ne visada jaunesnis yra kokybiškesnis.... neapsigaukit, dabar matau įpač jaunimo tarpe, jaunų komjaunuolių, kurie konservatoriškai ir liberaliai taip PAKAUSTYTI, kad net frazės sakiniais atkartojamos, net kalbėjimo maniera ir intonacija ta pati... :( BAISU :(



38. cio
(2013-01-19 19:54:21)
(88.118.178.187) Parašė:

Kas atliks ir kas tvirtins teismu sistemos reformas? Manau pagrindini vaidmeni suvaidins LR Seimas.Tokiu atveju teismai liks priklausomi ir pasikeitus pavadinimui ju veikla vistiek bus kontroliuojama.Pritariu kad reikia teismuose prisiekusiuju gal ir teisingumas atsigaus.O pirma reiketu reformos paciame seime,nes ten yra nebaudziamumo atmosfera,imunitetas pries istatymus ir ten turi buti laikomasi istatymu pirmiausia,o ne leidziami istatymai pilieciams,kurie ir taip gyvena policineje valstybeje,ir ju pagrindine teise -tyleti!



37. Steponas
(2013-01-13 17:57:18)
(87.247.89.155) Parašė:

Pirmiausia apie dabartinės rinkimų tvarkos DIDŽIĄJĄ APGAVYSTĘ . Penki faktai: 1) Tiek vienmandačiuose, tiek daugiamandačiuose sąrašuose gali būti įtraukti tie patys asmenys. 2) Daugiamandatėje laimėjusieji kandidatai gali atsisakyti savo mandato naudai asmenų, su kuriais rinkėjai nei susipažino, nei vertino pagal jų asmenines savybes ir nuopelnus visuomenei, o daugeliu atveju net reitingavimo metu buvę išmesti iš pirmųjų partinio sąrašo pozicijų. 3) Antrame ture gali kovoti du jau išrinkti į Seimą asmenys, o laimėjęs savo iškovotą mandatą gali perleisti rinkėjų nepageidaujamai personai. 4) Išrinktas Seimo narys gali tapti Vyriausybės nariu. 5) Išrinktas Seimo narys gali pakeisti savo požiūrį, įsitikinimus, užmiršti rinkėjams duotus pažadus ir laisvai keisti frakcijas, netgi partinę priklausomybę. Tai penkių pakopų mechanizmas, kurio pagalba įžūliai naudojasi įsigalėjusių sisteminių partijų nepaskandinami veikėjai, net ir tuo atveju, jeigu paskui juos slenka kriminalinių nusikaltimų šleifas. Siūlau: Seimo narius ir kitus renkamus valstybės pareigūnus rinkti tik VIENMANDATĖSE apygardose. Tam būtina: 1) Surinkus nustatytą skaičių rinkėjų parašų REMIANČIŲ KIEKVIENĄ KANDIDATĄ ASMENIŠKAI, suteikti teisę partijoms, visuomenės judėjimams, kitoms piliečių organizacijoms kiekvienoje iš apygardų kelti ne daugiau kaip po du kandidatus į renkamas valstybines pareigybes. 2) Surinkus nustatytą skaičių rinkėjų parašų, arba teisėjų rinkimo atveju nustatyta tvarka gavus valstybės teisėsaugos ir valstybės saugumo institucijų pažymas apie renkamo asmens santykius su teisėsauga ir lojalumu valstybei, suteikti teisę kiekvienam to pageidaujančiam Lietuvos pilnateisiam piliečiui (sutinkamai su pareigybei privalomu amžiaus ir mokslo cenzu) kelti savo kandidatūrą į Prezidento, Seimo nario, rajono mero, seniūnijos seniūno, visų lygių teismų teisėjo, visuomeninio generalinio prokuroro postus. 3) Politinės partijos, visuomenės judėjimai, valstybės institucijos ir patys save išsikėlę piliečiai organizuoja rinkiminę agitaciją už įstatymu apibrėžtas ir nustatyta tvarka gautas valstybės dotacijas SKAIČIUOJANT KIEKVIENAM KELIAMAM ARBA IŠSIKĖLUSIAM KANDIDATUI PO LYGIAI, nepriklausomai nuo jo ankstesnių užimamų postų, nuopelnų ar partinės priklausomybės. 4) Kiekvienas partijos ar visuomenės judėjimo REMIAMAS kandidatas deklaruoja savo asmeninę būsimos veiklos Seime (arba kitose renkamose valstybinėse pareigybėse) programą ir patvirtina, kad: a) PRIIMA jį remiančios politinės partijos arba visuomenės judėjimo paramą, b) yra pasirengęs VEIKTI jį remiančios partijos ar visuomenės judėjimo programos rėmuose, c) yra pasirengęs DALYVAUTI iš jį rėmusios politinės partijos arba visuomenės judėjimo remtų kandidatų sudarytos frakcijos darbe. 5) Kiekvienas save išsikėlęs kandidatas nurodo pagrindinius būsimo darbo valstybiniame poste tikslus ir uždavinius. 6) Kiekviena politinė partija arba visuomenės judėjimas rinkimų kampanijos pirmą dieną privalo savo rinkiminėje programoje pateikti pavardes jos siūlomų asmenų į Vyriausybės narius ir Ministro Pirmininko postą. Partijų ir judėjimų ĮVARDINTI KANDIDATAIS į Vyriausybės narių ir Ministro Pirmininko postus, bet NORINTYS DALYVAUTI rinkimuose į Seimą, privalo deklaruoti, kad yra susipažinę su įstatymu, kuris DRAUDŽIA SEIMO NARIUI TAPTI VYRIAUSYBĖS NARIU. 7) Kiekvienas kandidatas pasirašytinai patvirtina suvokiąs, kad: a) jam ATSISAKIUS mandato (išskyrus ligą, kitus nenugalimos jėgos atvejus), organizuojami nauji rinkimai jį išrinkusioje apygardoje už jo asmenines lėšas, kurios įstatymo nustatyta tvarka ateityje bus išskaičiuotos iš jo pajamų; b) PERĖJIMĄ iš rinkimų kampanijos metu deklaruotos partinės frakcijos į kitą draudžia įstatymas. 8) PIRMAME rinkimų ture NUGALI apygardoje daugiausiai balsų surinkęs kandidatas, ANTRAME TURE varžosi antros ir trečios vietos laimėtojai. Nugali daugiausiai surinkęs balsų. 9) Išrinktieji asmenys, davę priesaiką Valstybei, automatiškai tampa rinkimų kampanijos metu deklaruotų politinių frakcijų nariais. 10) Daugiausiai savo remtų Seimo narių turinti partija gauna teisę formuoti vyriausybę, sudaryti koalicijas su kitomis partijomis ir vykdo rinkėjams duotus įsipareigojimus. 11) Rinkėjai, pirmaisiais Seimo nario darbo metais įsitikinę jo veiklos neatitikimu rinkimų programai, turi teisę inicijuoti atšaukimą surinkę TOKĮ PAT PROTESTO PARAŠŲ SKAIČIŲ, koks nustatytas įregistruojant kandidatą. 12) Naujame rinkimų ture – tai ir yra atšaukimo procedūra - drauge su kitais kandidatais lygiomis teisėmis GALI DALYVAUTI ir atšaukiamasis Seimo narys. Rinkimų turas organizuojamas valstybės lėšomis. Kiekvieno Seimo nario atšaukimo procedūra pagal rinkėjų valią gali būti rengiama tik po vieną kartą per kadenciją. Tokia ESMĖ Naujo Rinkimų Įstatymo, kurį turime detaliai aptarti, įvilkti į teisinę kalbą ir šventai laikytis bent 2 – 3 kadencijas, kol neišryškės tai, ko, galbūt, nepastebėsime iki jis bus priimtas šios kadencijos Seime. Lygiagrečiai su šiuo įstatymu turi būti rengiami ir teisinės reformos įstatymų paketas. Tačiau, mano supratimu, Rinkimų įstatymas yra veiksmas numeris pirmas ir neatidėliotinas.



36. ai
(2013-01-06 04:22:37)
(217.9.255.84) Parašė:

Dieve mano, kokių nesąmonių prisiūlė. Jonas Ramanauskas teisus. Bet nepaminėjo dar vienos nesąmonės, t.y. Konstitucinio teismo naikinimo. Pusgalviai, mano, kad perdavus kitai teismo institucijai, kurios funkcijos visai kitos, problemos ims ir išsispręs.



Parašykite komentarą
Ekspertai.eu įspėja, kad komentaras – tai viešas informacijos paskelbimas.
Komentatorius atsako už savo viešai paskelbtą žinomai neteisingą, įžeidžiančią, šmeižikiško ar nusikalstamo turinio informaciją (tai yra komentarai, kuriuose skatinama tautinė, rasinė, religinė ar kitokia neapykanta, raginimai nuversti teisėtą Lietuvos valdžią, organizuoti sąmokslą prieš valstybę, pakeisti jos konstitucinę santvarką, kėsintis į nepriklausomybę arba pažeisti teritorijos vientisumą, šiais tikslais kurti ginkluotas grupes arba daryti kitus nusikaltimus, kuriais kėsinamasi į Lietuvos valstybę) LR teisės aktų nustatyta tvarka.
Ekspertai.eu komentarų neredaguoja.
Komentarai su keiksmažodžiais ar vulgarybėmis bei piktybiškai kartojami tekstai yra šalinami.
Vardas
Komentaras