Prezidentės D. Grybauskaitės laukia labai nelengvas pasirinkimas kovojant su tarptautiniu terorizmu

Lietuvos draugas Kataras – tarsi arabiškos pasakos veikėjo norų išsipildymas.

Lietuvą ir Katarą sieja labai draugiški bei tvirti ekonominiai santykiai. Dar 2012 m. prezidentė Dalia Grybauskaitė nuvyko į Katarą ir padėjo pagrindus Lietuvos ir Kataro ekonominiam bendradarbiavimui.
 
Pasak prezidentės, Lietuvą ir Katarą sieja bendras požiūris per švietimą, mokslą ir žinias skatinti valstybės ekonominę raidą.

„Lietuva ir Kataras turi puikias galimybes bendradarbiauti mokslo ir kultūros, inovacijų ir aukštųjų technologijų, atsinaujinančios energijos ir medicinos sityse“, - tąkart sakė prezidentė.

Kaip tarė, taip padarė, – Lietuva ir Kataras užmezgė labai draugiškus santykius.

Prezidentės susitikimas suLietuvos draugais katariečiais – Kataro Emyru šeichu Hamad Bin Khalifa Al Thani bei kitais jo šeimos nariais, vadovaujančiais šaliai. Nuotr. prezidentas.lt

„Kataras – tarsi arabiškos pasakos veikėjo norų išsipildymas. Čia kiekvienas tikras katarietis gimsta jau būdamas turtingas, o dykumoje tarsi iš niekur išdygę prabangūs sostinės dangoraižių bokštai, prašmatnūs atogrąžų parkai bei elegantiški fontanai gali varžytis su gražiausiais išgalvotais pasakų miestais“, - prieš ketverius metus rašė populiarus žurnalas „Veidas“.
 

Lietuvos ir Kataro vadovų pokalbis. Nuotr. prezidentas.lt

2016 m. pabaigoje Dalia Grybauskaitė savo ir visų Lietuvos žmonių vardu pasveikino Kataro Valstybės Emyrą Šeichą Tamimą bin Hamadą Al Sanį (Tamim bin Hamad Al Thani) Kataro nacionalinės dienos proga.

Prezidentės teigimu, „Lietuva vertina Katarą kaip svarbų partnerį regione, su kuriuo kelerius pastaruosius metus sėkmingai stiprinamas pasitikėjimu ir pagarba grįstas dialogas tiek dvišaliu, tiek ryšių su Europos Sąjunga lygiu“.

„Augantis abipusis susidomėjimas sudaro palankias aplinkybes ieškoti daugiau naujų bendros veiklos galimybių, prisidedančių prie didesnės valstybių ir piliečių gerovės“, - pabrėžė šalies vadovė.

Sveikinimo laiške šalies vadovė palinkėjo, kad sėkminga bendradarbiavimo patirtis įkvėptų Lietuvą ir Katarą dar aktyviau įgyvendinti bendras prekybos, investicijų, mokslo, inovacijų iniciatyvas, taip pat plėtoti švietimo ir studentų mainų projektus, plėsti ryšius daugelyje kitų svarbių sričių.

Nacionalinės dienos proga prezidentė Kataro vadovui palinkėjo visokeriopos sėkmės ir sveikatos, o visai šaliai ir jos žmonėms – laimės ir klestėjimo.
 
Tačiau dabar paaiškėjo, kad Kataro valstybė nėra toks jau nekaltas avinėlis, o galimai pasaulinį terorizmą remianti valstybė. 

Saudo Arabija, Egiptas, Bahreinas, Jungtiniai Arabų Emyratai, Libija, Jemenas ir Maldyvai nutraukė diplomatinius santykius su Kataru. Šalies piliečiai yra priversti greitai palikti šių valstybių teritorijas, jos uždarė savo sausumos ir vandens sienas bei oro erdvę, taip labai izoliuodamos šią nedidelę Persijos įlankos regiono valstybę.

O JAV prezidentas Donaldas Trampas (Donald Trump) birželio 9 d. pranešė, kad „Kataro valstybė, deja, yra terorizmo finansuotoja labai aukštame lygyje“.

„Su manimi šalys kalbėjosi, ką daryti dėl Kataro, todėl turėjome priimti sprendimą nebefinansuoti terorizmo. Su kariškiais nusprendėme pabaigti Kataro teroristų finansavimą ir jo remiamą neapykantos skleidimą. Neturiu kito pasirinkimo“, - informavo D. Trampas.





Šių įvykių sūkuryje Lietuvai atėjo apsisprendimo metas, ir teks pasirinkti: ar toliau bendradarbiauti su strategine partnere Amerika (JAV), kiurios priešai, kaip sakė Džordžas Volkeris Bušas (George Walker Bush, buvęs JAV prezidentas) taip pat yra ir Lietuvos priešai, ar likti Kataro pusėje padedant šiai valstybei atremti galimą karinę intervenciją.

Nepamirškime, kad Katarą palaiko Turkija, o svarbiausias jo rėmėjas ir ekonominis partneris (Kataras yra suskystintų dujų lyderis pasaulyje) – Rusija, teroristinė valstybė, kaip ją prieš kelerius metus drąsiai įvardino D. Grybauskaitė.

Taigi prezidentės visoje šioje painiavoje laukia nelengvas apsisprendimas.

Ekspertai.eu kreipėsi į prezidentę siekdami sužinoti, ką šiame konflikte rems Lietuva – vakarietišką JAV politiką ar Eurazijos politiką, vykdomą Rusijos, Turkijos ir kitų Azijos valstybių.

Geopolitikos ekspertų teigimu, XXI a. pasaulį formuos Azija, todėl Lietuva turi labai apdairiai pasirinkti, su kuo toliau eiti. Pikti liežuviai kalba, kad ES yra skęstantis laivas, o Azijos ekonomikos stiprėja kas valandą: dabar jau į kaimą nebepanaši ne tik Vietnamo, bet ir Kambodžos, Mongolijos sostinės, o Kazachstano sostinė Astana labiau primena JAV didmiesčius nei senovinę Vidurinę Aziją.

Kad ir koks būtų prezidentės ir Lietuvos pasirinkimas, Lietuvai išlikti neutralia nepavyks: pasirinkimas privalo būti padarytas, ypač kai kalbama apie kovą su tarptautiniu terorizmu.

Tik būtina atsirinkti, kas didesnis teroristas – JAV ar Kataras?