Politiniam spektakliui artėjant

Prasidės tos pačios jau girdėtos, tačiau daugumai mielai skambančios dainos. „Apie sutramdytą korupciją“, „Pagarbą žmogui“, „Kelsim atlyginimus ir pensijas!“ ir taip toliau, ir taip toliau. Bet tik pavieniai kandidatai kalbės apie realius dalykus. Aišku, kartais sakyti tiesą yra nepatogu, nes ji dažniausiai nėra tokia graži kaip abstrakčios tikrovės pažadai, todėl tą gali sau leisti tik radikalai ir marginalai. Aš sau tą leisiu pasakyti, nes vienas iš prioritetų, bent jau man, yra visuomenės politinis švietimas ir jos kritinis mąstymas.

Kai alkoholikai mėto į šulinius savo vaikus, visi atkreipia dėmesį į alkoholizmo problemą Lietuvoje. Vieni siūlo riboti alkoholio pasiekiamumą ir jo reklamą (tai yra gerai), kiti – diegti panašias vaikų teisių sistemas, kokios yra Norvegijoje „Barnevernet“ pavidalu (tai yra labai blogai ir to neturime leisti). Bet kalbama apie pasekmes, o ne priežastis. Priežastys yra ekonominėje doktrinoje, kurios nepaneigs nė viena rinkimuose dalyvaujanti jėga, kad ir kaip save demonstruotų kaip antisisteminę. Kodėl taip teigiu? Mes gyvename neoliberalaus kapitalizmo sąlygomis, kada net Konstitucijoje (46 straipsnis) yra įrašyta, jog „Lietuvos ūkis grindžiamas privačios nuosavybės teise, asmens ūkinės veiklos laisve ir iniciatyva.“, kažkaip pamirštant, jog dar gali egzistuoti kooperacija ir valstybinė nuosavybė. Neturiu nieko prieš asmeninę nuosavybę, tačiau… kaip turbūt jau daug kas žino, mūsiškio kapitalo likę mažokai. Alkoholikams už prieinamą kainą svaigalus gamina ir parduoda užsieniečių valdomos kompanijos. Jį reklamuoja (kaip ir kitas abejotinas vertybes) kitataučių valdomos žiniasklaidos grupės. Dauguma kapitalo ir gamybos yra vienos ar kitos šalies užsieniečių rankose. Pavyzdžiui, Lietuvoje dominuoja skandinaviški bankai, kuriuos galima stipriai kaltinti dėl 2008 metais Lietuvoje pradėjusios siautėti finansinės krizės.

Todėl nieko nuostabaus, kad tauta nusigeria, žudosi ir žudo savo kraują – vaikus ir tėvus. Nes gyvename svetimųjų kuriamame kapitalizme, kur svarbiausia – pelnas. O jis iškeliauja iš Lietuvos, palaikyti aukštą gerovės standartą, kad ir skandinavams. Jiems nesvarbu kas bus mūsų Lietuvoje, nes jų tikslas – iš čia dar likusių „čiabuvių“ spausti jų dar turimą pinigą. „Pirk – vartok, na, o po to – mirk“, tokiu principu dabar vadovaujasi Lietuvos socialinė politika, tad, kol nesustabdysim šio neoliberalus kipšo šokio, apie kitas permainas šnekėti yra kiek nepadoru. Bent jau man, nes mulkinti žmones neįpratęs – dar nesugadintas.

Laikas į viešumą ištraukti tokius žodžius kaip nacionalizacija ir tezę, jog „atskirų asmenų interesai negali būti aukščiau visuomeninių“. Ką turiu omenyje? Ogi tai, kad negali saujelė „apsukriųjų“ spekuliuoti ir lobti likusios visuomenės sąskaita. Negali bankai (dar ne vietiniai) kontroliuoti begales nekilnojamo turto, kai vietiniai, ypač jaunimas, nepajėgia jo įsigyti nesulįsdami tam pačiam bankui į skolas. Apie tai jums nešnekės kandidatai į Seimą 2016 metų rinkimuose. Didžioji jų dalis ir toliau švaistysis nepamatuotais pažadais, net nesukdami galvos kaip juos reikės įgyvendinti.

Iš kur prie šios ekonominės sistemos gali atsirasti pinigai pensijų kilimui, jeigu dirbančių žmonių kiekis mažėja? Jauni žmonės negali gauti darbo ir įgyti būsto, tad emigruoja. Dirbdami užsienyje moka mokesčius kitai šaliai, tad nesurenkamas mūsų šalies biudžetas. Tiksliau jis surenkamas deficitinis (reikia skolintis). Skolina tie patys užsienio bankai, kurie skolas susigrąžina su palūkanomis, o jos mokamos… iš to pačio biudžeto, kuris sunkiai surenkamas ir vėl… tenka skolintis. Taip ir sukamasi ratu. Po 2020 m. ateis dar viena naujiena – baigsis europinės išmokos ir Lietuva liks tik šalis mokėtoja, bet ne gavėja, kaip kad buvo iki tol. Ar apie tai bus šnekama? Vargu. Partijos ir jų kandidatai toliau minės kažkokį mistinį augimą bei žadės pluoštą pinigų – svarbu tik juos išrinkit. Tai melas, to nebus.

Kyla garsusis klausimas: ką daryti? O čia jau priklauso nuo pačių žmonių noro suvokti realią situaciją. Išmokti ignoruoti skambius pažadus, bet įsiklausyti į siūlomas alternatyvas. Ką siūlome? Gan radikalią kryptį, tačiau, jeigu jos nesiimsime artimiausiu metu, vėliau kentėsime daug skaudžiau. Siūlome:

– Valstybinio komercinio banko steigimą, kaip alternatyvą užsienio kapitalo valdomiems bankams. Visos valstybinės įstaigos turės savo pinigus laikyti tik tame banke.

– Ruoštis išėjimui iš euro zonos. Susigrąžinti savą valiutą. Susigrąžinti savo aukso atsargas, kurios nusėdo Europos centriniame banke. Atlikti išsamų auditą kur dingo mūsų lito atsargos.

– Blokuoti ES sankcijas Rusijai, užmegzti prekybinius ryšius su ta šalimi. Mūsų žmonės neturi tapti ekonominiais įkaitais globaliuose finansiniuose karuose.

– Naikinti senaties terminą finansiniams nusikaltimams. Už valstybinių lėšų švaistymą skirti aukščiausią bausmę.

– Susigrąžinti Lietuvos įstatymų viršenybę prieš Europos sąjungos, muitus (taip ginant savo dar likusį kapitalą).

– Griežtai blokuoti naująjį Darbo kodeksą, kuris yra nepalankus Lietuvos dirbančiam žmogui.