Policija be motyvų atsisako tirti rugpjūčio 10 d. įvykių kurstytojų nusikalstamas veikas

Be jokių abejonių — omnikratija yra didelis iššūkis mūsų visuomenei. Tai ne vieno vakaro darbas, tam reikalinga kelių dešimčių žmonių ilgalaikė mobilizacija. Ne tik tikiu, bet ir žinau, kad omnikratija yra realus dalykas. Žinau, nes mačiau ir pati savo rankomis „čiupinėjau“ įrankį. Juk ir tunelį po Lamanšu su kastuvais niekas nekasė, bet susiorganizavo, pasitelkė galingas technologijas, ir štai utopija virto realybe. Omnikratija yra organizacinė inovacija, ir jaučiu, kad atsiras pasaulyje nemažai žmonių, kurie ją gausiai parems. Ne tik morališkai. Daug kas kritikuoja demokratiją ir ypač jos pasekmes, bet dar niekas negalėjo pasiūlyti jokios realistiškos alternatyvos. Daug kam yra užstrigęs V.Čerčiliui pripaišomas pasakymas „Demokratija yra pati blogiausia valdymo forma — tiesa, visos kitos IŠBANDYTOS formos buvo dar blogesnės“ ir jie įatikėjo, kad nieko geresnio jau nebus. Juk jau VISKAS išbandyta! Tai ne kas kita, kaip neurolingvistinis programavimas. Pasirodo, kad karts nuo karto atsiranda naujos technologijos. Internetas prieš 30 metų buvo aptinkamas tik fantastikos romanuose, ir tai gerokai ne toks, koks yra realiai. Užteko sugalvoti „keistus“ technologinius sprendimus — HTTP, URI/URL ir HTML, ir štai jums kokybinis šuolis! Išties demokratija yra per ilgai užtrukęs košmaras, sapnuojamas atsimerkus. Net Skandinavijos šalys ar Šveicarija, kur žmonės pasitiki valdžia, kur nėra protestų, vis tik ir ten yra didžiulis visuomenės ir valdžios susvetimėjimas. Visuomenės yra įkalintos anksčiau priimtuose sprendimuose (path dependence) ir negali iš jų išsivaduoti, nes to neleidžia demokratijos infrastruktūra. „Rinkimų“ ciklas vis sugrąžina prie tos pačios suskilusios „atstovų“ geldos, nors vis tikimasi per kitus „rinkimus“ paprašyti gerokai erdvesnių rūmų. Suprantamas noras pakeisti esamą valdžią į geresnę, bet vadovaujantis senais lekalais to padaryti neįmanoma. Tik omnikratijos pasiuntiniai klausys visuomenės balso, o ne savo vadukų nurodymų. Nes omnikratijoje nėra vadukų.

taip, pagaliau tikrai galiu padėkoti už tiesų atsakymą į pagrindinį klausimą, bet tas atsakymas pagimdė kitą - ne mažiau aštrų klausimą : kokią tokią trankvilizacijos metodiką (grybukus, žolę, ratukus, hipnozę) naudoji, ar naudoja visi omnikratistai , kad jus visus šitaip nerealiai “veža“ ? :))))) - galiu tik užjausti dėl baisių “lomkių“ 2024-ųjų rudenį, bet jūs patys pasirinkote tokį “kelią“ :) - o iš kitos pusės, negaila jokių užuojautų, kai omnikratistai šitaip rūpinasi bent jau 5 procentų litchūanijos popiliacijos gera nuotaika, kurdami tokius anekdotus apie šviesų rytojų :) - prieš leitenanto šmito sūnų tikrai nepasišiukšlintumėt :) - tikiuosi sulaukti tamstos ekspertuose ir po 24-ų metų “rinkimų“, jei užteks drąsos :) - bet, nežiūrint į visą situacijos komiškumą, nuoširdžiai linkiu omniutopistams turėti “daugumą“ litsoviete bent jau iš dvejų atstovų, nors ir tai hyperoptimistiniai linkėjimai ..., --- tuo būdu visoos likusioos “išsamaus“ tamstos atsakymo transkripcijos net netransliuosiu, nes ten to paties utopizmo laipsnis varijuoja tik paklaidos ribose ...

Jei klausiate, kaip balsavimo teisę turinčius rinkėjus įtikinti, kad 2024 metų rinkimuose į Seimą balsuotų už omnikratijos judėjimo pasiuntinius, tai galiu atsakyti, kad tam reikia dviejų dalykų — daug žinių ir neperdaugiausiai pinigų. Apie tai jau rašiau ankstesniame komentare. Sėkmė priklauso ir nuo rinkimų metu susiklosčiusios situacijos („žvaigždžių“), bet esant kelerių metų įdirbiui, o iki 2024 metų kaip tik tiek ir yra likę, galima neabejoti, jog judėjimas turės daugumą Seime. Omnikratija yra tai, ko žmonės norės, kai tik pamatys, ką ji gali ekonomikoje, kultūroje, švietime, moksle, sveikatinime ir t.t.. Be to, Lietuva gyventi omnikratiškai pradės po truputį, nes jau dabar gali kurtis omnikratiškai valdomos įmonės, greitai bus galima mokytis kolektyvinio intelekto mokyklose ir kt.. Geriausias pavyzdys yra ne tas, kurį perša valdžia, bet realūs rezultatai. Todėl atėjus metui pasinaudoti 148-uoju Konstitucijos straipsniu, už 1 straipsnio nuostatos „Lietuvos valstybė yra nepriklausoma demokratinė respublika“ pakeitimą į „Lietuva yra omnikratija“ pasisakys ne ¾, bet visi 94% Lietuvos piliečių, turinčių rinkimų teisę. 6% gali manyti priešingai, bet sveikoje visuomenėje visada yra turi būti toks procentas „nenormalių“. Greičiausiai dalį tų 6 procentų sudarys tie, kurie jau pabuvojo valdžioje, bet nebūtinai. Kita vertus, galima ilgai gyventi, nepakeitus pirmojo straipsnio, o visa kita pakeisti taip, kaip Lietuvai geriau, atėjus laikui problemų nesudarys. Manau, kad išsamiai atsakiau į abu jūsų klausimus.

Jeigu nemoki vogti nevog,sako lietuviška patarle.Jeigu nemoki lsukelti kypišo nekelk nes Labai apsijuoksi....Taip šį karta ir nutyko,antra karta buvo bandyta ,bet pastebejo maišus su akmenimis piliečiai .Tautiečiu jie buvo sutramdyti.Nevykeiai žlugdo pasitikejima labai reikalinga institucija,kuriai butinasTautos pasitykejimas.

Niekaip negaliu prisiminti ar gerb seimunas buvo išrinktas į seimą ar atėjo pagal sąrašą bet kažkaip vaikšto iš vienos partijos į kitą o dabar lyg savo partija kūrė. Tai kas per įstatymai kad laksto man atrodo lad taip nelabai teisėtai matau ir kiti laksto . Na nevisai tai gal teisėtai tai mano nuomonė.

Mente, kur padėjai Deimantę?

Jusu gincai man primena antikos laikus. Bet dabartiniai situacijai jie yra nuliniai. Greiciau sutikciau su tuo, kaip antikikoje buvo traukiamos juodos ir baltos pupeles. Tie, kurie istraukdavo juoda eidavo i "seima". Tai, man, atrodo, kad d"demokratijos} buvo tikrai daugiau, negu dabar sedi anukai ir proanukiai kgbistiniu siuksliu.

korektiška tamstos retorika visiškai neatitinka tamstos komentarų turinio, kuris rėkte rėkia apie tamstos neadekvatumą ..., - sorry, bet nenoriu nieko vynioti į vatą ..., - visų pirma, tamsta nioliktą kartą įjungi durnių ir apsimeti nepastebėjusi klausimo esmės , - t.y., kartoju , “kokie ufonautai (KOKIE UFONAUTAI) litchūanijai išrinks tokį litsovietą, kuris konstitucijoje padarys “omnikratinius“ pakeitimus... ?“ (!!!!) - aš bent, leisiu sau nesuvokti , kaip adekvataus žmogaus protas gali taip nusifantazuoti, jog, matydamas realią geopolitinę ir socialinę situaciją litchūanijoje ir pasaulyje, imtų prognozuoti “omnikratistų“ daugumą litsoviete kaip minimum dešimčiai kadencijų į priekį :)))) ; ------------ ir antra : per “omnikratijos“ promoušinimą“ tamstai galbūt trūksta laiko, bet konstituciją vistik reiktų žinoti - ne kaži kokio dydžio “dokumentas“ :))) - primenu 148-to straipsnio nuostatą : “Tik referendumu gali būti keičiamos pirmojo skirsnio „Lietuvos valstybė“ bei keturioliktojo skirsnio „Konstitucijos keitimas“ nuostatos.“ :))) - na, o jei tamsta manai, kad “omnikratiniai“ pakeitimai gali būti padaryti neliečiant pirmojo skirsnio, tai belieka vėl sugrįžti prie konstatyvios minties apie adekvatumo deficitą ar net to deficito sindromą :)