Per Ukrainą sugebėjome parodyti Vakarų Europai ir visiems, Vakarų pasauliui, kad nesame paranojikai

Istorinė žaliosios valstietės, vaikų teisių apsaugos profesionalės Dovilės Šakalienės kalba, pasakyta šių metų lapkričio 17 d. svarstant Seimo rezoliucijos projektą „Dėl pa­dė­ties Uk­rai­no­je ir sank­ci­jų Ru­si­jos Fe­de­ra­ci­jai“.

Ger­bia­mi ko­le­gos, iš tie­sų vi­siš­kai pri­ta­riu ko­le­gai Lau­ry­nui, An­driui ir Egi­di­jui, vis dėl­to čia yra tas klau­si­mas, ku­ris rei­ka­lau­ja mū­sų vi­sų vie­ny­bės. Dar kai pa­ti dir­bau su Eu­ro­pos Ta­ry­ba kaip ne­vy­riau­sy­bi­nin­kė ir taip pat kaip žur­na­lis­tė, man bu­vo ab­so­liu­čiai aki­vaiz­du, kad Ru­si­jos Fe­de­ra­ci­ja yra tie­siog pro­fe­sio­na­li val­dy­da­ma me­to­dą „ko­ja tarp­du­ry­je.“ Jie tie­siog įki­ša ko­ją į tarp­du­rį ir lai­ko ją tol, kol vi­si pri­pran­ta, kol vi­siems nu­si­bos­ta, kol iš tik­rų­jų vi­sos vals­ty­bės pra­de­da pri­im­ti Ru­si­jos vyk­do­mus pa­žei­di­mus kaip nor­ma­lius.

Man bu­vo liūd­na la­bai ste­bė­ti Eu­ro­pos Ta­ry­bos Par­la­men­ti­nė­je Asam­blė­jo­je, kaip ne­ma­žai par­la­men­ta­rų iš įvai­rių Va­ka­rų Eu­ro­pos vals­ty­bių, ku­rie tar­si bu­vo la­bai pa­ža­din­ti Lie­tu­vos, ko­kia yra pa­vo­jin­ga Ru­si­jos Fe­de­ra­ci­ja, kaip ji­nai stip­riai no­ri vėl grą­žin­ti tą ar­ti­mo­jo už­sie­nio kon­cep­tą, kaip ji­nai stip­riai no­ri fak­tiš­kai su­kur­ti kiek įma­no­ma dau­giau įšal­dy­tų kon­flik­tų ap­lin­ki­nė­se vals­ty­bė­se, pa­var­go nuo to, jiems nu­si­bo­do ir jie pra­dė­jo gal­vo­ti, kad, na gal tie­siog ne­be­pa­to­gu ne­drau­gau­ti su Ru­si­ja, gal ne­be­pa­to­gu su ja ne­ben­drau­ti. Tai iš tie­sų ir yra mū­sų lais­vės ir de­mo­kra­tijos, ir va­ka­rie­tiš­kos vie­ny­bės iš­da­vi­mas. To ne­ga­li­ma da­ry­ti. Iš tik­rų­jų ma­ty­da­ma, kiek da­bar sa­lė­je li­ko Sei­mo na­rių, no­riu ti­kė­tis, kad gal­būt tie mū­sų pa­si­sa­ky­mai čia, tri­bū­no­je, dau­ge­liui nu­si­bo­do, bet į bal­sa­vi­mą vi­si grįš mak­si­ma­liai, nes re­zo­liu­ci­ja čia yra vie­na iš dau­ge­lio. Ru­si­ja yra įpra­tu­si bėg­ti to­kius ma­ra­to­nus.

Dar kai lai­ki­nai ėjau Žmo­gaus tei­sių ste­bė­ji­mo ins­ti­tu­to va­do­vės pa­rei­gas, Ru­si­jos Fe­de­ra­ci­jos am­ba­sa­da tie­sio­giai ban­dė pa­da­ry­ti man po­vei­kį, tie­sio­giai ban­dė nu­pirk­ti mū­sų ins­ti­tu­tą, ta­da jau sa­kiau, kad čia bus il­gas ir sis­te­min­gas vei­ki­mas, kap­sė­ji­mas ant sme­ge­nų vi­sam pa­sau­liui ir ban­dy­mas mus pri­vers­ti pri­pras­ti, kad tai yra nor­ma­lu, ką jie da­ro. To­dėl no­riu pa­sa­ky­ti, kad šią re­zo­liu­ci­ją bū­ti­na pa­lai­ky­ti. Ir dar šim­tą po to, jei­gu rei­kės, kol mes vis dėl­to pri­ver­si­me Ru­si­ją iš­trauk­ti ko­ją iš tarp­du­rio, kol mes pri­ver­si­me Ru­si­ją su­pras­ti, kad nė­ra ar­ti­mo­jo už­sie­nio, nė­ra ir dau­giau nie­ka­da ne­bus.

Taip, Lie­tu­va yra vie­na ir ma­ža, bet mes esa­me tie, ku­rie su­grio­vė So­vie­tų Są­jun­gą. Mes esa­me tie, ku­rie per Uk­rai­ną su­ge­bė­jo­me pa­ro­dy­ti Va­ka­rų Eu­ro­pai ir vi­siems, Va­ka­rų pa­sau­liui, kad mes ne­sa­me pa­ra­no­ji­kai, sap­nuo­jan­tys apie Ru­si­jos Fe­de­ra­ci­jos pla­nuo­ja­mą im­pe­ri­nę plėt­rą, to­dėl mes tu­ri­me bū­ti tie, ku­rie ro­do pa­vyz­dį, kad taip, kaip jie kap­si pa­sau­liui ant sme­ge­nų su sa­vo im­pe­ri­nė­mis am­bi­ci­jo­mis, taip mes, ly­giai taip pat ne­pa­varg­da­mi ir mums ne­nu­si­bos, vi­są lai­ką gin­si­me tei­sę į su­ve­re­nu­mą, tiek sa­vo, tiek Uk­rai­nos, tiek Gru­zi­jos, tiek Mol­do­vos, tiek vi­sų vals­ty­bių, ku­rios tu­ri tei­sę pa­čios rink­tis sa­vo ke­lią. La­bai ačiū jums už dė­me­sį. (Plojimai)

Dovilė Šakalienė

Keli susiję:

L. Linkevičius: būkim kartu, kartu iki pergalės  

Paramos koncertas Ukrainai, Sausio 13 d. 21 val. per LRT   

Lietuviai raginami aukoti pinigus antiteroristinei operacijai Donbase