Pedofilijos triumfas: amerikiečių homoseksualai „savo“ vaikams sukūrė specialius lagerius

Tie, kurie gina homoseksualus, neva jie visiškai nesusiję su pedofilija, turėtų prikąsti liežuvį: fotografė Lindsay Morris trejus metus fotografavo gyvenimą, vykstantį specialiame lageryje, kurį netradicinės orientacijos asmenys kasmet surengia „savo“ vaikams. Įspėjame: nuotraukos, kaip ir pats faktas, gali šokiruoti. Lagerio įkūrėjai ir jo vieta laikomi paslaptyje, nes lagerio tikslas – kad berniukai nuo mažens taptų gėjais. Tyrimai parodė, kad nerviniai ir psichiniai sutrikimai tarp homoseksualų pasitaiko kur kas dažniau. Dėl to kalta ne genetika, o jų gyvenimo būdas. Plačiau apie tai – http://ttolk.ru/?p=18835, http://lindsaymorris.viewbook.com/you-are-you, http://www.slate.com/blogs/behold/2013/07/15/_you_are_you_looks_at_a_gender_nonconforming_camp_for_boys_photos.html.

Į lagerį, pasak L. Morris, atvežami berniukai, kuriems dar vos 3–5 metai, kad jie pasijustų gėjais ir transseksualais. Fotografė teigė negalėjusi patikėti tuo, ką pamatė per trejus metus, tačiau fotografijos liudija, kad ji nemelavo.

Berniukams lageryje liepiama dažytis, nešioti moteriškus drabužius.

„Homoseksualų vaikai labiau nei heteroseksualų kenčia nuo patyčių, depresijos, dažniau žudosi. Ir visa ši tragedija prasideda ankstyvoje vaikystėje“, – pasakojo L. Morris.

Dar 1980–1990 m. daugybė tyrimų parodė, kad homoseksualai žudosi dažniau nei heteroseksualai. Kodėl? Pavyzdžiui, J. Michaelas Bailey rašė: „Homoseksualistai turi daugiau emocinių problemų, tarp jų – depresiją, nerimą, elgesio sutrikimų, priklausomybių, taip pat dažniau žudosi“.

J. M. Bailey tyrimas parodė, kad gėjai 5,1 karto dažniau linkę žudytis nei heteroseksualūs vyrai. Iš dalies tai paaiškinama depresija ir priklausomybėmis bei kur kas dažnesne partnerių kaita, nes gėjai retai būna monogamiški. Statistika rodo, kad tuokiasi vos 2 proc. gėjų ir lesbiečių.

Apie homoseksualumo problemą yra rašęs ir vienas žymiausių istorijoje psichologų Alfredas Adleris (1870–1937). Šis austrų psichologas, sukūręs vieną iš psichoanalizės mokyklų – individualiąją psichologiją, knygoje „Homoseksualumo problema“ (1917) homoseksualumą laiko savotišku iškrypimu, kurį lemia socialinės ir biologinės priežastys bei netinkamas auklėjimas. Šioje knygoje A. Adleris rašė: „Pasaulyje netrūksta ir šio reiškinio gynėjų. Nesuskaičiuojama daugybė nuomonių, teorijų ir požiūrių, ginančių homoseksualumą, iškalbingai liudija faktą, kad didžiulė žmonijos dalis nesilaiko savo lyties vaidmens ir pasirenka kitą, kad ir seniai išvaikščiotą kelią. (...) Kiekvienas iškrypimas yra padidėjusios dvasinės distancijos tarp vyro ir moters išraiška. (Alfred Adler, Gyvenimo mokslas; Homoseksualumo problema, Vilnius: Margi raštai, 2011, p. 187–188, 193).

Amerikiečių sociologijos profesorius Markas Regnerusas tyrė 248 homoseksualistus, auginančius vaikus. Paaiškėjo, kad tokiose „šeimose“ vaikams gresia didžiulis pavojus: jie linkę į savižudybes, dažniau serga venerinėmis ligomis, patiria „tėvų“ socialinę agresiją.

Gėjus, kurių nemaža dalis užima aukštus postus, laimina net pats popiežius. „Popiežius Pranciškus nusiuntė asmeninį palaiminimą Italijos gėjų katalikų grupei, kurią jų arkivyskupas ignoravo daugelį metų. Šis ypatingas žingsnis buvo tik neseniai atskleistas, ir tai gali būti priežastis, kodėl naujasis Popiežius yra pasakęs: „Jeigu kas nors yra gėjus ir jis ieško Dievo bei turi gerą valią, kas aš toks, kad teisčiau?“.

Tuo metu Lenkijos vyskupų konferencijos pirmininkas arkivyskupas Jozefas Michalikas pareiškė, kad daugeliu pedofilijos atvejų Bažnyčioje kalti yra patys vaikai, nes dėl tėvų skyrybų ieško meilės ir „veržiasi prie kunigų, šiuos įstumdami į tvirkinimo kelią“.

Biblijoje rašoma apie sodomitus (taip tuo metu vadinti homoseksualai) ir Sodomos bei Gomoros miestus, kuriuos dėl jų daromos nuodėmės sunaikino Dievas.