Paviešinti slapti Dž. Sorošo dokumentai

Rugpjūčio 13 d. paviešinti 2576 dokumentai, priklausantys milijardieriui spekuliantui (verslininkui) Džordžui Sorošui (George Soros).

Paviešinti dokumentai, kuriuos visus galima rasti čia, sugrupuoti pagal pasaulio regionus, taip pat yra paslaptingas skyrius, pavadintas SOUK. Spėjama, kad SOUK yra slapta Dž. Sorošo įkurta organizacija, sprendžianti, ką daryti su Pasaulio banko pinigais, kontroliuojamomis revoliucijomis, žmonių žudymu dronais ir kt.

Dokumentai datuojami nuo 2008 iki 2016 m. Juose atskleidžiama Dž. Sorošo veikla, planai, strategijos, prioritetai, pranešimai apie rinkimus Europoje, migraciją ir pabėgėlių.

Iš dokumentų matyti, kad Dž. Sorošas aktyviai kišasi į visas įmanomas pasaulio politinio gyvenimo sritis. Dž. Sorošas yra įsteigęs daugiau nei 50 pasaulinių ir regioninių programų ir fondų, jis vadinamas visų per pastaruosius 25 metus vykusių revoliucijų ir perversmų architektu.

Dž. Sorošas finansiškai remia ir nurodinėja, ką daryti Hilari Klinton (Hillary Clinton) bei šimtams kitų pasaulio politikų.

Šis archyvas atskleidžia vienus tamsiausių pasaulio istorijos puslapių.

Dž. Sorošas gerai žinomas dėl 1992 m. rugsėjo 16 d., kai Jungtinėje Karalystėje įvyko tai, kas jau kiek primiršta – Juodasis trečiadienis. Tądien įvykusi britų ekonomikos ir politikos krizė nutiko dėl spekuliantų valiuta, kurių spaudimas privertė konservatorių (kaip ir dabar) vyriausybę išimti svarą iš ERM (Europos keitimo mechanizmo). Dž. Sorošas tuomet per spekuliacines operacijas uždirbo bent milijardą dolerių, o Jungtinės Karalystės iždas neteko bent 3,4 mlrd. svarų. Dėl Juodojo trečiadienio pasekmių pakilo palūkanų normos, įvyko recesija, žlugo nekilnojamojo turto rinka, užsidarė daugelis įmonių. Kelerius metus svaro kaina buvo nukritusi, kol tik 1995 m. pavasarį ėmė atsigauti.

Šaltinis: dailycaller.com

Ekspertai.eu primena, kad Lietuvoje veikė ir tebeveikia ne viena Dž. Sorošo įkurta organizacija. Bene žymiausia yra Atviros Lietuvos Fondas, ALF (ang. Open Society Fund-Lithuania), veikusi nuo 1990 iki 2008 m., veiklą atnaujinusi 2015 m. Iki 2008 m. ALF įvykdė per 40 programų, išleisto apie 350 knygų, skyrė per 60 milijonų JAV dolerių, sukūrė 26 dukterines organizacijas bei programas, parėmė daugiau nei 2500 žmonių keliones į konferencijas ir stažuotes užsienyje. Pirmąją Atviros Lietuvos Fondo Valdybą sudarė prof. Irena Veisaitė, dr. Natalija Kasatkina, prof. Ramūnas Katilius, dr. Darius Kuolys, prof. Kęstutis Nastopka, prof. Stasys Stačiokas, prof. Giedrius Uždavinys, o jos pirmininku (1990–1993 m.) buvo išrinktas prof. Česlovas Kudaba. 1993–1999 m. pirmininkavo prof. Irena Veisaitė, 2000–2002 m. – prof. Egidijus Aleksandravičius, nuo 2002 m. – Gintautas Bartkus.

Tarp ALF įkurtų organizacijų yra ir Lietuvos žurnalistikos centras, „Transparency International“ Lietuvos skyrius, Menų spaustuvė, Šiuolaikinės dailės informacijos centras, Žmogus teisių stebėjimo institutas ir kt.