Patys nesileiskime apmulkinami

Prieš porą dienų Lietuvos žmonės išgirdo gerąją žinią, kad Lazdynų apygardoje kandidatuojantis Darbo partijos atstovas Jonas Pinskus pažadėjo kiekvienam lazdyniečiui nemokamai po naują butą vietoje seno. Tai sukėlė žmonėms ir pasipiktinimą, ir juoką, o rimti specialistai pareiškė, kad negalima tikėti tokiais akivaizdžiai melagingais pažadais jau vien todėl, kad visiškai neaišku, kaip vyks finansavimas ir kad šiame pasaulyje nieko už dyką nebūna.

Visa tai yra tiesa ir jokių naujų butų lazdyniečiai tikrai nematys. Bet aš norėčiau atkreipti dėmesį į kitą dalyką, kuris šioje istorijoje nebuvo paminėtas: spalį vyks Seimo, o ne savivaldybių rinkimai ir rūpintis Lazdynų mikrorajono gyventojų butais yra ne Seimo, o savivaldybės kompetencija. Seimo nario pareiga yra priiminėti valstybinio lygio įstatymus, o ne rūpintis savivaldybės lygio problemomis. Seimas priima, pavyzdžiui, Statybos įstatymą, o jau savivaldybė rūpinasi konkrečiais statybos projektais.



Tą netiesiogiai patvirtina ir pats Jonas Pinskus, sakydamas, kad idėją nusižiūrėjo iš Kauno mero Andriaus Kupčinsko, kuris kaip tik ir buvo savivaldybės vadovas: „Anksčiau A.Kupčinskas tai siūlė daryti Kaune, aš siūlau, kad atsirastų raktinis žmogus, Seimo narys, kuris tą didžiulį darbą konsoliduojant privačias verslo, savivaldybės ir Vyriausybės lėšas, apsiimtų daryti.“ Čia taip pat galima kelti klausimą, ar lėšų konsolidavimas įeina į Seimo nario pareigas? Jei ne, tai tokia veikla neturi jokios teisinės galios ir būtų tik saviveikla, o rinkėjas neturėtų jokio pagrindo reikalauti Seimo nario vykdyti tokius savo pažadus.

Tad rinkėjams, girdintiems kandidatų rinkiminius pažadus, reikėtų dažniau atkreipti dėmesį į Seimo nario kompetencijos ribas ir suprasti, kad jis nėra visagalis. Tada mažiau girdėsime ir padejavimų „visi jie vienodi melagiai, pažadėjo ir apgavo“. Patys nesileiskime apmulkinami.