Panamos dokumentai: Ukrainos prezidento lengvatinio apmokestinimo bendrovių planas

Vadinamieji Panamos dokumentai („Panama Papers“) nuo 2015 m. pradžios iki tų pačių metų gruodžio anonimo pradėti siųsti Vokietijos dienraščiui „Süddeutsche Zeitung“ ir Vašingtone įsikūrusiam Tarptautiniam tiriamosios žurnalistikos konsorciumui (ICIJ) bei Informacijos apie organizuotą nusikalstamumą ir korupciją projektui (OCCRP). 11,5 mln. dokumentų (2,6 terabaito informacijos), kuriuose minimos lengvatinio apmokestinimo bendrovėmis besinaudojusių žymių žmonių pavardės, buvo analizuojami 370 žurnalistų 107 žiniasklaidos organizacijų 80-yje šalių. 1977 m. įkurtos Panamos korporacijos „Mossack Fonseca“ dokumentuose minimos 214 488 lengvatinio apmokestinimo bendrovės, kurios kurtos nuo 1970-ųjų. Pirmieji 149 dokumentai publikuoti balandžio 3 d. Gegužės pradžioje ketinamas skelbti visas kompanijų, per kurias plauti pinigai, sąrašas.

Didžiausiu dokumentų nutekinimo skandalu vadinamuose Panamos dokumentuose minima daug žymių žmonių: Argentinos prezidentas Maurisjas Makris (Mauricio Macri), FIFA Etikos komiteto narys ir buvęs viceprezidentas Euchenijas Figeredas (Eugenio Figueredo), Jungtinių Arabų Emyratų prezidentas Chalifa bin Zajedas al Nahjanas (Khalifa bin Zayed al Nahyan), Ukrainos prezidentas Petro Porošenka, Saudo Arabijos karalius Salmanas, Kinijos valdžios grietinėle, Islandijos premjeras Sigmunduras Davidas Gunliochsonas (Sigmundur Davíð Gunnlaugsson), buvęs Gruzijos premjeras Bidzina Ivanišvilis, buvęs Ukrainos premjeras Pavlo Lazarenka, Jungtinės Karalystės premjero Deivido Kamerono (David Cameron) tėvas Ajenas Donaldas Kameronas (Ian Donald Cameron, 1932–2010) ir kt. Visą iki šiol paskelbtų „Panama Papers“ minimų asmenų sąrašą galite rasti ČIA.

Panamos dokumentuose matyti, kaip žymūs žmonės, tarp kurių nemažai politikų, sugebėjo nuslėpti savo lėšas naudoti per lengvatinio apmokestinimo bendroves. Beje, pats lėšų naudojimas per lengvatinio apmokestinimo bendroves jokio įstatymo nepažeidžia.

2 mlrd. dolerių pėdsakas veda Rusijos prezidento Vladimiro Putino link. Dokumentuose rodoma, kad jis per lengvatinio apmokestinimo bendroves šiuos pinigus laikė naudodamasis geriausiu draugu violončelininku Sergejumi Rolduginu.

Kai Ukrainos prezidentas P. Porošenka tapo prezidentu 2014 m., jis rinkėjams pažadėjo, kad parduos jam priklausančią didžiausią Ukrainoje saldumynų korporaciją „Roshen“. Tačiau to padaryta nebuvo. P. Porošenkos turtas vertinamas 858 mln. dolerių. Jo verslas persikėlė Jungtinei Karalystei priklausančias Mergelių salas, kur naudotasi lengvatinio apmokestinimo bendrovių paslaugomis, kad būtų išvengta mokesčių.

Ironiška, bet būtent šiuo metu P. Porošenka kalba apie kovą su korupcija ir lengvatinio apmokestinimo bendrovėmis, kurių vienos naudojimas Ukrainą per metus nuskurdina 11,6 mlrd. dolerių. Daugiausia savo lėšų į tokias bendroves P. Porošenka pervedė, kai ypač įsismarkavo Rusijos ir Ukrainos konfliktas.

P. Porošenkos veiksmai gali būti neteisėti dviem aspektais: jis įkūrė naują kompaniją būdamas prezidentu ir nepranešė, kad senoji kompanija uždaroma. „Mossack Fonseca“ dokumentai rodo, kad el. paštas iš P. Porošenkos kompaniją pasiekė 2014 m. rugpjūčio 4 d. Po 17 dienų Ukrainos kompanija buvo įregistruota Mergelių salose.

Šaltinis: occrp.org