Nustatyta viena dažniausių priežasčių, dėl ko iš emigracijos negrįžta lietuviai

Seimo Migracijos komisija parengė ir Pasaulio lietuvių bendruomenei pateikė apibendrintą informaciją apie galimybes reemigrantų vaikams, grįžusiems gyventi į Lietuvą, integruotis į bendrojo ugdymo įstaigas Lietuvoje.

Komisija nusprendė parengti minėtą informaciją ir ją pateikti Pasaulio lietuvių bendruomenei, atkreipusi dėmesį į tai, kad viena iš dažniausiai nurodomų priežasčių, dėl kurių užsienyje gyvenantys lietuviai nesiryžta grįžti gyventi į Lietuvą, yra informacijos stoka apie reemigrantų vaikų integravimo į bendrojo ugdymo įstaigas galimybes.

Komisija atkreipia dėmesį, kad užsienyje gimę ar augę vaikai, grįžę gyventi į Lietuvą, dažnai patiria sunkumų mokykloje dėl to, kad yra užmiršę arba visiškai nemoka lietuvių kalbos. Pagal Švietimo ir mokslo ministro nustatytą tvarką, kai mokinys nemoka ar menkai moka lietuvių kalbą, mokykla organizuoja jo lietuvių kalbos mokymąsi intensyviu būdu (išlyginamosiose klasėse, grupėse ar kitomis formomis), kartu užtikrina, kad dalį laiko jis mokytųsi kartu su bendraamžiais. Intensyviai lietuvių kalbos mokoma(si) iki vienerių metų (išimtiniais atvejais ir ilgiau), o pagalbos teikimas numatomas 2–4 metams. Pažymėtina, kad iš užsienio atvykęs mokinys neturi būti testuojamas ar kitaip tikrinamos jo žinios. Turi būti atsižvelgiama į mokinio ir jo tėvų prašymą, mokinio poreikius.

Nemokantis lietuvių kalbos mokinys, prieš pradėdamas nuoseklųjį mokymąsi bendrojo lavinimo mokykloje, vienerius metus mokosi lietuvių kalbos išlyginamojoje klasėje arba išlyginamojoje mobiliojoje grupėje. Išlyginamosios klasės arba išlyginamosios mobiliosios grupės mokykloje sudaromos mokyklos steigėjo (dažniausiai savivaldybės) sprendimu.

Pažymėtina, kad priėmimas į išlyginamąsias klases ir išlyginamąsias mobiliąsias grupes gali būti vykdomas visus mokslo metus. Lietuvių kalbos gali būti mokoma ne tik išlyginamosiose klasėse, bet ir integruojant mokinį  į klasę kartu su bendraamžiais (o ne žemesnėje klasėje), skiriant lietuvių kalbos pamokas.

Komisija taip pat pažymi, kad užsienyje gyvenantiems lietuviams yra galimybė mokytis nuotoliniu būdu. Nuotolinis mokymas vykdomas Skype programa, naudojantis e-pamokomis, vaizdo įrašais ir kt. Į ugdymo įstaigą reikia atvykti tik dvyliktos klasės brandos egzaminams ir kai kuriais atvejais – dešimtos klasės žinių patikrinimui.

Nuotolinis mokymas vykdomas dvejopai: pagal bendrąsias Švietimo ir mokslo ministerijos ugdymo programas, kai asmuo mokosi visų mokomųjų dalykų, o pabaigęs bendrojo ugdymo programą gauna atitinkamą dokumentą; arba mokomasi „lituanistinio paketo“: pasirenkami tik lietuvių kalbos, literatūros, istorijos, geografijos kursai (išduodama pažyma apie šio kurso baigimą).

Pažymėtina, kad Lietuvoje mokiniai gali mokytis ir ne lietuvių kalba. Lietuvoje veikia tautinių mažumų mokyklos, kuriose ugdymo procesas vykdomas arba kai kurių dalykų mokoma rusų, lenkų, baltarusių kalbomis. Taip pat Lietuvoje esama ir mokyklų, kurios akcentuoja sustiprintą užsienio kalbos mokymą. Jose įvairaus amžiaus mokiniams dalis pamokų vyksta anglų, prancūzų ar vokiečių kalbomis. Norintiesiems vyresnėse klasėse tęsti studijas anglų kalba suteikiama galimybė gauti tarptautinio bakalaureato diplomą penkiose Lietuvos mokyklose.

Pagal Švietimo ir mokslo ministerijos pateiktą informaciją, iki 2017 m. IV ketvirčio planuojama sukurti Centralizuotą užsienio lietuvių ir sugrįžusių asmenų prašymų dėl pagalbos integruotis į švietimo sistemą teikimo sistemą. Švietimo ir mokslo ministerijos svetainėje ketinama sukurti skyrelį („vienas langelis“), kuriame planuojama pateikti prieinamą ir aiškią informaciją iš užsienio grįžusiam asmeniui, kokius žingsnius reikia atlikti, kad mokinys būtų priimtas į mokyklą Lietuvoje. Iš užsienio atvykę asmenys galės kreiptis pagalbos vaiko priėmimo į mokyklą Lietuvoje klausimais ir išsakyti, su kokiomis problemomis jis susiduria.

Šaltinis: lrs.lt

Susiję:

Auganti migracija veikiausiai yra formali, ji siejama su lietuvių mentalitetu