2020 m. balandžio 3 d.

 

Nusikaltėlų irštvos, Seimo vagims ir niekšams

160
Paskelbta: 2016-09-01 20:15 Autorius: Dr. Jonas Ramanauskas | joramlt@yahoo.com

Trumpai, jei kam nepatinka straipsnio pavadinimas, o tokių gali atsirasti, tai tas gali savo nepasitenkinimą išreikšti po straipsniu komentarų skiltyje ir pasiūlyti kitokį pavadinimą, kuris atitiktų žemiau išdėstyto straipsnio turinį.

Kiekvienas savo Valstybės institucijas linkęs gerbti, kaip ir pačią Valstybę, kaip ir savo Tautą. Tai čia dėl to ir rašau, kad ta pagarba savo Valstybės institucijoms atsirastų, kad teisė įgautų prasmę, kad Lietuvoje būtų formuojama teisėtas Seimas, kuris jau 24 metu tokiu nėra.

Apie sąvokas. Apibrėšiu ir tą metodą, kokiu būdu šiame straipsnyje naudoju sąvokas. Kiekviena sąvoka gali turėti labai skirtingą turinį, gali būti skirtingai kiekvieno suvokta ir dėl tos priežasties yra svarbu apsibrėžti sąvokų turinį, kad tai apie ką kalbame, būtų suvokta, suprasta daug maž vienodai.

Pavadinime sąvoka „nusikaltėliai“ gali turėti labai įvairų turinį, kaip antai kišenvagiai yra nusikaltėliai, arkliavagiai yra nusikaltėliai. Tai šiame straipsnyje Seimui nėra taikomas toks konkretus turinys, Seimui taikoma nusikaltėlių sąvoka apima turinį, kad Seimas sąmoningai, žinodamas ir privalomai žinodamas nusižengia, sulaužo Konstituciją, kuriai prisiekia, svarbiausioje jos dalyje, t.y. fundamentaliai formuojant neteisėtą valdžią, t.y. Seimas renkamas grubiai sulaužant LR Konstitucijos 55 str. tiesioginės ir lygios teisės nuostatas.

Sąvokai „irštva“ yra priskiriamas supratimas (turinys), kad tai yra vieta, guolis, kurioje asmenys yra taip labai tingūs, taip labai tingus, kad niekaip nesugeba nedelsdami privalomai pašalinti LR Konstitucijos grubių pažeidimų formuojant teisėtą Seimo sudėtį rinkimų būdu. Nors tais atvejai, kai jiems naudinga tai veikia operatyviai, nedelsdami.

Na o savoka „vagis“, tai čia tikrai neturi to turinio, kad Seimo nariai imtų vogti kaimynų vištas, kad prasimaitintų iš bado, todėl nebaustini. Čia sąvoka „vagis“ turi turinį tokį, kad Seimo nariai pavogė ir nepertraukiamai vagia iš Tautos, Valstybės TEISINGUMĄ, Valstybės teisinius pagrindus, nes nepaklūsta privalomiems LR Konstitucijos reiklavimams Seimą rinkti tiesiogine ir lygia teise. Tai tokie vagys privalo būti baustini ateinančių rinkimų metu juos IŠTRINANT iš Lietuvos politinio gyvenimo.

Sąvokai „niekšas“ čia priskiriamas toks turinys, kad tai negarbingi žmonės, nenaudėliai, kurie už galimybę patekti į Seimą antikonstituciniu būdu parduoda savo sąžinę, Tėvynę.

Taip apibrėždamas įvairių naudojamų šiame straipsnyje sąvokų turinį, noriu paakinti skaitytoją perskaičius sąvoką galvoti apie konkretų tos sąvokos turinį. Taigi „įspraudžiu“ skaitytoją į tam tikrą specifinį mąstymo būdą, kuris būtinas aiškiai suprasti, ką būtent teisine kalba kalba, išreiškia Konstitucinis Teismas.

Jeigu Seimo nariai jaustųsi įžeistais ar kažkaip nepagrįstai apkaltintais, tai tikrai jiems buvo suteikta labai solidžiai laiko atsakyti, pareikšti nuomonę, įrodyti, kad tai kas parašyta 2016 balandžio 13 d. straipsnyje „Eilinį kartą antikonstituciniai rinkimai - valdžia nelegitimi” (http://www.ekspertai.eu/eilini-karta-antikonstituciniai-rinkimai-valdzia-nelegitymi88021/) yra netiesa, yra nepagrįsta. Juk antikonstituciniai rinkimai ne kažkokio asmens asmeninė problema, o Valstybės problema, todėl sureaguoti Seimo nariai PRIVALĖJO ir duoti atsakymą PRIVALO, nes esu ginčo šalis, ginčyju, kad LR Rinkimų įstatymas yra antikonstitucinis tiesioginės ir lygios rinkimų teisės nuostatų pagal LR Konstitucijos 55 straipsnį atžvilgiu.

Taigi matydamas tokį Valdžios neveikimą ypatingos svarbos Valstybės klausimu 2016 metų gegužės 14 dieną visiems Seimo nariams, visai Seimo kanceliarijai, visiems Seimo narių padėjėjams, visai vyriausybei, visoms ministerijoms, visiems prezidentūros darbuotojams, VRK visiems nariams ir KT visiems teisėjams ir darbuotojams išsiuntinėjau aukčiau paminėtą straipsnį “Eilinį kartą antikonstituciniai rinkimai - valdžia nelegitimi” su papildomu plačiu komentaru “Už LR Konstitucijos galiojimą Lietuvoje“. Pagaliau kažkas kažką kažkur UŽEGISTRAVO, net padėkojo, tačiau Valstybinės paslapties man NEATSLEIDĖ. Neatskleidė, kada svarstys ypatingos svarbos Valstybės klausimą. Todėl reikalą reikia skubinti, nes 2016 m. spalio 9-tą dieną artėja eiliniai rinkimai ir verta siekti, kad Lietuvos Valstybėje pirmą kartą įvyktų teisėti rinkimai, atitinkantys LR Konstituciją ir tarptautinius įsipareigojimus.

Apie tai, kad Seimas yra neteisėtas yra aiškiai taip pat išdėstyta 2016 metų birželio 6 d. “Viešame kreipimęsi į Konstitucinio Teismo teisėjus” (http://www.ekspertai.eu/viesas-kreipimasis-i-lr-konstitucino-teismo-teisejus). Konstitucinio Teismo teisėjai Dainius Žalimas, Elvyra Baltutytė, Vytautas Greičius, Danute Jočienė, Pranas Kuconis, Gediminas Mesonis, Vytas Milius, Egidijus Šileikis ir Algirdas Taminskas nematė jokio reikalo prieštarauti tam kas parašyta, nes žinoma KT pozicija yra labai aiški tuo klausimu, kad įstatymų leidėjas, t.y. Seimas PRIVALO griežtai laikytis LR Konstitucijos ir ypač tokiu ypatingu klausimu, kaip demokratiniai rinkimai. KT jiems nusiųsto dokumento neužregistravo, reikalavo kažkokio “elektroninio parašo” identifikacijai, nors pasiųstas dokumentas yra pasirašytas tikru vardu, pavarde ir moksliniu laipsniu. KT taisėjai pagal LR Konstitucijos 104 str. 2 dalį: Prieš pradėdami eiti savo pareigas, Konstitucinio Teismo teisėjai Seime prisiekia būti ištikimi Lietuvos Respublikai ir Konstitucijai.”. O kokia toji priesaika, jos turinys:

Aš, (vardas, pavardė),prisiekiu būti ištikimas (-a) Lietuvos Respublikai; prisiekiu gerbti ir vykdyti jos Konstituciją ir įstatymus, saugoti jos žemių vientisumą;
prisiekiu visomis išgalėmis stiprinti Lietuvos nepriklausomybę, sąžiningai tarnauti Tėvynei, demokratijai, Lietuvos žmonių gerovei. Tepadeda man Dievas!“

Tai apie kokį sąžiningą tarnavimą Tėvynei, demokratijai gali būti kalba, kai KT teisėjai informuoti apie grubius Konstitucijos ir demokratijos pažeidimus tyli. Čia galima įžvelgti Seimo, KT, Prezidento institucijų ir Vyriausybės korupcinį suokalbį trypiant Valstybės teisinius pamatus, nes visos šios institucijos atsitvėrė vienoda TYLOS siena. O kaip kitaip galima būtų suprasti vienodą neveikimą, kai yra būtini pirmaeiliai veiksmai, nedelsiant pašalinti grubius Konstitucijos pažeidimus LR Rinkimų įstatyme, nes artėja eiliniai antikonstituciniai rinkimai? Ir ne be reikalo. Kiekvienas iš jų supranta ir ŽINO, kad turime ANTIKONSTITUCINĘ valdžią ir šios institucijos kitokios valdžios ir nenori, nes naudinga turėti antikonstitucinę Seimo valdžią.

Seimas apie tai žino iš privalomų žinoti Konstitucnio Teismo nutarimų, ne vien iš publikacijų „Viešas kreipimasis į partijas ir Seimą“, „Ar Seimo nariai taps TYČINIAIS NUSIKALTĖLIAIS PRIEŠ VALSTYBĘ?“ ir „Besiblaškančiam Seimui – teisėtą rinkimų sistemą“.

Prezidento institucija žino tai taip pat iš šių publikacijų „JE metinis pranešimas yra NUSIKALTIMAS PRIEŠ VALSTYBĘ“ ir „Viešas atsakymas LR Prezidento kanceliarijai dėl antikonstitucinių Seimo rinkimų“.

Konstitucinio Teismo teisėjams pilietine prasme “visai vienodai” rodo, kad Valstybės, kuriai prisiekia, teisiniai pamatai yra jau 24 metus sugriauti? Pabandykime sužinoti, o ką gi šitie aukščiau paminėti KT teisėjai iš tikro žino kaip profesionalai? O pasirodo žino viską ir labai labai profesionaliai. Tuo tikslu atsiverčiame tų pačių KT teisėjų pasirašytą 2015 m. spalio 20 d. Nr. KT27-N16/2015 NUTARIMO „DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO RINKIMŲ ĮSTATYMO 9 STRAIPSNIO 1 DALIES (2012 M. LAPKRIČIO 6 D. REDAKCIJA) ATITIKTIES LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCIJAI“ II skirsnio 6 ir 7 dalis ir skaitome (autoriaus paryškinta):

„6. Nuo Konstitucijos 34 straipsnio nuostatų, kuriomis įtvirtinti aktyviosios ir pasyviosios rinkimų teisės konstituciniai pagrindai, yra neatsiejamas 55 straipsnis, kuriame įtvirtinti Seimo narių rinkimų teisiniai imperatyvai (2008 m. spalio 1 d. nutarimas).

Konstitucijos 55 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Seimą sudaro Tautos atstovai – 141 Seimo narys, kurie renkami ketveriems metams remiantis visuotine, lygia, tiesiogine rinkimų teise ir slaptu balsavimu, 2 dalyje – kad Seimas laikomas išrinktu, kai yra išrinkta ne mažiau kaip 3/5 Seimo narių, 3 dalyje – kad Seimo narių rinkimų tvarką nustato įstatymas.

6.1. Taigi pagal Konstitucijos 55 straipsnio 1 dalį Seimo nariai renkami remiantis inter alia lygia rinkimų teise. Aiškindamas šią Konstitucijos nuostatą Konstitucinis Teismas yra atskleidęs lygios rinkimų teisės turinį: aiškinant lygios rinkimų teisės principą visuotinai pripažįstama, jog jis inter alia reiškia, kad organizuojant ir vykdant rinkimus visi rinkėjai turi būti traktuojami vienodai, kiekvieno rinkėjo balsas yra lygiavertis bet kurio kito rinkėjo balsui ir turi vienodą reikšmę nustatant balsavimo rezultatus (2008 m. spalio 1 d. nutarimas). Pažymėtina, kad lygios rinkimų teisės principas yra vienas iš Konstitucijoje įtvirtintų visuotinai pripažintų demokratinių rinkimų į politines atstovaujamąsias institucijas principų (2010 m. lapkričio 9 d. nutarimas, 2012 m. lapkričio 10 d. išvada, 2014 m. spalio 13 d. nutarimas).

6.2. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, jog Konstitucijos 55 straipsnio 3 dalies nuostata, kad Seimo narių rinkimų tvarką nustato įstatymas, reiškia, kad įstatymų leidėjas turi pareigą įstatymu įtvirtinti Seimo narių rinkimų sistemą, nustatyti rinkimų organizavimo pagrindus ir tvarką; tai darydamas įstatymų leidėjas privalo paisyti Konstitucijos, jis negali nei pats paneigti, iškreipti ar apriboti visuotinės, lygios, tiesioginės rinkimų teisės, slapto balsavimo, nei sudaryti teisinių prielaidų tai padaryti kitiems subjektams, priešingu atveju būtų apribojama arba išvis paneigiama Tautos aukščiausios suverenios galios raiška per Tautos atstovybę – Seimą (2004 m. lapkričio 5 d., 2008 m. lapkričio 7 d., 2012 m. spalio 26 d., 2012 m. lapkričio 10 d. išvados). Įstatymų leidėjas, įtvirtindamas atitinkamą Seimo narių rinkimų sistemą, privalo paisyti konstitucinės Seimo, kaip Tautos atstovybės, sampratos (2008 m. spalio 1 d. nutarimas).

Kad ir kokią Seimo narių rinkimų sistemą pasirinktų įstatymų leidėjas (vien proporcinę, vien mažoritarinę arba mišrią rinkimų sistemą, kurioje yra derinamos proporcinė ir mažoritarinė rinkimų sistemos), įstatymo nustatytu teisiniu reguliavimu turi būti užtikrinta, kad rinkimai būtų vykdomi laikantis Konstitucijoje įtvirtintų demokratiškų, laisvų ir teisingų rinkimų principų. Įstatymų leidėjui pasirinkus vadinamąją mišrią parlamento rinkimų sistemą, jungiančią proporcinę ir mažoritarinę rinkimų sistemas, rinkimai daugiamandatėje ir vienmandatėse rinkimų apygardose taip pat privalo būti vykdomi taikant tuos pačius demokratiškų, laisvų ir teisingų rinkimų standartus, o į politinių partijų sąrašus įrašytiems kandidatams ir vienmandatėse rinkimų apygardose kandidatuojantiems pavieniams asmenims turi būti keliami vienodi reikalavimai (2012 m. lapkričio 10 d. išvada). Pažymėtina, kad nei vien proporcinė, nei vien mažoritarinė, nei mišri rinkimų sistema, kurioje yra derinamos proporcinė ir mažoritarinė rinkimų sistemos, negali būti laikomos savaime sudarančiomis prielaidas pažeisti laisvų, demokratiškų rinkimų reikalavimus, visuotinę, lygią rinkimų teisę, slaptą balsavimą, kitus demokratinės teisinės valstybės rinkimų standartus (2007 m. vasario 9 d., 2008 m. spalio 1 d., 2010 m. lapkričio 9 d. nutarimai). Konstitucinis Teismas yra konstatavęs ir tai, kad nė viena rinkimų sistema neužtikrina, kad nustatyti rinkimų rezultatai atspindės kiekvieno rinkimuose dalyvavusio rinkėjo balsą ir kad kiekvienas kandidatas, už kurį balsavo bent kiek rinkėjų, dalyvaus skirstant mandatus, bet svarbu, kad ji nebūtų palanki tik kai kuriems pasyviąją rinkimų teisę įgyvendinantiems subjektams ir kad nebūtų sudaroma prielaidų neatspindėti daugumos rinkėjų valios (2011 m. gegužės 11 d., 2012 m. kovo 29 d. nutarimai).

6.3. Nagrinėjamos konstitucinės justicijos bylos kontekste pažymėtina, kad pasirinkus tokią rinkimų sistemą, kai Seimo nariai (ar jų dalis) renkami vienmandatėse rinkimų apygardose, iš Konstitucijos, inter alia jos 55 straipsnio 1 dalies, įstatymų leidėjui kyla pareiga nustatyti tokį teisinį reguliavimą, pagal kurį būtų užtikrinta, kad šiose rinkimų apygardose nebūtų tokių rinkėjų skaičiaus skirtumų, kurie sudarytų prielaidas iškreipti vienodą rinkėjų balsų reikšmę nustatant balsavimo rezultatus. Kuo didesni rinkėjų skaičiaus atskirose rinkimų apygardose skirtumai, tuo labiau gali būti iškreipiama vienoda rinkėjų balsų reikšmė nustatant balsavimo rezultatus. Tačiau tai nereiškia, kad pagal Konstituciją apskritai negalimi jokie rinkėjų skaičiaus atskirose rinkimų apygardose skirtumai.

6.3.1. Šiame kontekste pažymėtina, kad rinkėjų skaičius rinkimų apygardose gali kisti (didėti ar mažėti) dėl įvairių objektyvių priežasčių (inter alia rinkėjų migracijos, kitų demografinių veiksnių). Atsižvelgiant į tai, pažymėtina, kad sudarant rinkimų apygardas neįmanoma visiškai tiksliai nustatyti, koks rinkėjų skaičius bus rinkimų dieną kiekvienoje rinkimų apygardoje. Kaip ne kartą yra konstatavęs Konstitucinis Teismas, teisės aktais negalima reikalauti neįmanomų dalykų (lex non cogit ad impossibilia). Konstitucinis Teismas yra konstatavęs ir tai, kad Konstitucija nereikalauja neracionalių dalykų (2007 m. birželio 27 d. nutarimas). Taigi pagal Konstituciją nereikalaujama, kad būtų nustatytas toks teisinis reguliavimas, pagal kurį būtų užtikrintas visiškai vienodas rinkėjų rinkimų apygardose skaičius.

6.3.2. Konstitucinis Teismas 2014 m. spalio 13 d. nutarime pažymėjo, kad pasyviąją rinkimų teisę įgyvendinančių subjektų sąžininga konkurencija, rinkimų proceso skaidrumas yra visuotinai pripažinti demokratiniai rinkimų principai. Šios konstitucinės justicijos bylos kontekste pažymėtina, kad minėtų demokratinių rinkimų principų užtikrinimas suponuoja tam tikrus reikalavimus rinkimų apygardų sudarymui: rinkimų apygardos turi būti sudaromos skaidriai, jų ribos turi būti aiškios, suprantamos, rinkimų apygardos turi būti vientisos, kompaktiškos. Pagal Konstituciją, siekiant išlaikyti įvairių konstitucinių vertybių pusiausvyrą, inter alia užtikrinti iš visuotinai pripažintų demokratinių rinkimų principų, kaip antai lygios rinkimų teisės, pasyviąją rinkimų teisę įgyvendinančių subjektų sąžiningos konkurencijos, rinkimų proceso skaidrumo, kylančių reikalavimų rinkimų apygardų sudarymui įgyvendinimą, gali būti nustatytas toks teisinis reguliavimas, pagal kurį rinkimų apygardose būtų leidžiami tam tikri rinkėjų skaičiaus skirtumai. Tačiau negali būti konstituciškai pateisinamas toks teisinis reguliavimas, pagal kurį būtų leidžiami tokie rinkėjų skaičiaus skirtumai, kurie sudarytų prielaidas iškreipti vienodą rinkėjų balsų reikšmę nustatant balsavimo rezultatus, paneigti pačią lygios rinkimų teisės esmę.

6.3.3. Taigi pasirinkus tokią rinkimų sistemą, kai Seimo nariai (ar jų dalis) renkami vienmandatėse rinkimų apygardose, iš Konstitucijos, inter alia jos 55 straipsnio 1 dalies, įstatymų leidėjui kyla pareiga, atsižvelgus į visas turinčias reikšmės rinkimų apygardų sudarymui aplinkybes (inter alia rinkėjų migraciją, kitus demografinius veiksnius, rinkimų apygardų vientisumą), nustatyti tokį teisinį reguliavimą, pagal kurį rinkimų apygardos būtų sudaromos taip, kad jose būtų užtikrintas tolygus, kiek tai įmanoma, rinkėjų skaičiaus pasiskirstymas. Tai yra svarbi prielaida užtikrinti visų rinkėjų balsų lygiavertiškumą ir vienodą visų rinkėjų balsų reikšmę nustatant balsavimo rezultatus. Įstatymų leidėjas, įgyvendindamas šią iš Konstitucijos kylančią pareigą ir nustatydamas atitinkamą teisinį reguliavimą, negali sudaryti prielaidų paneigti, iškreipti ar nepagrįstai apriboti lygią rinkimų teisę.

7. Konstitucinis Teismas, pabrėždamas atstovaujamųjų institucijų rinkimų svarbą, ne kartą yra konstatavęs, kad konstitucinėje demokratijoje politinių atstovaujamųjų institucijų formavimui yra keliami ypatingi reikalavimai; šios institucijos negali būti formuojamos tokiu būdu, kad kiltų abejonių dėl jų legitimumo, teisėtumo, inter alia dėl to, ar renkant asmenis į politines atstovaujamąsias institucijas nebuvo pažeisti demokratinės teisinės valstybės principai; priešingu atveju būtų pakirstas žmonių pasitikėjimas atstovaujamąja demokratija, valstybės institucijomis, pačia valstybe (inter alia 2008 m. spalio 1 d., 2012 m. kovo 29 d. nutarimai).

Įstatymų leidėjui iš Konstitucijos kyla pareiga įstatymu nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kuris užtikrintų Seimo rinkimų proceso sąžiningumą ir skaidrumą – būtinas Tautos pasitikėjimo savo atstovybe prielaidas; jeigu įstatymų leidėjas nepaiso minėtų iš Konstitucijos kylančių reikalavimų, nenustato demokratiškų, laisvų, sąžiningų rinkimų užtikrinimo mechanizmo, visuomet gali kilti abejonių dėl Seimo narių išrinkimo teisėtumo (2004 m. lapkričio 5 d., 2008 m. lapkričio 7 d., 2012 m. spalio 26 d., 2012 m. lapkričio 10 d. išvados).“

To dar aiškiai negana, labai informatyvus aukščiau paminėto KT Nutarimo III skyrius, kurį verta pacituoti (autoriaus paryškinta):

1. Šiai konstitucinės justicijos bylai yra svarbios tarptautinės teisės normos, kuriose įtvirtintos visuotinai pripažintos rinkimų teisės, inter alia lygi rinkimų teisė, ir kurių laikytis yra įsipareigojusi Lietuvos Respublika.

1.1. Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja 1948 m. gruodžio 10 d. priėmė rezoliuciją 217 A (III), kuria patvirtinta Visuotinė žmogaus teisių deklaracija. Lietuvos Respublika laikytis Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos įsipareigojo Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Tarybos 1949 m. vasario 16 d. deklaracijos 22 punktu, Aukščiausiosios Tarybos 1991 m. kovo 12 d. nutarimu „Dėl Lietuvos Respublikos prisijungimo prie Tarptautinės žmogaus teisių chartijos dokumentų“.

Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos 21 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad žmonių valia, kuri yra valstybės valdžios pagrindas, išreiškiama periodiškuose ir teisinguose rinkimuose, rengiamuose remiantis visuotine bei lygia rinkimų teise ir vykdomuose slaptu balsavimu arba lygiaverte laisvo balsavimo tvarka.

1.2. 1996 m. Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto, prie kurio Lietuvos Respublika prisijungė minėtu Aukščiausiosios Tarybos 1991 m. kovo 12 d. nutarimu „Dėl Lietuvos Respublikos prisijungimo prie Tarptautinės žmogaus teisių chartijos dokumentų“ ir kuris Lietuvos Respublikai įsigaliojo 1992 m. vasario 20 d., 25 straipsnio b punkte kiekvienam piliečiui be jokios diskriminacijos ir be nepagrįstų apribojimų suteikiama teisė ir galimybė balsuoti ir būti išrinktam per reguliariai rengiamus teisingus rinkimus remiantis visuotine ir lygia rinkimų teise, slaptu balsavimu, kurie garantuoja laisvą rinkėjų valios išreiškimą.

Jungtinių Tautų Žmogaus teisių komitetas 1996 m. Bendrajame komentare Nr. 25 (57), aiškindamas šį Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto straipsnį, konstatavo, kad turi būti taikomas principas „vienas asmuo – vienas balsas“, kad kiekvienos valstybės rinkimų sistemoje vieno rinkėjo balsas turi būti lygus kito rinkėjo balsui ir kad rinkimų apygardos negali būti sudaromos taip, kad būtų atimta ar nepagrįstai apribota piliečių teisė laisvai rinkti savo atstovus. Pažymėtina, jog Jungtinių Tautų Žmogaus teisių komitetas pripažino Slovakiją pažeidusia Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 25 straipsnį būtent dėl to, kad ši savivaldybės tarybos narių rinkimams organizuoti ir vykdyti nustatė tokias rinkimų apygardų ribas, dėl kurių susidarė dideli gyventojų skaičiaus šiose apygardose skirtumai (2002 m. liepos 22 d. išvada byloje Mátyus prieš Slovakiją, pranešimo Nr. 923/2000).

1.3. 1950 m. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) Pirmojo protokolo 3 straipsnyje yra įtvirtinta teisė į laisvus rinkimus (Lietuvos Respublikai Konvencija įsigaliojo 1995 m. birželio 20 d., Pirmasis protokolas – 1996 m. gegužės 24 d.). Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT) savo praktikoje yra pažymėjęs, kad šis pamatinis principas garantuoja veiksmingą politinę demokratiją, kuri itin svarbi visai Konvencijos sistemai (1987 m. kovo 2 d. sprendimas byloje Mathieu-Mohin ir Clerfayt prieš Belgiją, peticijos Nr. 9267/81, § 47). EŽTT savo praktikoje yra pabrėžęs, kad minėtas Pirmojo protokolo 3 straipsnis apima teisę balsuoti ir būti kandidatu. Nors valstybėms suteikta vertinimo laisvė (angl. margin of appreciation) nustatant rinkimų teisės įgyvendinimo sąlygas, EŽTT prižiūri, kad valstybių veiksmai neturėtų tokio poveikio rinkimų teisės esmei, kad paneigtų šios teisės veiksmingumą (2002 m. balandžio 9 d. sprendimas byloje Podkolzina prieš Latviją, peticijos Nr. 46726/99, § 33).

1.4. Taigi tarptautinėje teisėje yra įtvirtintos visuotinai pripažintos rinkimų teisės, inter alia lygi rinkimų teisė, kuri aiškinama kaip reiškianti, kad vienam asmeniui suteikiamas vienas balsas, kad kiekvieno rinkėjo balsas yra lygus kito rinkėjo balsui, kad valstybės, nustatydamos rinkimų teisės įgyvendinimo sąlygas, negali paneigti šios teisės veiksmingumo.

2. Nagrinėjant šią konstitucinės justicijos bylą paminėtinos ir Europos komisijos „Demokratija per teisę“ (Venecijos komisijos), kuri veikia kaip Europos Tarybos patariamoji institucija konstitucionalizmo klausimais ir teikia rekomendacijas Europos Tarybos valstybėms narėms, siekiančioms suderinti savo teisines ir institucines struktūras su Europos standartais ir tarptautine patirtimi demokratijos, žmogaus teisių ir teisės viršenybės srityse, dokumentų, aktualių nagrinėjamai konstitucinės justicijos bylai, nuostatos.

Vadinamajame Gerosios rinkimų praktikos kodekse, kuris susideda iš Rinkimų gairių, priimtų 2002 m. liepos 5–6 d. vykusioje Venecijos komisijos 51-ojoje plenarinėje sesijoje, ir Aiškinamojo pranešimo, priimto 2002 m. spalio 18–19 d. vykusioje Venecijos komisijos 52-ojoje plenarinėje sesijoje, yra įtvirtinti Europos rinkimų teisės paveldą sudarantys principai, inter alia lygios rinkimų teisės principas.

2.1. Rinkimų gairėse apibrėžiamas inter alia lygios rinkimų teisės turinys. Ši teisė, be kita ko, reiškia, kad kiekvienas rinkėjas iš principo turi vieną balsą, visi rinkėjų balsai turi vienodą galią. Laikantis vienodos rinkėjų balsų galios reikalavimo, mandatai rinkimų apygardoms turi būti aiškiai ir tolygiai paskirstomi pagal gyventojų, piliečių arba rinkėjų skaičių, gali būti atsižvelgiama į geografinį kriterijų, administracines ir net istorines ribas, sudarant rinkimų apygardas leistinas nuokrypis nuo pasirinktos normos (rinkėjų, gyventojų skaičiaus ir pan.) neturi būti didesnis nei 10 proc. ir bet kuriuo atveju – 15 proc., nebent yra ypatingų aplinkybių (sutelktai gyvenanti tautinė mažuma, retai apgyvendintas administracinis vienetas).

2.2. Aiškinamajame pranešime pažymėta, kad rinkimų apygardų sudarymas dažnai laikomas (teisingai arba klaidingai) lemiamu veiksniu nustatant rinkimų rezultatus, todėl reikia stengtis išvengti ne tik valdžią turinčiai partijai palankaus piktnaudžiavimo, bet ir vien piktnaudžiavimo regimybės. Vienas iš būdų išvengti piktnaudžiavimo – konstitucijoje ar aukštesnės galios nei paprastieji įstatymai teisės akte apibrėžti tuos rinkimų sistemos elementus, kurie yra labiausiai pažeidžiami, inter alia pačią rinkimų sistemą, rinkimų apygardas ar jų sudarymo taisykles.

2.3. Taigi pagal Venecijos komisijos patvirtintą gerąją rinkimų praktiką lygios rinkimų teisės principas, kuris yra vienas iš Europos rinkimų teisės paveldą sudarančių principų, reiškia, kad kiekvienas rinkėjas turi vieną balsą, visi rinkėjų balsai turi vienodą galią, sudarant rinkimų apygardas leistinas rinkėjų ar gyventojų skaičiaus nuokrypis nuo pasirinktos normos neturi būti didesnis kaip 10 proc. ir bet kuriuo atveju – 15 proc., nebent yra ypatingų aplinkybių.

Pažymėtina, kad Europos Tarybos Ministrų Komitetas 2004 m. gegužės 13 d. priimtoje deklaracijoje minėtą Venecijos komisijos patvirtintą Gerosios rinkimų praktikos kodeksą pripažino pamatiniu rinkimų dokumentu, taip pat paragino valstybių narių vyriausybes, parlamentus ir kitas atitinkamas valdžios institucijas atsižvelgti į šį kodeksą ir, laikantis nacionalinių demokratinių tradicijų, juo remtis rengiant ir taikant rinkimų įstatymus.

Iš pateiktų KT nutarimo citatų ir mano paryškintų vietų matome, kad Konstitucinio Teismo teisėjams yra viskas teisingai žinoma. Kadangi Seimas jau įgyvendino šio KT nutarimo dalį dėl vienmandačių apygardų dydžių nukrypio, tai reiškia, kad Seimui yra žinomas visas KT nutarimo turinys ir be abejo tos vietos, kurias paryškinau. O būtent yra žinoma, kad demokratijoje ir pagal LR Konstituciją ir pagal KT išaiškinimą ir pagal tarptautinius Lietuvos įsipareigojimus lygi teisė reiškia : vienas rinkėjas – vienas balsas. O žinojimas keičia situaciją ir vertinimą. Žinai kaip turi pagal Konstituciją - aukščiausią įstatymą pasielgti, o elgiesi priešingai, tai vadinasi esi NUSIKALTĖLIS. O kadangi Seime yra daugybė nusikaltėlių, kurie nevykdo, kas privalu, kam prisiekė, tai tada toks Seimas yra nusikaltėlių iršva. Štai kodėl straipsnio pavadinime turime kreipinį į nusikaltėlių irštvą, Seimą. Seimo nusikaltėliai nepaklūsta ir Konstitucinio teismo išvadoms. Tai ar gali jie sureaguoti į straipsnius?

Čia gana įdomi Konstitucinio Teismo teisėjų pilietinė pozicija. Mato aiškiai, kad dalis nutarimo išvadų dėl apygardų lygumo įgyvendinta, o ant viso kito giliai nusispjauta. Ir nieko. Yra kaip buvę. Ar nesijaučia pažeminti, paniekinti? O juk jų pačių tekste kaip parašyta: “1. Šiai konstitucinės justicijos bylai yra svarbios tarptautinės teisės normos, ….” O gal ir jie patys tyliai susiderino, susikorumpavo teisiškai, nes tyli kaip ir nusikaltėlių irštvos Seimo nariai. Iš kur tokia antikonstitucinė vienybė? Gal tie patys nusikaltėliai valdo valstybę? Visgi dar yra gerai, kad KT teisėjai nepradėjo įrodinėti, kad dabar septyni rinkėjo balsai yra vienas balsas. Visgi faktas, KT teisėjų pilietinės pozicijos nesigirdi, o pagal priesaiką privalėtų girdėtis ir labai garsiai, nes šitas klausimas liečia Valstybės teisinius pamatus, Konstituciją, kuriai jie prisiekė. Konstitucinio Teismo teisėjų profesionalumui jokių pastabų. KT puikiai išanalizavo Konstitucinę lygios rinkimų teisės nuostatą, principą, ir atskleidė teisingai šios lygios rinkimų teisės nuostatos turinį. Jei būtų analizave LR Rinkimų įstatymą, tai, manau, būtų nustatę ir dar vieną lygios rinkimų teisės pažeidimą, kai taip vadinama “tiesioginė” rinkimų teisė yra trijų nevienodų rūšių.

KT nutarimo analizė. KT nutarimas atsirado todėl, kad iškilo klausimas dėl apygardų rinkėjų skaičiaus nelygybės ir Seimas užklausė KT išvados, išaiškinimo, nes šitas klausimas yra svarbus lygiai rinkimų teisėi realizuoti. Visi turi būti išrinkti taip lygiai, kaip praktiškai įmanoma. Galų gale buvo nustatytas protingas 10 proc. rinkėjų vienmandatėje rinkimų apygardoje skaičiaus nuokrypis nuo vidutinio rinkėjų visose vienmandatėse rinkimų apygardose skaičiaus. KT analizuodamas LR Konstitucijos 55 str. įtvirtintą nuostatą dėl lygios rinkimų teisės niekaip negalėjo apeiti klausimo apie lygios rinkimų teisės nuostatos viso turinio atsleidimo, kaip reikšmingo šiai bylai. Taigi atsirado aukščiau pacituotas III skyrius. Jeigu lygios rinkimų teisės turinys yra platesnis, vadinasi jis tui būti atskleistas ir yra atkleistas. Taip turime tokia reikšmingą citatą: 1. Šiai konstitucinės justicijos bylai yra svarbios tarptautinės teisės normos, kuriose įtvirtintos visuotinai pripažintos rinkimų teisės, inter alia lygi rinkimų teisė, ir kurių laikytis yra įsipareigojusi Lietuvos Respublika.” . Kas reiškia, kad ne šiaip jei kas nors užsinorėjo ir pasakė, kad kažkas lygu, tai ir lygu, kaip yra pasakyta LR Rinkimų įstatymo: “3 straipsnis. Lygi rinkimų teisė. Kiekvienas turintis teisę rinkti Lietuvos Respublikos pilietis rinkimuose turi po vieną balsą vienmandatėje ir daugiamandatėje rinkimų apygardose….”. Iš tikro turi būti lygu tik taip, kaip tarptautinėse teisės normose įtvirtinta ir kurių Lietuvos Respublika įsipareigojo laikytis: vienas rinkėjas – vienas balsas. Taigi laikykimės. Matome jau dvi lygios teisės turinio komponentes. Viena komponentė yra tokia, kad apygardų dydis pagal rinkėjų skaičių nuo visų vidurkio turi būti ne didesnis nei 10 procentų, tada sakome apygardos pagal rinkėjų skaičių yra lygios. Kokia ta antroji lygios teisės komponentė? Ogi ta, kiek vienas rinkėjas gali turėti balsų? Tai čia aukščiau pacituotoje KT III skyriaus citatoje matome tokias paryškintas ištraukas, kur KT sako vieną kartą, kad „vienas asmuo – vienas balsas“, KT sako antrą kartą, kad „vienam asmeniui suteikiamas vienas balsas” ir KT sako ir trečią kartą, kad “kiekvienas rinkėjas iš principo turi vieną balsą,“. Taigi pakankamai aiškiai ir šiai bylai reikšmingai KT tris kart išaiškina, padaro išvadą apie LR Konstitucijos 55 str. įtvitintos sąvokos “lygi rinkimų teisė” turinį, kad tas turinys privalo būti ir „vienas rinkėjas – vienas balsas“. Aiškiau netgi sunku įsivaizduoti. KT tris kartus, kaip kokiems nesusipratėliam, paaiškina, lygios rinkimų teisės turinio sudedamoji dalis tai pat yra vienas rinkėjas – vienas balsas. Seimas nieko nesupranta? Prezidentūra nieko nesupranta? Vyriausybė? Visi tyli ir ką jie myli? Antikonstitucinę Seimo sudėtį. Antikonstitucinę Lietuvos valdžią. Antikonstitucinis perversmas Lietuvoje yra įvykęs faktas, diversija prieš jauną Lietuvos valstybę jau 24 metus galioja. Sėkmingas Lietuvos priešų projektas.

Dar yra svarbi dar viena LR Konstitucijos 55 str. nuostata dėl tiesioginių rinkimų. Čia vėl, LR Rinkimų įstatymas pasako : 4 straipsnis. Tiesioginiai rinkimai. Seimo narius rinkėjai renka be tarpininkų.“, kad turime tiesioginius rinkimus ir tuo viskas pasibaigia.

Kadangi šita tiesioginių rinkimų sąvoka yra svarbi ir aplinkybėm jautri, tai tikrai nepamaišys tą sąvoką "tiesioginiai rinkimai" ar "tiesioginiai balsavimai" dar kartą paanalizuoti. Tuo labiau, kad tai konstitucnė sąvoką, kaip ir lygi teisė ir jos eina greta. Tai čia yra suponuota tokia nuostata, kad tarpe nėra jokio kito žmogaus ar dar ko nors, o tai reiškia, kad pats žmogus betarpiškai balsuoja pažymėdamas kandidatą į Seimą už kurį balsuoja. Tai praktiškai vienmandačių rinkimų atžvilgiu ateina pats žmogus ir su savo ranka pažymi tą kandidatą į Seimą už kurį balsuoja. Kiek sudėtingiau pasidaro balsuojant už partinius sąrašus. Tai čia, jeigu Konstitucijoje būtų numatyta, kad renkant Seimą yra leidžiama balsuoti už partinius sąrašus (juridinius asmenis), tai tada balsavimas už sąrašus būtų tiesioginis balsavimas, tiesioginis partinių sąrašų rinkimas. Tačiau LR Konstitucijos 55 str. yra aiškiai pasakyta, kad renkami "141 Seimo narys", o ne partijos ar jų sąrašai. Tai tuomet renkant Seimo narius per partinius sąrašus turime netiesioginį balsavimą, netiesioginius rinkimus, nes tarpe tarp rinkėjo ir kandidatų į Seimą atsiranda papildoma institucija - partinis sąrašas. Taigi matote, kad ta sąvoka yra jautri aplinkybei, ar turime pagal Konstituciją balsavimą už partinius sąrašus ar ne. Neturime LR Konstitucijoje balsavimo už partinius sąrašus renkant Seimą. Taigi šiuo atveju balsavimas už sąrašus būtų tiesioginis, o balsavimas už Seimo narius netiesioginis, tačiau balsavimas už sąrašus į Seimą yra antikonstitucinis.. Visa tai galima būtų nurašyti mano nuomonei, tačiau šita nuomonė yra pagrįsta Indrės Pukanasytės moksliniame darbe : "RINKIMŲ TEISĖS PRINCIPAI KONSTITUCINIO TEISMO JURISPRUDENCIJOJE" (https://www.mruni.eu/upload/iblock/5a3/017_pukanasyte.pdf) išsakytais teiginiais. Štai 229 psl. "2.3. Tiesioginė rinkimų teisė. Tiesioginė rinkimų teisė reiškia, kad rinkėjas balsuoja asmeniškai, atstovai renkami be tarpininkų, tarp rinkėjo ir kandidato nėra jokių tarpinių institucijų, rinkėjas balsuoja tiesiogiai už kandidatą į renkamą instituciją. Konstitucinis Teismas 2008 m. spalio 1 d. nutarime pažymėjo, jog „tiesioginės rinkimų teisės principas reikalauja, kad Seimo nariai būtų renkami be tarpininkų“; taip pat buvo akcentuota, kad „visų pirma“ šis principas taikytinas įgyvendinant aktyviąją rinkimų teisę. Dėl pastarojo teiginio galima diskutuoti, nes tiesioginės rinkimų teisės principas, kaip ir kiti rinkimų teisės principai, labai svarbus ir pasyviąją rinkimų teisę įgyvendinantiems asmenims. Rinkimų teisės principų pažeidimai ir nesilaikymas įgyvendinant aktyviąją rinkimų teisę gali reikšti, kad pažeidžiama ir pasyvioji rinkimų teisė, nes šios teisės tarpusavyje yra glaudžiai susijusios."

Tame pačiame I.Pukanasytės darbe: "230 psl. Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje ne kartą pabrėžta, kad nei vien proporcinė, nei vien mažoritarinė rinkimų sistemos, nei mišri rinkimų sistema, kai yra derinami tam tikri proporcinės ir mažoritarinės rinkimų sistemų elementai, negali būti laikomos pažeidžiančiomis Konstitucijoje įtvirtintą tiesioginių rinkimų principą. Iš Konstitucinio Teismo jurisprudencijos matyti, kad tai, jog proporcinėje rinkimų sistemoje (o mišrioje rinkimų sistemoje toje dalyje, kurioje mandatai paskirstomi pagal proporcinės rinkimų sistemos principus) patys savęs kandidatais rinkimuose negali iškelti pavieniai asmenys, o kandidatų sąrašus gali sudaryti ir kelti tik politinės partijos ir kiti kolektyviniai subjektai, kad rinkėjai neturi galimybės balsuoti už pavienius kandidatus tiesiogiai, o gali balsuoti tik už politinių partijų ir kitų kolektyvių subjektų sudarytus ir iškeltus kandidatų sąrašus, nėra ir negali būti laikoma tiesioginės rinkimų teisės principo pažeidimu. Politinės partijos ir kiti kolektyviniai subjektai, pagal Konstituciją ir įstatymus turintys teisę kelti kandidatų sąrašus, nelaikomi tarpinėmis institucijomis tarp rinkėjo ir rinkimuose iškeltų kandidatų." Taigi šita citata yra svarbi. Jeigu pagal Konstituciją būtų galima balsuoti ir už sąrašus, tada partijos ir kiti kolektyviniai subjektai nebūtų laikomi tarpinėmis institucijomis. O kaip mes žinome, Konstitucijoje Seimo rinkimuose nenumatyti kolektyviniai subjektai, juridiniai asmenys, t.y. partijos. Tai iš čia LR Rinkimų įstatyme praktiškai turime kandidatus į Seimo narius už kuriuos balsuojama trejopai: tiesiogiai, turime kandidatus už kuriuos balsuojama ir tiesiogiai ir per partijų sąrašus (netiesiogiai) ir dar turime trečia kategorija kandidatų į Seimo narius, už kuriuos balsuojama tik netiesiogiai, tai yra tik per partijų sąrašus. Taigi papildant klausimą apie "tiesioginių rinkimų" sąvoką, matome, kad ši sąvoka labai glaudžiai susijusi ir su lygios teisės sąvoka, nes nėra jokių lygių balsavimų (rinkimų) už kandidatus į Seimą, už vienus balsuojama tiesiogiai, už kitus mišriai, o už trečius netiesiogiai. Taigi lygios teisės sąvoka jau apima tris sudedamąsias: lygios rinkėjų apygardos, tegu su 10 procentų nuokrypiu nuo vidurkio, lygus kiekvieno rinkėjo balsų skaičiaus (vienas rinkėjas - vienas balsas) ir lygus balsavimo būdas. Tiesioginės ir lygios rinkimų teisės nuostatas iš LR Konstitucijos 55 str. sujungiau todėl, kad jos abi grubiai pažeidžiamos esamame LR Rinkimų įstatyme.

Taigi turime tris lygios teisės turinio sudedamąsias dalis. Kol kas esamame LR rinkimų įstatyme yra įgyvendinta tik viena lygios teisės turinio sudedamoji dalis, tai lygios (apylygės su 10 procentų nuokrypiu) vienmandačių rinkimų apygardos pagal rinkėjų skaičių ir tai reiškia, kad LR Konstitucijos 55 str. grubūs pažeidimai išlieka, nes neįgyvendinta lygios rinkimų teisės turinio sudedamojie dalis vienas rinkėjas – vienas balsas.

Per kiek laiko Seimas įgyvendino KT nutarimą dėl apygardų rinkėjų skaičiaus suvienodinimo? Kaip matome KT nutarimas yra paskelbtas 2015 m. spalio 20 dieną, o Seimas Rinkimų įstatymo pakeitimus 9 straipsnyje atliko 2015 m. lapkričio 19 d. Nr. XII-2052, t.y. per nepilną mėnesį, kai jokios skubos tikrai nebuvo, nes rinkimai buvo toli, toli.

Dabar pasižiūrėkime kas gi parašyta Indrės Pukanasytės mokslinio straipnsio 224 psl.: „Konstitucinis Teismas suteikė prioritetą ne asmens teisei būti renkamam, rinkėjų nuomonės raiškos laisvei rinkimuose, o viešajam, valstybės interesui, kad visos valstybės valdžią įgyvendinančios institucijos būtų sudaromos tik iš tokių piliečių, kurie

be išlygų paklūsta Konstitucijai, kurie, eidami savo pareigas, besąlygiškai vadovaujasi

Konstitucija, teise, Lietuvos valstybės interesais. Tai perskaitę šitą LR KT nuostatą pasvarstykite, ar LR Seimo nariai “be išlygų paklūsta Konstitucijai” ? Ne tik, kad nepaklūsta Konstitucijai, tačiau ją prisiekdami sulaužo iš karto, nesilaiko sąmoningai žinodami, kad grubiai sulaužo ir todėl tokia veikla kvalifikuotina ne tik kaip nusikalstama, tačiau ir niekšiška.

Partijų vadukai savo egoistinės naudos vedini skandina ir partijas ir Lietuvą, pagatavi sunaikinti fundamentalią teisę, Konstituciją. Apie kokią teisinę Lietuvą galima kalbėti, jei Seimas nepaklūsta sąmoningai LR Konstitucijai, kai KT jiems aiškiai viską tris kart išaiškina, ir jam neteisėta valdžia yra svarbiau? Seiminių partijų diktatūra. Jie savo interesus pastatė aukščiau Konstitucijos, aukščiau Lietuvos.

O dabar pabandykime paskaičiuoti ar gali atsirasti noras Seimo nariams kurti teisinę valstybę? Pro Seimą buvo prastumti tokie atominės elektrinės įstatymai- apstatymai, kad paskiau A.Kubilius iš biudžeto už nepradėtą statyti atominę išmokėjo 685 milijonus litų, tai yra stambiu mąstu buvo apvogta Valstybė su Seimo pagalba. Kiekvienam Seimo nariui padalinus po lygiai 685:141= 4,86 milijonai litų. Kiek metų reikią atsėdėti cypėje už tokią pavogtą pinigų sumą? O kas norės sėdėti? Taigi seimūnams teisinės Valstybės NEREIKIA. Todėl tokia mirtina tyla iš Seimo, o gal kartais ponas prezidentas V.Adamkus galėtų tarti žodelį, nes po tais įstatymais savo parašiuką suraitė. Gal ir jam šiokia tokia atsakomybė priklauso? Tai šitas pavyzdėlis yra pateiktas todėl, kad suprastume, kad sąvoka vagis yra kompeksinė, galima pavogti teisę, teisingumą ir valstybės teisinius pagrindus, o galima vogti ir materialius dalykus.

Pateiksiu dar vieną pavyzdį, kur yra pavogtas teisingumas ir įvykdytas niekšiškumas. Tai labai gerai visuomenėje žinomos 12 sek. Iš spaudos žinome, kad generalinis prokurotas D.Valys į Seimą atnešė 12 sekundžių iš visų gausybės Klonio gatvės įvykių iškirptą medžagą. Ką tai reiškia? O tai reiškia, kad generalinis prokuroras D.Valys paslėpė nuo Seimo daugybę su įvykiais susietų aplinkybių, tai yra jas nuslėpdamas padarė nusikaltimą, nes aplinkybių, pagal kurias galima nuspręsti kaltę nuslėpimas yra nusikaltimas. Taigi generalinis prokuroras D.Valys tapo nusikaltėliu, nusikaltimo bendrininku. Ką gi daro Seimas? Ogi Seimas sutinka su tokių aplinkybių nuslėpimu, neišmeta D.Valio iš Seimo už tokį nusikalstamą elgesį ir balsuoja pagal suklastotas aplinkybes, kas yra nusikaltimas ir Seimas su savo 80 narių pritaria generalinio prokuroro įvykdytam nusikaltimui ir balsuoja pagal suklastotas, t.y. daugumoje nuslėptas aplinkybes. Antikonstitucinis Seimas padaro ir šitą nusikaltimą, tampa nusikaltimo bendrininkais. O kaip su Seimo sprendimu? Vieniems jis gali patikti, kitiems nepatikti, tačiau antikonstitucinio Seimo neteisiniu būdu, nuslepiant aplinkybes, priimtas sprendimas yra neteisėtas. Štai ir visas pasiekimas.

Išvados. Konstitucinis Teismas profesionaliai atskleidė LR Konstitucijos 55 str. lygios rinkimų teisės turinį. Išaiškino, kad lygioji rinkimų teisė yra įgyvendinama per lygias vienmandates rinkimų apygardas su nuokrypiu nuo vidurkio neviršyjančiu 10 procentų. Seimas nedelsiant per mėnesi laiko šitą išaiškinimą, išvadą pavertė įstatymu. Konstitucinis Teismas taip pat išaiškino ir atskleidė antrą lygios rinkimų teisės turinio elementą, t.y. kiekvienas rinkėjas gali turėti tik vieną balsą. Šitą išvada Konstitucinis teismas tris kartus pakartojo besiremdamas įvairias tarptautiniais teisinias šaltiniais, kuriuos Lietuvos Respublika yra įsipareigojusi vykdyti. Tačiau Seimas neįvykdė, nevykdo ir nesiruošia vykdyti šios Konstitucinio teismo pagrįstos išvados. Konstitucnis teismas laiko, kad konstitucinėjė demokratijoje rinkimai į Seimą yra YPATINGAS klausimas. O lygios rinkimų teisės nuostata yra svarbi. Taigi turime, kad Seimas nerealizavo YPATINGOS SVARBOS konstitucinės ir tarptautinės nuostatos: vienas rinkėjas – vienas balsas. Tuo Seimas tęstinai daro didžiulę žalą konstituciniams Lietuvos valstybės teisiniams pamatams, demokratijai. Eilinį kartą bus išrintas neteisėtas, nelegitymus Seimas, jei Seimas nedelsiant, tuoj pat, tegu ir vidurį nakties, nepriims Rinkimų įstatymo, neprieštaraujančio Konstitucijai. Rinkimų įstatymų du projektai yra nusiūsti Seimui ir užregistruoti, kiekvienas Seimo narys gavo tuos projektus emailu. Belieka svarstyti ir balsuoti.

Artėjantys rinkimai privalo įvykti pagal neprieštaraujantį LR Konstitucijai Rinkimų įstatymą. Visa, kas trukto tai įgyvendinti yra antikonstituciška, nes Konstitucija yra aukščiausias įstatymas. Būtina reikalauti Seimo atsiprašymo prieš Tautą už ilgametį jos paniekinimą nesilaikant Tautos priimtos Konstitucijos. Seimo nariai, kiekvienas iš jų, kiekvieną dieną tęstinai laužo Konstituciją ir savo priesaiką, niekina Lietuvos Respubliką, niekina patys save, savo Tautą ir nusipelno artėjančių rinkimų metu būti ištrinti iš Lietuvos politinio gyvenimo.

„Ekspertai.eu“ skelbiamą informaciją draudžiama visuomenės informavimo priemonėse atgaminti be raštiško VšĮ „Ekspertai.eu“ sutikimo, kurį galima gauti adresu info@ekspertai.eu

 
Komentarai

 
160. dr. Jonas Ramanauskas joramlt@yahoo.com
(2016-09-11 07:16:39)
(98.212.66.159) Parašė:

to "159. StasysG (2016-09-11 06:53:13) (82.140.168.97)". Lietuvos valstybei reikia piliečių paramos. Čia nėra joks mano asmeninis klausimas. Šiandien tikiuosi pamatysi papildomas pastangas, ultimatumą, apie kurį užsiminiau 155 komentare. Čia rašoma reali istorija, be propagandos. Tamstos, StasyG, pastangos šiame procese yra tikrai nemažos ir jas labai vertinu, nors kaip pats sakeisi, net kailį tamstai nudirdamas. Jei taip aktyvūs ir pilietiški Seimo nariai būtų, Lietuvoje būtų ŠVENTĖ. Turėtume aršią diskusiją ir puikų rezultatą. Visoje toje diskusijoje mano pozicijos visą laiką stiprėjo, nes pradėjau nuo paprasto dalyko, loginės išvados, man akivaizdaus fakto, paremto protu. O pasirodo, kad kiti tą faktą jau senai atradę, visi žino ir tarptautinė teisė mano pusėjė, ir Konstitucija, ir teisės principai ir Konstitucinis teismas.... vienintelė juodoji skylė, nusikaltėlių iršva yra Seimas nuskendęs pelkėje, kaip koks pelų maišas.... nė MŪŪŪŪŪ nė BEEEEE. Tai ar ten yra nors vienas žmogus? Nors vienas.... gal per daug noriu? Ką veikia Seimo pirmininkė, jos pavaduotojai, valdyba, frakcijos, partijos.... ar susimąsto ką daro? Irkluoja į neteisėtą Seimą, kurio, griežtai tariant, nė vienas sprendimas, nė vienas įstatymas nėra teisėtas, nes jie patys neteisėti.



159. StasysG
(2016-09-11 06:53:13)
(82.140.168.97) Parašė:

1.Labai norėčiau padėti dr.Jonui Ramanauskui jo pasiryžime apginti Konstituciją, bet neturiu tam jokių galių: nesu nei juristas, nei koks seimūnų ar kitokių iš valstybės kišenės išlaikomų valdininkų draugas ar pažįstamas. Vilniaus priemiestyje pastaruosius 15 metų turiu kompiuterį, erdvinį belaidį internetą, todėl galiu prieiti prie vidaus ir užsienio informacijos, parašyti vieną kitą subjektyvų pastebėjimą, paremti ką nors morališkai. Viskas. 2.O kas mano nuomone galėtų paveikti Seimą imtis iš esmės įstatymų atitikimo Konstitucijai? Trys veiksniai. Arba didelis vidaus koks nors piliečių masinis subruzdimas, arba Europos Sąjugos galutinis subyrėjimas, arba koks nors Tarptautinės organizacijos įsikišimas pagal kažkokį skundą, kad Lietuvos parlamentas, anot Jūsų, "nesilaiko tarptautinių įsipareigojimų, kurie liečia demokratiją, teisę". Kokiai organizacijai ir kas tokį skundą galėtų paruošti, aš deja nežinau.-------3.Todėl sėdžiu dabar 6.00 val ryto prie savo kompiuterio, skaitau Jūsų tekstus ir liudžiu. Liudžiu dėl baisiausios biurokratijos įsigalėjimo Lietuvoje. Kad ir KT. Žiūriu konstitucinio teismo įstatymą. Koks jis išpūstas. Vos ne pačiame priekyje pateikiama kas? Apsirūpinimo dalykai: "16 straipsnis. Konstitucinio Teismo teisėjų socialinis ir buitinis aprūpinimas", "16(1) straipsnis. Konstitucinio Teismo teisėjų atostogos" ir tik po to 51 str. pereinama prie esmės kas darosi tame teisme: "51 straipsnis. Teisminiai ginčai. Teisminiai ginčai susideda iš dalyvaujančių byloje asmenų kalbų. Teisminiuose ginčuose pirmieji pasisako pareiškėjas ir jo atstovas, po to - suinteresuotas asmuo ir jo atstovas.". Taigi, tame K. teisme turi būti GINČAI. Kas stipresnis? Ginčas tarp ko? Tarp KONSTITUCIJOS ir Seimo ar prezidento.Kas nugali? Situacija su 55 straipsniu parodo kas.



158. dr. Jonas Ramanauskas joramlt@yahoo.com
(2016-09-10 23:47:24)
(98.212.66.159) Parašė:

to "156. StasysG (2016-09-10 18:39:13) (82.140.168.97)". Tai StasyG, taip sakai: "O be KT išvados (nutarimo) Seimas SĄVOKOMIS, jų neskaito, nesivadovauja ir nejuda iš vietos, nes nėra pagrindo ką svarstyti ir ką nubalsuoti.". Tai sakai, labai gerai žinai, ką Seimas skaito, ko neskaito, o gal Seimas tamstą įpareigojo apie tai man pranešti? O gal tamsta žinai, ar Seimas skaito Tarptautines sutartis, įsipareigojimus? Ar neatsimeni, kai Lietuvos žemę partizanų krauju aplaistytą užsinorėjo parduoti, tai visus Tarptautinius įsipareigojimus prisiminė, kad tik kuo greičiau padaryti tą žemę išparduodamą. Vadinasi laikosi Tartautinių įsipareigojimų. O tai kodėl nesilaiko tarptautinių įsipareigojimų, kurie liečia demokratiją, teisę? Juk aiškiai tie Tarptautiniai įsipareigojimai yra nurodyti apkalbamame KT nutarime, kad "vienas rinkėjas - vienas balsas.". Ar tik tuos tarptautinius įsipareigojimus vykdo, kurie vagims, gaujoms naudingi? Ar tamstai ką nors sako toksai sakinys: "1. Šiai konstitucinės justicijos bylai yra svarbios tarptautinės teisės normos, kuriose įtvirtintos visuotinai pripažintos rinkimų teisės, inter alia lygi rinkimų teisė, ir kurių laikytis yra įsipareigojusi Lietuvos Respublika.”. Tai ar Seimas vis dar atstovauja Lietuvos Respubliką ar nusikalstamas partines gaujas,koncernus? Partijos tai žinodamos, informuotos eina vėl į antikonstitucinius Seimo rinkimus? Ko gero nusikaltėlių irštva yra pats švelniausias pavadinimas, kurį galima sugalvoti, kad atitiktų Seimo veikimo turinį.



157. dr. Jonas Ramanauskas joramlt@yahoo.com
(2016-09-10 22:26:41)
(98.212.66.159) Parašė:

to "156. StasysG (2016-09-10 18:39:13) (82.140.168.97)". Ponas StasyG, galima teigti, paaiškinti, kad Mėnulis yra didesnis už Saulę, nes kaip žinai užėjęs ant Saulės ją pilnai uždengia. Tik ar tai yra tiesa? Seimas gali sugalvoti pačių keisčiausių paaiškinimų, tačiau niekaip NEGALI PANEIGTI FAKTO, kas Seimo rinkimų įstatymas grubiai sulaužo Tarptautinę teisę, kuriai Lietuva ne kartą įsipareigojo, sulaužo Konstituciją, kuriai yra visą laiką prisiekiama vykdyti, sulaužomas ir sveikas protas. Seimas netenka garbės, sąžiningumo, griauna Lietuvos valstybės teisinius pamatus. Seimas, kiekvienas Seimo narys, turi nešti ATSAKOMYBĘ už tai. Aiškinimus galės duoti savo vaikams, anūkams. Kai jie paklaus, o ką gi ten veikėte Seime? Jie galės atsakyti, laužėme Lietuvos valstybės teisinius pamatus, naikinome, išpardavinėjome savo Valstybę, niekinome savo Tautą, kad jūs vaikučiai gyventumėte visko pertekę. Ką vis dar nepatenkinti? Taigi Seimo pasakas tegu klauso jų ainiai.



156. StasysG
(2016-09-10 18:39:13)
(82.140.168.97) Parašė:

dr. J. Ramanauskas rašo: "Seimas per mėnesį tą NUTARIMO dalį, kuri jiems nesukelia jokių problemų,t.y. tą dalį lygios rinkimų teisės sąvokos, kad vietoj vienmandačių apygardų dydžių pagal rinkėjų skaičių nuokrypio 20 procentų padarė(sugrįžo) prie 10 procentų ĮGYVENDINO. O va likusios tos pačios sąvokos dalies dėl lygios rinkimų teisės, kuri reiškia vienas rinkėjas - vienas balsas NEĮGYVENDINO". ------- Taip, neįgyvendino, nes KT nesukūrė (nesurašė) kitos nutarimo dalies. O be KT išvados (nutarimo) Seimas SĄVOKOMIS, jų neskaito, nesivadovauja ir nejuda iš vietos, nes nėra pagrindo ką svarstyti ir ką nubalsuoti. Ir Seimui visada geriau, kai KT tyli, kai jo kas nors iš Seimo ar paprasto teismo pagal taisykles ko nors nepaprašo.



155. dr. Jonas Ramanauskas joramlt@yahoo.com
(2016-09-10 15:12:54)
(98.212.66.159) Parašė:

to "154. StasysG (2016-09-10 12:37:16) (82.140.168.97)". Jūs rašote "Ačiū. Bet. 1. Atsiprašau, toje KT 2012 11 10 IŠVADOJE "vieno balso" sąvokos nėra;". O kodė ji ten turėtų būti? LR KT lygios rinkimų teisės sąvoką išanalizavo savo 2015 m. spalio 20 d. Nr. KT27-N16/2015 nutarime ir visa tai yra aukščiau straipsnyje pateiktame tekste. Seimas per mėnesį tą nutarimo dalį, kuri jiems nesukelia jokių problemų,t.y. tą dalį lygios rinkimų teisės sąvokos, kad vietoj vienmandačių apygardų dydžių pagal rinkėjų skaičių nuokrypio 20 procentų padarė (sugrįžo) prie 10 procentų ĮGYVENDINO. O va likusios tos pačios sąvokos dalies dėl lygios rinkimų teisės, kuri reiškia vienas rinkėjas - vienas balsas NEĮGYVENDINO. Ir tai yra SĄMONINGAS NUSIKALTIMAS prieš tarptautinę teisę, kurią Lietuva įsipareigojo vykdyti, tai SĄMONINGAS nusikaltimas prieš Lietuvos Respublikos Konstituciją, tai sąmoningas paniekinimas, išniekinimas Konstitucinio Teismo išaiškinimo, tokio išaiškinimo, kuris yra PROTU ir tarptautine teise paremtas, tokio išaiškinimo, kurio nesuprasti gali tik paskutiniai niekšai ir asilai. Tačiau Seime tokių kaip ir nėra, jie visi ieško tik savo asmeninės naudos, nevykdo KT nutarimų ir tokių nutarimų berods jau yra 17. Seime yra sąmoningi, piktybiniai, užsispyrę, godūs valdžios, savanaudžiai partinių gaujų NUSIKALTĖLIAI prieš Lietuvos valstybės teisinius pamatus, sulaužę savo priesaikas daugybę kartų ir tuo būdu daugybę kartų išniekinę Lietuvos valstybę. Ko gero be ULTIMATUMO čia neišsiversime. Į istorija jie turi patekti būtent tokiais kokiais ir yra.



154. StasysG
(2016-09-10 12:37:16)
(82.140.168.97) Parašė:

Ačiū. Bet. 1. Atsiprašau, toje KT 2012 11 10 IŠVADOJE "vieno balso" sąvokos nėra; ją tik galima numanyti, jei daug kartų skaitai tą baisiausiai suraizgytą bei nepadoriai išplėstą tekstą ir esi labai sąžiningas. Bet jei toks nesi, turint galvoje masę Lietuvos politikų, tai jiems tokia problema neiškyla. 2. Atkreipiau dėmesį, kad Seimas, partijos ir atskiri Seimo nariai į Konstitucinio teismo veiklą žiūri labai pragmatiškai: jie neskaito, neanalizuoja viso konkrečios bylos teksto, pateiktos ten literatūros pavyzdžiams ar ankstesnių KT nutarimams, bet paklusta (o kartais ir ne) trumpai KT IŠVADAI. Tik IŠVADOMS, o ne konkrečių bylų kontekstams. Nes KT ir Seimas nėra vieminčiai. Greičiau tai nesutaikomos priešybės. 3. Todėl man keista, kad dr. Jonas Ramanauskas gina Konstitucinį teismą sakydamas, kad KT viską aiškaii pasakė dėl Seimo rinkimų įstatymo neatitikimo Konstitucijai dėl balsų LYGYBĖS (tiksliau nelygybė). KT kalba daug ir aplinkiniais keliais, daug daug kartų pasikartoja, kažką cituoja, bet neatitikimo nepateikia. Todėl ir sakau: KT teisėjai prunkščia į saują, kad Seimo nariai nemokšos. 4. Kad minėtą aukščiau KT ilgiausią Bylą Nr. 15/2012-16/2012 tikrai skaičiau, prikabinu keletą ištraukų, kurias Jūs gerai žinote: --------------"III. 2. Konstitucijos 55 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad Seimo narių rinkimų tvarką nustato įstatymas. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, jog ši konstitucinė nuostata reiškia, kad įstatymų leidėjas turi pareigą įstatymu įtvirtinti Seimo narių rinkimų sistemą, nustatyti rinkimų organizavimo pagrindus ir tvarką, .... tai darydamas įstatymų leidėjas privalo paisyti Konstitucijos, jis negali nei pats paneigti, iškreipti ar apriboti visuotinės, LYGIOS, tiesioginės rinkimų teisės, slapto balsavimo, nei sudaryti teisinių prielaidų tai padaryti kitiems subjektams, priešingu atveju būtų apribojama arba išvis paneigiama Tautos aukščiausios suverenios galios raiška per Tautos atstovybę – Seimą... 3. Konstitucinis Teismas yra pabrėžęs, kad Konstitucija nenustato konkrečios Seimo narių rinkimų sistemos; pagal Konstitucijos 55 straipsnio 3 dalies nuostatą tai palikta spręsti įstatymų leidėjui, kuris turi plačią diskreciją: įstatymu gali būti nustatyta vien proporcinė, vien mažoritarinė arba kitokia Seimo narių rinkimų sistema, inter alia mišri rinkimų sistema, kurioje yra derinamos proporcinė ir mažoritarinė rinkimų sistemos .... Kad ir kokią Seimo narių rinkimų sistemą pasirinktų įstatymų leidėjas (vien proporcinę, vien mažoritarinę arba kitokią, inter alia mišrią rinkimų sistemą, kurioje yra derinamos proporcinė ir mažoritarinė rinkimų sistemos), įstatymo nustatytu teisiniu reguliavimu turi būti užtikrinta, kad rinkimai būtų vykdomi laikantis Konstitucijoje įtvirtintų demokratiškų, laisvų ir teisingų rinkimų principų. Įstatymų leidėjui pasirinkus vadinamąją mišrią parlamento rinkimų sistemą, jungiančią proporcinę ir mažoritarinę rinkimų sistemas, rinkimai daugiamandatėje ir vienmandatėse rinkimų apygardose taip pat PRIVALO BŪTI (???) vykdomi taikant tuos pačius demokratiškų, laisvų ir teisingų rinkimų standartus, o į politinių partijų sąrašus įrašytiems kandidatams ir vienmandatėse rinkimų apygardose kandidatuojantiems pavieniams asmenims turi būti keliami vienodi reikalavimai...“. "



153. dr. Jonas Ramanauskas joramlt@yahoo.com
(2016-09-09 23:28:59)
(98.212.66.159) Parašė:

to "152. StasysG (2016-09-09 22:48:36) (82.140.168.97)". Tai Jums pateikiu citatą iš aukščiau atspaudinto straipnsio, kuriame Konstitucinis Teismas va taip sako: "Kad ir kokią Seimo narių rinkimų sistemą pasirinktų įstatymų leidėjas (vien proporcinę, vien mažoritarinę arba mišrią rinkimų sistemą, kurioje yra derinamos proporcinė ir mažoritarinė rinkimų sistemos), įstatymo nustatytu teisiniu reguliavimu turi būti užtikrinta, kad rinkimai būtų vykdomi laikantis Konstitucijoje įtvirtintų demokratiškų, laisvų ir teisingų rinkimų principų. Įstatymų leidėjui pasirinkus vadinamąją mišrią parlamento rinkimų sistemą, jungiančią proporcinę ir mažoritarinę rinkimų sistemas, rinkimai daugiamandatėje ir vienmandatėse rinkimų apygardose taip pat privalo būti vykdomi taikant tuos pačius demokratiškų, laisvų ir teisingų rinkimų standartus, o į politinių partijų sąrašus įrašytiems kandidatams ir vienmandatėse rinkimų apygardose kandidatuojantiems pavieniams asmenims turi būti keliami vienodi reikalavimai (2012 m. lapkričio 10 d. išvada)." Tai kaip matai, StasyG, KT aiškiai sako: "...į politinių partijų sąrašus įrašytiems kandidatams ir vienmandatėse rinkimų apygardose kandidatuojantiems pavieniams asmenims turi būti keliami vienodi reikalavimai." O ką reiškia vienodi reikalavimai? Reiškia, kad vienas rinkėjas gali turėti tik vieną balsą. Vieną balsą nors tu ką. Čia mes jau kartojamės, yra tokių aferistų, kurie teigia, kad Vokietijoje rinkėjas turi du balsus, bet gudriai nutyli, kad ten yra dveji įstatymo leidybos rūmai į kuriuos kandidatuoja skirtingi asmenys. Vokietijoje yra Vokietijos Konstitucija, kuri Lietuvoje negalioja. Tai kai vyksta skirtingi balsavimai, tai rinkėjas gali turėti ir daugiau balsų, kaip antai, jei vienu metu vyksta Europarlamento rinkimai, Prezidento rinkimai, Savivaldybių rinkimai ir dar koks nors referendumas. Tai čia rinkėjas gali turėti net 4 balsus. O renkant VIENĄ Seimą, rinkėjas gali tuėti tik VIENĄ balsą ir dėl tos pačios protu suvokiamos priežasties, kad save išsikėlęs asmuo niekaip negali gauti iš vieno rinkėjo dviejų balsų, o visi prieš įstatymą turi būti lygus. StasyG, blaškaisi po šonus, kai yra aiškus ir tiesus kelias. Mano pateikta ir įstatymų paversta pusiau sąrašinių rinkimų sistema, kurios koncepcija yra atskleista straipsnyje "Besiblaškančiam Seimui - teisėtą rinkimų sistemą" tiksliai realizuoja principą: vienas rinkėjas - vienas balsas ir balsavimas vyksta tiksliai vienodai tiesiogiai pažymint savo mėgstamą kandidatą vienmandatėje arba daugiamandatėje ties jo pavarde. Tas klausimas jau IŠSPRĘSTAS. Gali kas nors ir geriau sugalvoti, tačiau tai pirmiausiai reikia padaryti, o kol kas to NĖRA. Yra labai klaidinga manyti, kad vienas kandidatas kažkodėl turi teisę gauti iš vieno rinkėjo vieną balsą, o kitas du ar tris ir tada jau atsiras išsvajotoji lygybė?



Parašykite komentarą
Ekspertai.eu įspėja, kad komentaras – tai viešas informacijos paskelbimas.
Komentatorius atsako už savo viešai paskelbtą žinomai neteisingą, įžeidžiančią, šmeižikiško ar nusikalstamo turinio informaciją (tai yra komentarai, kuriuose skatinama tautinė, rasinė, religinė ar kitokia neapykanta, raginimai nuversti teisėtą Lietuvos valdžią, organizuoti sąmokslą prieš valstybę, pakeisti jos konstitucinę santvarką, kėsintis į nepriklausomybę arba pažeisti teritorijos vientisumą, šiais tikslais kurti ginkluotas grupes arba daryti kitus nusikaltimus, kuriais kėsinamasi į Lietuvos valstybę) LR teisės aktų nustatyta tvarka.
Ekspertai.eu komentarų neredaguoja.
Komentarai su keiksmažodžiais ar vulgarybėmis bei piktybiškai kartojami tekstai yra šalinami.
Vardas
Komentaras
 



Naujausi
Finansų ministerija nesugeba atsakyti į paprastus klausimus, tai kaip jai seksis tvarkytis su pašalpiniais milijardais?
15 PAPILDYTA - Finansų ministras atsakinėti į klausimus artimiausiu metu neturi galimybės
Pozityvi žinia: EŽTT sprendimo vertimas dėl slaptojo prezidento V. Adamkaus kalėjimo bus paskelbtas jau šį mėnesį
13 Po patikrinimo ar nepasikeitė sprendimo esmė pagaliau bus paskelbtas dokumentas dėl slaptojo V. Adamkaus kalėjimo