Net jei visas pasaulis bus palankus Rusijai, mažytė Lietuva liks ištikima rusofobiškoms „vertybėms“ ir „idealams“

Kiek ironizuodamas JAV gyvenantis disidentas Valdas ANELAUSKAS išskirtiniame interviu „Laisvam laikraščiui“ teigia: „Nors manęs tikrai negalima priskirti prie Lietuvos politologų „žvaigždės“ tūlo Lino Kojalos fanų, tačiau tas ponaitis, šiaip jau daug kvailų dalykų pasakantis ir parašantis, vis tiktai, reikia pripažinti, kartais pateikia neblogų pastebėjimų. Štai, pavyzdžiui, ką neseniai jis teigė propagandiniame portale „Delfis“, kalbėdamas apie tai, kad neigiamas referendumo rezultatas Italijoje gali tapti dar viena domino kaladėle po „BREXIT“ – britų sprendimo pasitraukti iš Europos Sąjungos ir Donaldo Trampo pergalės JAV prezidento rinkimuose: „Kalbama apie pokyčių bangą, kuri yra antielitistinė ir skelbia apie alternatyvas. Ant jos plaukiančios politinės jėgos kiekvienoje šalyje yra vis kitokios. Jei turėsime šios bangos tęsinį Italijoje, tai gal tas pats pasikartos kitąmet Prancūzijoje, Vokietijoje, Nyderlanduose. Taip pasikeistų visos Europos politinis kontekstas ir bus gerokai sunkiau kalbėti tradicinėmis frazėmis apie politiką, nes veikėjai bus visiškai kitokie nei mes esame įpratę matyti“.

Argi ne džiugu tokias „pranašystes“ lietuvių kalba skaityti? Ir dar Naujųjų Metų išvakarėse!..“, -- stebisi V. Anelauskas.

Tiesą sakant, rusofobiški LANDSGRYBINĘ SISTEMĄ aptarnaujančių „ekspertų“ paistalai menkai tegali paguosti, žvelgiant į išties kritišką situaciją Lietuvoje: „Matome šešėlinę ekonomiką, korupciją, kuris lemia prastą moralinį klimatą šalyje. Dėl korupcijos turime vieną mažiausių biudžetų Europos Sąjungoje (ES), pensininkai gauna pensijas artimas skurdo ribai, viešojo sektoriaus tarnautojų algos nebuvo keliamos 8 metus – natūralu, kad nemažai emigruoja būtent dėl šių priežasčių“, – teigia Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotojas Raimundas Kuodis žurnalistės Gintarės Valentinaitienės publikacijoje „Lietuviai emigruoja dėl neteisybės, likusiems gimdyti vaikus per brangu“ (lrytas.lt, gruodžio 19 d.).

- Bene svarbiausi politiniai įvykiai Lietuvoje metams baigiantis – Seimo rinkimai, premjero Sauliaus Skvernelio paskyrimas, naujosios Vyriausybės formavimas. Kaip jums, žvelgiant „iš už balos“, tos „viltingos permainos“ Lietuvoje atrodo?

- Turiu pasakyti, pastaruosius kelis mėnesius Lietuvos naujienas nelabai sekiau, man kur kas įdomiau ir nepalyginamai svarbiau buvo tai, kas pas mus Amerikoje vyko ir tebevyksta. Tačiau kiek man apie Lietuvos tariamas „permainas“ teko girdėti, tai perfrazavus rašytojo E. M. Remarko įžymiojo romano pavadinimą, pasakyčiau, Lietuvos fronte nematau nieko naujo. Mano pranašystės dėl „žaliųjų valstiečių“ partijos ir naujojo Seimo bei jų vadinamosios „profesionalų vyriausybės“, galima sakyt, beveik išsipildė. Sakiau gi – bus ta pati mergelė, tik kita suknelė!..

Seimas dar dorai darbo nebuvo pradėjęs, o pirma jo priimta rezoliucija buvo kokia? Labai įžūliai nukreipta prieš Rusiją! Turiu omenyje lapkričio 17 dieną priimtą rezoliuciją, kuria naujai išrinktasis Respublikos Seimas ragina ES valstybes pratęsti sankcijas Rusijai. Jau vien to man pilnai pakako susidaryti nuomonę...

Pasirodo, ir naujausieji „tautos gelbėtojai“ viena kalba, o kitką daro. Prieš rinkimus lyg tai žadėjo siekti gerų santykių su visais kaimynais, o po rinkimų daroma priešingai. Vadinasi, iš pat pradžių jie melavo, apgaudinėjo rinkėjus.

Beje, svarstant minėtą rezoliuciją labai įspūdingą prakalbą išdrožė įžymioji visokių iškrypėliškų teisių, sakyčiau, privilegijų gynėja ir „genderizmo“ Lietuvoje skleidėja Dovilė Šakalienė, staiga tapusi „žaliąja valstiete“ ir tokiu būdu atsidūrusi Seime. Ši „politikė“ entuziastingai pareiškė, esą Lietuva viena pati sugriovė Tarybų Sąjungą!.. Seimui audringai plojant, D. Šakalienė palinkėjo Lietuvos politikams nepavargstant toliau tęsti kovą prieš Rusiją, kuri, pasak jos, „kapsi pasauliui ant smegenų su savo imperinėmis ambicijomis“. Pažiūrėjęs šios „valstietės“ pasisakymo Seime video, pagalvojau: štai dar viena Grybauskaitės su Juknevičiene kalibro karinga furija šalies politinėje scenoje atsirado. Tokios beprotės nedvejodamos Lietuvą į karą su Rusija įstumtų!..

Labai aiškiai matosi buvusios ir esamos rusofobiškos politikos tęstinumas. Jau vien tai, kad užsienio reikalų ministru lieka rusofobas Linas Linkevičius labai daug ką apie tariamas „permainas“ pasako: kokia Lietuvos užsienio politika, tokia bus ir Lietuva.

- Galima mėgti ar nemėgti Rusijos, bet kam reikėjo nutraukti Lietuvai naudingus ekonominius santykius? Juk tai didelė Rytų kaimynė, su kuria verta elgtis kaip su kaimyne – susitikus pasisveikinti. Netgi legendinis britų premjeras Vinstonas Čerčelis sakydavo: „politikoje nėra draugų, yra bendri interesai“...

- Klausantis vieno iš eurofondų melžyklos Lietuvoje taip vadinamo „žmogaus teisių stebėjimo instituto“ buvusios darbuotojos D. Šakalienės samprotavimų, „kaip mes rusams parodėm Ukrainoje“, imu rimtai abejoti Lietuvos valstybės išlikimo galimybėmis. Nereikės net rusams pulti, Lietuva pati užsidusins. Rusijai tereikės nieko nedarant palaukti. Visą kita atliks prie lovio prasibrovusios visokios šakalienės (net pavardė simboliška), lietuvių tautos atmatos, šalies ekonomikos sąskaita isteriškai besirūpinantys sankcijomis juos nuolat „puolantiems“, bet taip ir neužpuolantiems rusams.

Ar lietuviai patys bent suvokia, kur link ritasi Lietuvos valstybė?!.. Tik visiški besmegeniai gali nesuvokti, kad Rusijos rinka Lietuvai kaip deguonis yra reikalinga. Nejau rusofobai politikieriai nežino: kartą prarastos rinkos susigrąžinti praktiškai neįmanoma. Kuo ilgiau tęsis tos idiotiškos „sankcijos“, tuo mažiau šansų lietuviams sugrįžti į Rusijos rinką. Įtariu, tų šansų gal jau ir dabar nėra.

Kaip žinia, Maskvoje kalbama apie tai, kad Pabaltijo šalims visiems laikams turėtų būti nuleistas šlagbaumas sugrįžimui į Rusijos rinką. Jau numatyta kryptinga Rusijos valstybinė politika: atimti iš Pabaltijo šalių bet kokią galimybę uždirbti ir nors šiek tiek pakelti savo ekonomiką ir socialinę sferą ekonominių ryšių su Rusija dėka. Suprantama, jog tai bus kerštas Pabaltijui už dabar remiamas Vakarų sankcijas Rusijai. Ligi šiol ekonominius ryšius su didžiąja Rytų kaimyne kvailai naikino pats Pabaltijys, o dabar gi juos sąmoningai ir kryptingai gali nutraukti Rusija.

Apie tai, beje, neseniai rašė rusų politikos apžvalgininkas Aleksandras Nosovičius savo straipsnyje „Rusijos strategija Pabaltijyje: netrukdykite jiems išnykti“ („Стратегия России в Прибалтике: не мешайте им исчезнуть“), kad po kelerių metų Lietuvos, Latvijos ir Estijos valdantysis „elitas“ staiga su nuostaba suvoks, kad patys pasiūlė Rusijai metodą, kuris bumerangu sugrįžo prieš juos pačius. Žodžiu, dabar Pabaltijo aktyviai remiamas sankcijų prieš Rusiją įvedimas netrukus gali tapti efektyviu Rusijos užsienio politikos instrumentu. Betgi štai rusams sankcijos esminės žalos nepadarė, tuo tarpu Rusijos sankcijos Lietuvai, Latvijai ir Estijai „padės greičiau numirti“. Skelbiama, jog po Vakarų sankcijų Rusijai panaikinimo pastaroji atstatysianti ekonominius santykius, toli gražu, ne su visomis ES valstybėmis. „Latvijos, Lietuvos ir Estijos tame sąraše tikrai nebus“, – rašoma rusų žiniasklaidoje.

Kaip teisingai pastebi A. Nosovičius, nors ir buvo tikėtasi, sankcijos nesunaikino Rusijos, nesugriovė ekonomikos ir neprivertė milžiniškos šalies vadovybę atšliaužti pas „vakarietiškus partnerius“ ir puolus ant kelių su virve ant kaklo atgailauti, kad atsisakė pripažinti globalią politinę hierarchiją. Rusija atlaikė sankcijų smūgį, šalies ekonomika nesuklupo krizės metu. Lenkėsi, bet nesulūžo nuo sankcijų. Rusijos visuomenė lengvai prisitaikė ir išmoko gyventi sankcijų sąlygomis, o „kruvinasis Putino režimas“ nesubyrėjo. Priešingai, iš išorės spaudžiama Rusijos politinė sistema per šiuos kelis metus žymiai sustiprėjo!..

- Ir todėl dabar labai populiarus tarp rusų humoristinis tostas: „Už sankcijas!“?..

- Lygiai tą patį prieš gerą mėnesį propagandiniame portale „Delfi“ pripažino rusofobinės propagandos grandas Edvardas Lukasas, kad Rusijos ekonomika „ne tokia silpna kaip norėtųsi“. Tai buvo, pasak jo, naivus optimizmas. Absurdiškiausia būtų manyti, kaip ponas E. Lukasas sako, kad „Vladimiras Putinas tarsi į sausumą išmesta žuvis, pasmerktas ir netekęs vilties“. Tame savo straipsnyje jis mini aukšto rango amerikiečių pareigūną, prieš metus tvirtinusį, kad Rusijos karinė operaciją Sirijoje bus lyg neišbrendamas liūnas ir pasirodys esanti nepakeliamai brangi. „Visgi neatrodo, kad taip iš tikrųjų yra“ – priverstas dabar konstatuoti E. Lukasas. Taip pat jisai mini „vienos NATO paribio valstybės aukšto rango žvalgybos pareigūną“, kuris užtikrintai teigė, esą Rusijai gresia katastrofinis infrastruktūros pakrikimas. „Jokių tai rodančių ženklų irgi nėra“ – sąžiningai konstatuoja E. Lukasas. Didžiausia klaida – būti įsitikinusiems, kad Rusija yra tragiškai suvaržyta ekonomikos būklės. Ir ponas Lukasas pateikia skaičius: Rusijos einamosios sąskaitos perteklius – 5 procentai. Jos biudžeto deficitas labai mažas (vos 3,7 proc.) – tokio gali pavydėti daugelis Vakarų šalių. Bankų sistema absoliučiai stabili. Atsargos, toli gražu, dar neišeikvotos. Infliacija valdoma. Dar daug ką galima privatizuoti. Taigi, absoliučiai teisus Edvardas Lukasas: noras trokštamus dalykus laikyti tikrove – didžiausias Vakarų šalių priešas. O apie Pabaltijo šalis tai apskritai nėra ką kalbėti!..

E. Lukaso straipsnis, kurį aš čia pacitavau, publikuotas lapkričio 3 dieną, o dar po kelių dienų, lapkričio 7-tąją, tame pačiame propagandiniame „Delfyje“ pasirodė kitas straipsnis iškalbinga antrašte: „Lietuva – tarp labiausiai nukentėjusių nuo Rusijos sankcijų“. „Mes nenustatėme koreliacijos tarp šalių patiriamų ekonominių nuostolių ir to, kiek jos aktyviai pasisako už arba prieš sankcijas. Nors Graikijos ir Italijos netektys bene mažiausios, šios dvi valstybės yra didžiausios sankcijų atšaukimo idėjos puoselėtojos. Tuo tarpu atkakliausios sankcijų šalininkės – Estija, Latvija, Lietuva, Lenkija – skaičiuoja didžiausius nuostolius dėl eksporto į Rusiją sumažėjimo“, – portale „Delfi“ cituojama Ženevoje įsikūrusio Aukštųjų tarptautinių studijų instituto ataskaita.

Tačiau ne vien tik už atsakomųjų Rusijos sankcijų, bet apskritai už viso demonstratyvaus oficialiosios Maskvos rodomo abejingumo Lietuvai, Latvijai ir Estijai, kurios netgi nepateko į paskutinę Rusijos užsienio politikos doktriną, slypi paprasta ir konkreti STRATEGIJA Pabaltijo atžvilgiu, kurios esmė – nesikišti į Pabaltijo šalių gyvenimą, netrukdyti vietiniams „valdžiažmogiams“ žudyti savo šalis beprotiška politika. Tai yra, lietuviams, latviams ir estams nepalikti jokios galimybės išsigelbėti Rusijos išteklių sąskaita. Tiesiog netrukdyti Pabaltijo nepasisekusioms valstybėlėms numirti sava mirtimi, nesikišti į agonijos procesą ir nebandyti jo sulėtinti. Pačios antirusiškiausios, labiausiai rusofobija Europos Sąjungoje kliedinčios valstybės savo noru šliaužia link susinaikinimo. Tai kodėl dabar Rusija turėtų gelbėti silpstančias nuo neregėtos žmonijos istorijoje depopuliacijos Pabaltijo šalis? Aišku, kad ne!..

- Regis, dabar Rusija Pabaltijo atžvilgiu pasirinko strategiją – „virstantį pastumk“?

- Manau, tai yra labai teisinga strategija! Būtent tokia Rusijos užsienio politika pagreitins išnykimo procesą valstybių, kurios jai yra atvirai priešiškos nuo pat savo atsiradimo. Sankcijų karas, palaikomas Pabaltijo šalių politikų, siekiant sugriauti Rusijos ekonomiką, paverčia šios strategijos realizaciją neišvengiama.

Pavyzdžiui, dabar Rusijoje keliamas valstybinės svarbos uždavinys: artimiausiais metais visiškai atsisakyti krovinių tranzito per Pabaltijo šalis. Visi be jokių išimčių Rusijos kroviniai, kurie dabar atvyksta į Lietuvos, Latvijos ir Estijos uostus, nuo 2020 metų turėtų būti perorientuoti į Rusijos uostus. Kaip pranešė Rusijos žiniasklaida, būtent tokią Rusijos vadovybės politinę užduotį šalies vežėjams rugsėjo mėnesį perdavė Rusijos prezidento specialus atstovas transporto ir ekologijos klausimais Sergejus Ivanovas. „Nė vienas rusiškas krovinys kito dešimtmečio pradžioje negali keliauti per Lietuvą, Latviją ir Estiją“, – įspėjo jis vežėjus. Rusijai nesudarytų rimtų problemų toks krovinių pervežimo per Pabaltijį visiškas atsisakymas. Jeigu anksčiau Baltijos uostų bei šių šalių transporto pajėgumų atsisakymas buvo tik vienas iš galimų scenarijų, tai šiandien jis, kartoju, tiesiog neišvengiamas.

Krovinių perorientavimas iš Pabaltijo šalių uostų į Rusijos uostus tampa politiniu žingsniu, kuris turės parodyti, kad su Rusija neverta pyktis. Ir tada šizofreniška rusofobija kliedintys Lietuvos, Latvijos ir Estijos politikieriai galės džiaugtis. Negi jie tikėjosi kažko kito, kai patys nutraukinėjo su Rytų kaimyne visus ryšius ir reikalavo įvesti sankcijas, siekiant priversti Rusiją atsisakyti politinio suvereniteto, jos ekonomikos griovimo pagalba?..

Rusija, aišku, atsižvelgdama į Pabaltijo šalių interesus, galėtų neatimti iš jų vieno svarbiausių pajamų šaltinio, palaikančio Lietuvos, Latvijos ir Estijos ekonomiką, jeigu Pabaltijo šalių vadovybė būtų atsižvelgusi į savo valstybių interesus. Šie interesai siūlo santykiuose su Rusija laikytis geros kaimynystės politikos. Būtent ko dabar tarp Pabaltijo šalių ir Rusijos nėra – tai geros kaimynystės santykių. Nuolatinis lojimas, pravardžiavimas „teroristine valstybe“, visokie „juodieji sąrašai“, reikalavimai imtis prieš Rusiją vis naujų ir naujų sankcijų, ir pan. Visa tai yra, o gerų kaimyniškų santykių, deja, nėra.

Kai Pabaltijys liks ne tik be Rusijos rinkos, bet ir be Rusijos tranzitinių krovinių, tik tada Lietuva, Latvija ir Estija iš tikrųjų patirs tokios „politikos“ pasekmes!..

Žinomas liaudies posakis: „Kai Dievas nori nubausti, atima protą... žmonėms ir tautoms“. Todėl šiandien kiekvienas turime būtent tai, ko gyvenime nusipelnėme, ko esame verti. Tai lyg kokia karma, tiek pas žmones, tiek ir pas tautas. Maksimas Gorkis kadaise rašė: „Gimęs šliaužioti, skraidyti negali“ („рождённый ползать – летать не может“)... Deja, ir Lietuvoje kitaip turbūt jau niekada nebus!..

Atrodo, tokios nenusisekusios valstybės pasaulyje, kaip Lietuva ar Ukraina, greitai liks vienos su savo šizofreniška antirusiška isterija. Visais laikais liaudies išmintis patarė: „Draugų ieškok arti, o priešų – toli“. Bet lietuviai visada viską darys priešingai!.. Draugai, kurie tol „draugais“ būna, kol jiems tai naudinga, už jūrų marių, o priešai – visai šalia.

Amerikoje prezidento rinkimus laimėjo Donaldas Trampas, kuris dabar, kaip protingas verslininkas, pirmiausia nurėš visas nereikalingas išlaidas. Spėkit, kas pirmas kris po peiliu?.. Be abejo, nereikalingos karinės bazės, NATO priešraketinės gynybos sistemos, globalinė „demokratizacija“ per homoseksualizmo plėtrą, na ir aišku, rusofobų maitinimas abejotinos vertės projektais (tipo „Україна – це Європа!“). Ką gi tada darysite, broliai ir sesės lietuvaičiai, po dabartinio Seimo priimamų rezoliucijų ir ponios D. Šakalienės prakalbų?!..

Manau, vertėtų prisiminti nuo senojo Egipto laikų žinomą patarlę: „Šuo garsiausiai loja, kai bijo“. Kas matė ir girdėjo kiaulę, kaip ji žviegia tempiama iš tvarto skerdimui – lygiai taip pat žviegs Lietuvos duobkasiai, lietuvių tautos genocido vykdytojai, nujausdami artėjantį peilį...

Beje, girdėjau, Ramūnas Karbauskis kažkada buvo prieš NATO, bet paskui pats Seime prabalsavo kažkodėl už NATO. Ar tai tiesa?

- Taip, 2002 metais jis netgi priklausė Rolando Pavilionio iniciatyvinei grupei, rinkusiai parašus referendumui dėl Lietuvos narystės NATO. Tai iniciatyvinei grupei tada, be R. Pavilionio ir R. Karbauskio, priklausė tokie įžymūs žmonės, kaip Liudas Dambrauskas, tėvas Stanislovas, Saulius Sondeckis. Tačiau nepavykus surengti referendumą, R. Karbauskis 2004 metais Seime jau balsavo už NATO sutarties ratifikavimą. Tokie Seimo interneto svetainėje pateikiami anuometiniai balsavimo duomenys...

- Tada man viskas aišku, kodėl dabar R. Karbauskis šoka pagal panelės Prezidentės dūdelę. Reiškia, ir toliau kasdien panašūs politikieriai klykaus, kad „rusai puola“, o Lietuva toliau risis į bedugnę. Bent pusę ministrų į Skvernelio Vyriausybę delegavo Prezidentė, visi jie ištikimi D. Grybauskaitės atstovai. Juolab, kad ir naujasis premjeras Saulius Skvernelis į politiką atėjo panašiu keliu, aktyviai remiant Prezidentei. Todėl ir taip milžiniška Raudonosios Dalios įtaka Lietuvoje dar labiau sustiprės. Atrodo, viskas vyksta pagal planą. Tai bene pats geriausias paaiškinimas, kodėl aš esu įsitikinęs, jog Lietuvoje niekas nesikeis į gerąją pusę. Belieka tikėtis, kad nors nepasikeistų labai į blogąją...

Žinote, buvo toks XIX amžiaus Didžiosios Britanijos valstybės veikėjas Bendžaminas Dizraelis, kuris teigė: ne viskas pasaulyje yra taip, kaip mums atrodo, „pasaulį valdo personažai, kurie smarkiai skiriasi nuo tų, kokius įsivaizduojame mes, nutolę nuo užkulisių“... Manau, jog ir tie „valstiečiai“, Karbauskis su Skverneliu, viso labo tėra tų pačių užkulisinių personažų lėlės-marionetės, o ir visa Lietuva šiandien – tarsi lėlių teatras, kuriame keli milijonai naivių, lyg mažamečiai vaikai patiklių lietuvių vis laukia kažkokio stebuklo – permainų. Tačiau marionečių teatro šeimininkas, „lėlių mokslų daktaras“ Karabasas Barabasas vadovauja lėlėms, o Buratinas (Lietuvos liaudis), nesuvokdamas į kokį absurdišką žaidimą Karabasas jį įtraukė, eilinį kartą gavo galimybę truputį pavaidinti tame teatre... Ta pasaka, jei atsimenate, baigėsi gerai – visos Karabaso Barabaso lėlės išsibėgiojo. Norisi tikėti, kad ir šių laikų pasaka, kaip ir ta senoji, baigsis gerai ar bent jau ne visai blogai...

- Turbūt jau supratote, naujoji valdžia niekuo nesiskirs nuo visų kitų, per 26 metus mūsų Lietuvėlę vedusių ir privedusių prie bedugnės krašto?

- Esu absoliučiai tuo įsitikinęs, kad ne tik nebus geresne, bet greičiausiai netgi blogesne. Todėl ir linkiu tautiečiams Lietuvoje, kad nebūtų 2017-tais bent jau blogiau, nei 2016-tais metais buvo.

Tikras absurdas kasdien girdėti tokias „valstiečių“ kalbas vien apie tai, kaip uždrausti Lietuvoje alkoholį, lyg nebūtų Lietuvoje daug svarbesnių problemų. Aš nesakau, kad alkoholis ne problema, bet kuo labiau draudi, tuo uždraustas vaisius saldesnis. Tarytum pats svarbiausias dalykas valstybei būtų kažkokios beprotiškos utopijos. Prisiminkite, taip vadinamą „sausąjį įstatymą“, kadaise patyrusį visišką fiasko Amerikoje. Pagaliau, buvo vienas toks blaivintojas, ir ne taip seniai, Michailas Gorbačiovas, kuris visą Tarybų Sąjungą buvo pasišovęs prievarta išblaivinti, gerai žinome, kuo tas užsibaigė – neliko nė Tarybų Sąjungos, nė komunistų partijos, nė „mineralinio sekretoriaus“ Gorbio... Netgi tokia liaudies daina yra: „Vyrai gėrė, vyrai gers, kol žemelė apsivers, o kai žemelė apsivers, ant griuvėsių vyrai gers...“. Bijau, panašiai gali ir Lietuvos „blaivintojams“ atsitikti. Tad eilinį kartą bus juokinga, jeigu nebūtų liūdna...

Arba štai Seime laužomos ietys dėl kažkokio pagalbinio apvaisinimo įstatymo. Daugiau neturime ką veikti? Eime embrionų šaldyti!.. Argi tai ne absurdas?.. Apie dirbtinį apvaisinimą aš praktiškai nieko neišmanau, paprasčiausiai nesidomiu, bet ar tikrai naujajam Seimui tik pradėjus darbą reikėtų tokiems niekniekiams skirti šitiek dėmesio? Man tai atrodo kažkaip įtartina.

Nustebino dar viena R. Karbauskio utopiška idėja: kiekvienam darželinukui pažadėta po dizainerišką folklorinį kostiumėlį?!.. Manau, kur kas geriau būtų, kaip Žirinovskis kažkada Rusijoje buvo pažadėjęs: kiekvienai bobai po diedą!.. (rus. „каждой бабе по мужику!..“).

Jau iškart matome, kaip naujasis Seimas dirba. Prisidengiant kažkokiomis neva emocingai ar vertybiškai jautriomis problemomis, ėmė ir prastūmė, pavyzdžiui, žodžio laisvę žudantį įstatymą. Arba štai kalbama apie mokesčius vienkartiniams kavos puodeliams. Įdomu, ką tokiu būdu norima vėl užmaskuoti?..

Žiūrėkit, prieš kelias dienas Klaipėdoje prasidėjo disidento Vaido Lekštučio teismas. Vyksta parodomasis procesas kitiems, kad užsičiauptų, viskam pritartų, su viskuo sutiktų ir pasitikėtų valdžia... Lietuva tampa valstybe, kurioje gyvendamas privalai nekęsti Rusijos!.. Tikriausiai greitai bus teisiamas ir Žilvinas Razminas, o po to, ką gali žinoti, gal ir kiti disidentai. Lietuvoje tuoj ir vėl atsiras politiniai kaliniai! Aš tai tikrai garantuoju. Juk kitų metų biudžete Valstybės saugumo departamentui jau paskirta 1,5 mln. eurų daugiau, nei šiemet. Tik pagalvokite, nuskurdintos Lietuvėlės dabartinio KGB – VSD biudžetas siekia net 26 milijonus eurų?!..

- O PATS SVARBIAUSIAS naujojo Seimo prioritetas – atgaline tvarka paskirti Laisvės premiją Lietuvos smaugliui Landsbergiui?! Kaip jums tai patinka?

- Čia apskritai be komentarų. Tai apie kartoninius kavos puodukus tautai aiškina, kad reikia apmokestinti, arba alų padaryti prabangos preke. Sakau, už viso to kažkas yra.

Pavyzdžiui, naujasis socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis pradeda darbą nuo ko? O gi nuo strategijų kūrimo, kad atgabenti „pabėgėliai“ pasiliktų gyventi Lietuvoje!.. Pirmas rūpestis ir didžiausias prioritetas jam – „pabėgėliai“, kaip juos išlaikyt Lietuvoje, kad vėl nepabėgtų!.. Daugiau nei keista, švelniai pasakius. Toks ministeris – tikrų tikriausias Merkel pasekėjas!.. Dėl tokių politikierių Lietuvą gali ištikti nepataisoma katastrofa!..

Štai iškalbinga statistika: 1960 metais Sirijoje gyveno 4,5 milijono gyventojų, o 2010-tais, prieš pat prasidedant ten karui, beveik 21 milijonas, taigi penkis kartus daugiau!.. Priėmus dabar Lietuvai gyventi sirus, nesunku paskaičiuoti, po kiek laiko sirų skaičius Lietuvoje viršys lietuvių skaičių...

Sveikindamas tautiečius su Naujais metais, deja, negalėčiau pasveikinti su nauja realybe, nes absurdo spektaklis Lietuvoje tęsiasi. Kol kas tiek tegaliu apie „naujoves“ mūsų Tėvynėje pasakyti. Nieko naujo, viskas sena ir pažįstama, net ir per didelį atstumą politinę situaciją Lietuvoje stebint.

- Stagnacija Lietuvoje akivaizdi, tačiau, nepaisant Remarko knygos pavadinimo, bent jau Vakarų fronte pastaruoju metu labai daug kas naujo...

- O taip! Brexitas, Trampas, Italija, Prancūzija ir taip toliau. Daug, labai daug vilčių ateinantiems 2017-tiems metams.

- Juolab prisimenant prieš kelias savaites LANDSGRYBIŲ portale „Delfis“ pasirodžiusio straipsnio pavadinimą: „Sveiki atvykę į naują pasaulį: įtakingų V. Putino draugų ratas plečiasi“!..

- Taip, ir bent jau aš dėl to tikrai labai džiaugiuosi. Puiku!.. Putino draugų ratas plečiasi, o visi rusofobai turbūt jau pridirbo į kelnes. Sveiki atvykę į 2017-uosius – į Vladimiro Putino pasaulį!.. Net jei visas pasaulis netolimoj ateityje bus palankus Rusijai, mažytė Lietuva liks ištikima rusofobiškoms „vertybėms“ ir „idealams“?!.. Korumpuota, ubagiška, atsilikusi, ištuštėjusi, užtat išdidžiai žviegianti, kad Kremliui ir Putinui nepasiduos. Ir dar kitus pamokins, kaip reikia gyventi, kad būtų taip „gerai“ kaip Lietuvoje. Todėl lietuviai, kaip jau sakiau, gali likti vienui vieni prieš visą pasaulį. Rusija su didžiosiomis šalimis susitars, o Lietuva liks kvailio vietoje, prie suskilusios geldos!..

Jūsų paminėtame straipsnyje apie besiplečiantį Putino draugų ratą, labai teisingai pasakyta, kas yra bendro tarp Donaldo Trampo pergalės JAV ir ne ką mažesniu siurprizu tapusio Fransua Filono triumfo Prancūzijoje. Galbūt jiedu neturi nieko bendro gyvenime, temperamento ar programos prasme, tačiau Trampą ir Filoną neabejotinai vienija žavėjimasis Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu.

Betgi visi normalūs žmonės šiandien žavisi Putinu, netgi amerikiečiai!.. Čia aš turiu omenyje ne tik tai, kad štai jau ketvirtus metus iš eilės svarbiausias JAV žurnalas „Forbes“ išrinko Putiną įtakingiausiu pasaulio žmogumi. Kalbu apie paprastų eilinių Amerikos žmonių nuomonę, su kuria kasdien man tenka susidurti.

Anądien rytą, kol aš krapščiausi prie savo mašinos, atvažiavo mūsų kaimynai, pasistatė savo mašiną šalia manęs. Kaip pas amerikiečius yra priimta, persimetėme keliais žodžiais apie orą ir savijautą. Neseniai jie čia apsigyveno, mažai vieni kitus dar pažįstame, tad nėra apie ką daugiau mums kalbėti. Šie kaimynai už mane kiek vyresni, pensininkai, tad nei mes jiems, nei jie mums į draugus nesiperša. Bet tas žmogus, matyt, laiko mane rusu (apie kažkokią „Lithuania“ absoliuti dauguma čia niekada nėra net girdėję, o ir aš nesuku žmonėms galvų bereikalingais aiškinimais), todėl labai iškilmingai, pakiliu balsu pareiškė: „Vladimir Putin is our new American hero!..“ (Vladimiras Putinas yra mums kaip naujas Amerikos didvyris)... Ir dar pridėjo, jog labai norėtų, kad Amerika turėtų tokį prezidentą, kaip Putinas. Štai taip!.. Paprastas, eilinis amerikietis, iš taip vadinamos „tyliosios daugumos“, kuri už Donaldą Trampą balsavo, turi ir nebijo atvirai pareikšti būtent tokią savo nuomonę apie Rusijos prezidentą!..

Šis atvejis dar kartą labai aiškiai pademonstravo, jog ne aš vienas Amerikoje esu toks užkietėjęs „putinistas“, bet ir daugelis tikrų amerikiečių, pasirodo, irgi yra už Rusiją, už Putiną!.. Tikrai turi kuo Rusija ir rusai šiandien didžiuotis. Net ir mes, gyvendami Amerikoje, drauge su savo kaimynais Putinu didžiuojamės. O kuo mes daugiau galime didžiuotis – nejau Lietuvos Prezidente D. Grybauskaite ar užsienio reikalų ministru L. Linkevičiumi?!..

- Kaip žinote, kitąmet vyksiančiuose Prancūzijoje prezidento rinkimuose antrame ture veikiausiai varžysis Marine Le Pen su Fransua Filonu. Abu kandidatai yra draugiškai nusiteikę Rusijos atžvilgiu. Tad kokios būtų jūsų prognozės Prancūzijai ateinantiems 2017-tiems metams?

- Jeigu aš būčiau Prancūzijos pilietis, savaime suprantama, palaikyčiau Nacionalinio fronto lyderę Marine Le Pen. Net ir nebūdamas prancūzu aš ją palaikau, tiktai balsuoti už ją negaliu. Gi tuo tarpu F. Filonas – iš pagrindinio Prancūzijos politikų ešelono. Jisai, be abejo, 100% sisteminis politikas, buvęs premjeras, todėl bene vienintelis dalykas, kuo jis man patrauklus, tai būtent jo draugystė su Rusijos prezidentu Putinu. Jeigu tai apskritai galima būtų pavadinti draugyste. Greičiau tai artima asmeninė pažintis.

Prancūzijos prezidento rinkimus, ko gero, laimės Filonas, ir ne todėl, kad jis būtų Le Pen priešingybė, o atvirkščiai – todėl, kad jis galimai pasisavins bent jau dalį Marine Le Pen idėjų. Kaip vienas komentatorius gerai pasakė, nesvarbu kas laimės, bet laimėtojas turės atsižvelgti į pasikeitusias Prancūzijos žmonių nuotaikas, t. y. turės „sulepenėti“. Ką būtinai reikėtų pabrėžti: nei Marine Le Pen, nei Fransua Filonas nėra Prancūzijoje „autsaideriai“ Rusijos klausimu. Jų nuostatoms ten pritaria nemažai šalies politikų, jau nekalbant apie eilinius prancūzus. O tai svarbiausia!..

- Galbūt ir Prancūzijoje suveiks „Trampo efektas“: kuo stipriau establišmentas kovos su Marine Le Pen, tuo didesnė tikimybė jai laimėti prezidento rinkimus?

- Nežinau, gal būtent taip ir atsitiks. Duok Dieve!.. Naujausios prancūzų apklausos rodo, kad F. Filonas ir M. Le Pen pirmajame Prancūzijos prezidento rinkimų ture balandį surinks daugiausiai balsų, o paskui jiedu susirungs antrajame ture gegužės mėnesį. Prognozuojama, kad tada triumfuos būtent Filonas. Sakysim, naujausios „Elabe“ instituto atliktos prancūzų nuomonių apklausos rezultatai neseniai parodė, kad Filoną palaiko net 66 procentai rinkėjų.

Vis tiktai, neužmirškim, apklausos rodė, kad H. Klinton užtikrintai laimės prieš Trampą. Arba kad Didžioji Britanija pasiliks Europos Sąjungoje. Pagaliau, netgi Lietuvoje buvusio premjero A. Butkevičiaus ir socdemų reitingai kokie aukšti buvo, jau nekalbant apie konservatorių reitingus. Juk V. Landsbergio anūkas save jau premjeru sapnavo...

Man atrodo, Trampo variantas 2017 metais gali pasikartoti per Vokietijos kanclerio rinkimus. Kaip ten bebūtų, Europa bunda, iškyla blaiviai mąstantys politikai. Kitais metais įvyks rinkimai ES šalyse, kur dabar valdantieji prie valdžios, manau, tikrai neišliks.

Tik Lietuva, atrodo, niekaip negali su tuo susitaikyti: kaip čia dabar bus, mes visus kiršinome prieš rusus, o jie, matai, nori su rusais draugauti?!.. Turbūt ateina laikas ir lietuviams realiai pasižiūrėti, kas vyksta pasaulyje. Lietuviai, kaip visada, bijau, liks paskutiniai. Pasikeis valdžia ir geopolitinė kryptis Vokietijoje, Prancūzijoje, Italijoje, tik lietuviai vis dar kiauksės įprasta kryptimi ant Rusijos, o paskui vizgins uodegas ir atsiprašinės. Siūlyčiau rusofobams bent kartelį įdėmiai pažiūrėti mūsų vaikystės laikų filmuką apie Mauglį, ten būtent tokia istorija...

Taigi, ponai ir ponios Lietuvos politikai, linkiu jums ištvermės ir atgailos, ruoškitės išversti savo skūrą į kitą pusę. Pirmiausia nulaižykite nuo sienų Vilniuje įžeidžiančius JAV prezidentą Donaldą Trampą piešinius, o po to, atsitūpę ant užpakalinių letenėlių, paprašykite jo atleidimo!..

Ne veltui liaudies išmintis sako: „Niekada nespjauk į šulinį, nes pačiam gali tekti iš jo gerti“. O juk kiek buvo prispjaudyta Lietuvoje ant Donaldo Trampo!..

- Sisteminis „Delfis“ ir toliau tebeviauksi ant Trampo...

- Todėl ir viauksi, kad Lietuvos agitpropo „delfinų“ darbdavys – Teksaso milijardierius Deividas Bondermanas, vienas pagrindinių H. Klinton rėmėjų. „Delfis“ bijo prarasti šeimininką, o tada nebebus kam ranką palaižyti...

Kaip profesorius Algirdas Degutis labai gerai pasakė knygos apie Prezidentą Rolandą Paksą „R. P. Vardan ko?..“ pristatyme Seime: „Jie paviauksės ir užsičiaups, nebeturėdami paramos iš „gerojo dėdės“ už Atlanto!..“.

Prisiminkime, 2015 metų pabaigoje buvo prognozuojama, jog 2016-tieji bus melo, propagandos, veidmainystės metai, nes tai Beždžionės metai. Deja, ši prognozė pasitvirtino su kaupu. Bet dabar, kai pagaliau Gaidys užgiedos, gali būti taip, kad žmogaus dvasią luošinantiems vampyrams teks slėptis tamsos urvuose, o šakalai turės atsakyti už kiekvieną žodį. Donaldas Trampas anądien jiems atrodė patyčių vertas „marginalas“, šiandien jis išrinktas prezidentas! Ir ne kokios nors Prancūzijos, o jų mylimiausios Amerikos.

- Tai bent nesiseka LANDSGRYBIAMS, aplinkui vieni „vatnikai“, Amerika ir ta „parsidavė“ Putinui!.. Todėl ir rusofobinis portalas „Delfi“ panikoje rašo: „Europoje peržengta pavojinga riba: V. Putino voratinklis išplito po visas šalis“...

Todėl kažkoks Lietuvon atsibastęs ir čia apsigyvenęs Švedijos pilietis Jonas Ohmanas, turįs nesveiką potraukį ukrofašistams, dabar inkščia kitame propagandiniame portale „15 min“, matyt, iš siaubo, kad grėsmė tuoj bus ne tik iš Rytų, bet ir iš Vakarų. Pasak Ohmano, tikrai „yra dėl ko nerimauti“. Panašių balsų iš Lietuvos girdisi ir daugiau, bet apie tai gal kitą kartą.

- Dėkoju už pokalbį.