Nelengva (r)evoliucija

Išmanieji telefonai prigijo palyginus neseniai – startu reikėtų laikyti pirmąjį „iPhone“, pasirodžiusį 2007-aisiais, nors pirmuoju laikomas 1994-aisiais pasirodęs „IBM Simon“, jau turėjęs tiek jutiklinę (pieštuku valdomą) klaviatūrą, tiek prieigą prie elektroninio pašto, tiek (gana primityvias) mikroprogramas.

Atrodo, technologijose šuoliuojame apsiavę septynmylius batus, bet ar tikrai? Kas galėtų būti geriau? Kur istorija kartojasi? Kas iš tiesų stabdo progresą ir kaip viskas persipina?

Didėjantys ekranai

Gyvenimas sukasi spirale – tai įrodo ir informacinių technologijų pasaulio reiškiniai. Dar prieš keletą metų šauniausiais mobiliaisiais buvo laikomi mažiausi įrenginiai, o štai dabar, atrodo, vėl prasidėjo telefonų didėjimo metas.

Pirmuoju šaukliu tapo „Samsung Galaxy Note“ plytelė, pasiūliusi sąlyginai gigantišką aparatą su 5,3 colio (13,5 cm) įstrižainės ekranu. Be abejo, daug kas šaipėsi iš aparato dydžio, bet kažkada juk europiečiai šaipėsi ir iš skėčio koncepcijos – koks sveiko proto žmogus nešiosis virš galvos kažkokį gaubtą?

Madingiausias išmaniojo „iPhone“ kūrėjai buvo konservatyvūs, ir ištikimi gerbėjai turėjo pagrindo teigti, kad 3,5 colio (8,9 cm) ekrano įstrižainė telefonams yra ideali – juk tokia inovatyvi ir apie vartotojus galvojanti kompanija kaip „Apple“ tikrai žino, ką daro (arba žino, kodėl nedaro), o ekrano dydis „iPhone“ telefonuose taip ir nesikeičia. Deja, šiemet tokios tiesos skelbėjams teko prikąsti liežuvį, nes šeštasis „iPhone“.. paaugo. Iki 4 (10,2 cm) colių įstrižainės.

Ir toks augimas – jau tendencija. Japonijos išmaniųjų technologijų gigantų konstruktas „Japan Display Inc.“ paskelbė, kad kitais metais pradės masinę 5 colių (12,7 cm) įstrižainės ekrano modulių gamybą. Ekranai palaikys 1080 x 1920 pikselių raišką ir 443 pikselių kvadratiniame colyje tankį. Tai reiškia, tokius ekranus kitąmet planuoja intensyviai naudoti „Japan Display Inc“ kūrėjai – korporacijos „Sony“, „Toshiba“ ir „Hitachi“.

OS sunkumai

Akivaizdu, kad dabar egzistuoja dvi priešingos išmaniųjų įrenginių operacinių sistemų stovyklos: „Android“ ir „iOS“. Be abejo, į rinką planuoja veržtis „Windows Phone 8“, iš ringo jau išnešama „Symbian“, kitapus tvorelės dar kažkur šmėžuoja „Bada“, bet pagrindinės konkurentės aiškios.

Pažiūrėkime, kokia situacija „Android“ stovykloje:

Daugiausia įrenginių – 55% - naudoja palyginus seną 2.3 „Gingerbread“ versiją, o naujausią 4.1 “Jelly Bean” - vos 1,8%. Kodėl taip yra, gali paaiškinti turbūt kiekvienas „Android“ vartotojas: galimybę atsinaujinti į naujesnę operacinės sistemos versiją sprendžia vartotojas, bet leidžia paties išmaniojo įrenginio pardavėjas, t. y. kol pardavėjas neleis, atsinaujinti įmanoma nebus. Žinoma, jei telefonas nėra „laužtas“.

Tai – nemaža „Android“ problema, bet ir priežastis logiška: labai didelė „Android“ įrenginių fragmentacija. „iOS“ diegiama į mažiau nei dešimt „Apple“ gaminių, tuo tarpu kiek skirtingų (ir dar – skirtingų gamintojų) įrenginių naudoja „Android“? Vargu ar įmanoma ir suskaičiuoti, tad vienos unifikuotos ir technine prasme tolygiai kylančios sistemos čia nesukursi. „Android“ įrenginių gamintojai, priešingai nei „Apple“, ne diktuoja madas, o taikosi prie vartotojų galimybių, tad net ir pasirodžius galingiems išmaniesiems, veikiantiems su 4.1 „Jelly Bean“, atsiras dar dešimt pigių ir paprastų išmaniųjų gamintojų, siūlančių ekonominės klasės aparačiukus, vargiai suderinamus kad ir su „2.3 Gingerbread“.

Beje, apie „iOS“ - joje irgi pakanka kuriozų. Štai visai neseniai paaiškėjo, kad beveik du trečdaliai „Apple“ įrenginių vartotojų vengia atnaujinti savo turimą operacinę sistemą į naujausią „iOS 6“. Priežasčių čia irgi keletas – tai gali būti ir įrenginiai, nepalaikantys naujausios „iOS“ versijos, bet nemažai tokį sprendimą lemia ir garsiai aidintys neigiami atsiliepimai apie „iOS 6“ - komiškos „Maps“ problemos, „Youtube“ netektis ir pan.

O nemažai atsinaujinusių visai svarsto galimybę sugrįžti prie ankstesnės - „iOS 5“ versijos, bent jau tol, kol „iOS6“ netaps tobulesne.

Patentų karai

Ar žinote, kas šiais laikais labiausiai stabdo technologijų progresą?

Žinoma, patentai ir patentų karai. Kas domisi IT, negalėjo negirdėti „Apple“ ir „Samsung“ batalijos griaudėjimo. Pernelyg nesigilinusiems, kas ir kaip – trumpas vizualus paaiškinimas:

Konferencijoje „Atviros informacijos kaina“ IT žurnalistas Džiugas Paršonis pateikė labai gerą pavyzdį: prisiminkime fantastinius filmus (ar serialą) „Žvaigždžių takas“ (angl. „Star Trek“) ir atkreipkite dėmesį, kaip laisvai toje visatoje keliauja informacija – iš įrenginio į įrenginį, iš vieno asmens pas kitą. Tik kažkodėl nei viename filme ar serijoje nematyti milžiniškos salės su juristais, kurie rūpintųsi informacijos tranzakcijų legalumu...

Taip, vienas iš didžiausių šiuolaikinio progreso stabdžių – piktybinis naudojimasis autoriaus teisėmis. Kai kas – įmonės, vadinamos patentų troliais - pačios nieko nesukuria, bet uždarbiauja grasinimais traukti į teismus. Atkreipkite dėmesį - net ne iš pačių teismų. Iš grasinimų.

Patentas jau kurį laiką praradęs savo pirminę užduotį – apsaugoti išradimą ir jo autorių. Dabar tai – strateginis ginklas korporaciniuose karuose, ir čia IT priartėja prie... degalų rinkos. Juk jau tikrai visi galėtume važinėti elektromobiliais, bet vis dar kažkodėl pilame benziną.

Mikroprogramų era

Evoliucionuoja ir programinė įranga. Čia viskas krypsta į mažėjimo ciklą – dabar kuriamos ne daugiafunkciai programų paketai, bet smulkėjama iki vienos programos vienai užduočiai. Žinoma, neabejotinas išmaniosios telefonijos indėlis, bet mikroprogramos jau peržengė jų ribas – dabar mikroprogramas turi net spausdintuvai. Tad nelabai verta stebėtis, jei po kiek laiko to paties sulauksime ir skalbyklėse ar šaldytuvuose.

Konkurencija tarp mikroprogramų auga. Beje, jau net tik tarp mikroprogramų – dabar jau net ir tarp jų parduotuvių. Iki šiol buvo įpratę, kad kiekviena sistema – ar „iOS“, ar „Android“ turi po vienintelę prekyvietę, bet situacija ir čia keičiasi: štai rusų „Yandex“ žada jau tuoj tuoj atidaryti alternatyvią „Andoid“ mikroprogramų parduotuvę ir pasiūlyti 38 000 mikroprogramų. Gal kažko panašaus sulauksime ir kitose atviresnėse sistemose?

Kur esame?

Tenka pasikartoti – istorija sukasi spirale. Vertindami iš daugiau nei dviejų šimtų metų perspektyvos, jau galime pasakyti, kad Didžioji Prancūzijos revoliucija perėjo tris etapus. Įdomu, kurioje stadijoje esame mes? Karaliaus – Steve'o Jobso – nebėra. Jakobinai („Apple“) ir žirondistai („Android“) jau pjaunasi tarpusavyje. Kas toliau? Ir ar nepamiršome pasakymo, kad revoliucija ryja savo vaikus? :)