Naujoje Arvydo Každailio ofortų knygoje - senosios Prūsijos žmonių gyvenimas

Lietuvos dailės muziejus kviečia į Arvydo Každailio ofortų knygos „SENOJI PRŪSA“ pristatymą, kuris įvyks lapkričio 29 dieną, ketvirtadienį, 17 val. Vilniaus paveikslų galerijoje (Didžioji g. 4). Pokalbyje apie knygą dalyvaus leidinio autorius ir sudarytojas Arvydas Každailis, profesorė Grasilda Blažienė, dailininkas Bronius Leonavičius, leidyklos „Edukologija“ direktorius Jonas Balčiūnas, Lietuvos karališkosios bajorų sąjungos vadas Jonas Ragauskas, istorikas Romas Batūra, muzikuos pianistas Povilas Jaraminas.

Leidinyje „Senoji Prūsa“ pristatomas ofortų apie senąją Prūsą ciklas, lydimas ištraukų iš kryžiuočių metraštininko Petro Dusburgiečio kronikos. Oforto lakštai šalia metraščio teksto ištraukų, atpasakojančių XIII-XIV a. įvykius Prūsijos žemėse ir šlovinančių užkariautojus kryžiuočius, kuria savo pasakojimą apie įvairių senovės prūsų gyvenimo sričių vaizdus, parodo prūsus kaip žmones, turėjusius teisę gyventi savaip ir tą teisę gynusius.

Pasak autoriaus Arvydo Každailio, „ofortų ciklą skiriu senajai Prūsijos žemei ir jos žmonėms atminti. Laikas prisiminti negailestingo likimo sunaikintus mūsų brolius prūsus, galėjusius tapti trečiąja valstybe prie Baltijos. Šiandien Rytprūsiai, tarp jų ir Karaliaučiaus sritis, atrodo kitaip nei kryžiuočių užkariavimų laikais. Prabėgo septyni šimtmečiai. Prūsijoje kiti laikai, kiti žmonės, nusėdusi jau antroji atėjūnų banga, pakeisti vietovardžiai, net vandenvardžiai.

Ofortų ciklas „Senoji Prūsa“ mano sumanytas. Savo darbe svarbiausiu laikiau ne metraštininko Petro Dusburgiečio teksto iliustravimą, ne nuoseklų to meto įvykių vaizdavimą, bet prūsų būsenos ir veiksmų vaizdavimą mirtino pavojaus akivaizdoje. Naudodamasis šiais šaltiniais piešiau ir raižiau metale vaizdus, dažniausiai nesutinkančius su tekstu arba jam prieštaraujančius.

Šis leidinys skiriamas platesniam skaitytojų ratui. Jo sandara pagrįsta tiesiogine ar netiesiogine teksto ir vaizdo prieštara kiekviename leidinio atvarte. Iš kryžiuočių metraštininko teksto parinktos ištraukos, glaustai perteikiančios ne tik laikotarpį, Ordino tikslus, veiklos būdus, bet ir daug autentiškų žinių apie to meto prūsus. Toks dviejų tėkmių – teksto ir iliustracijų – savarankiškumas atspindi buvusią įtampą tarp pavergėjų kryžiuočių ir besiginančių prūsų. Daug naudos piešiant suteikė istoriko Romo Batūros parengti komentarai šiam leidiniui, lenkų istorikės Lucijos Okulicz-Kozaryn veikalas „Zycie codzienne dawnych prusow i jaczwingow", rusų archeologo Vladimiro Kulakovo atradimai Karaliaučiaus žemėje ir jo išvados, taip pat lietuvių archeologo Voldemaro Šimėno konsultacijos.“