Nacionalinių ir europinių teismų dialogas gali veiksmingai įveikti šiuolaikinius iššūkius žmogaus teisėms

Kovo 1–3 d. Konstitucinio Teismo pirmininko Dainiaus Žalimo vadovaujama Konstitucinio Teismo delegacija – teisėjai Vytautas Greičius, Pranas Kuconis ir kanclerė Ingrida Danėlienė – dalyvauja Kišiniove (Moldova) vykstančioje Moldovos Respublikos Konstitucinio Teismo surengtoje tarptautinėje konferencijoje „Konstitucinės kontrolės raida Europoje: išmoktos pamokos ir nauji iššūkiai“.

Kalbėdamas kaip Pasaulio konstitucinės justicijos konferencijos (PKJK) IV kongresą priimančios šalies atstovas, sveikinimo kalboje D. Žalimas pabrėžė Moldovoje vykstančio renginio svarbą skatinant konstitucinius teismus stiprinti teisės viršenybę jų šalyse. Jis taip pat pažymėjo sektiną Moldovos Konstitucinio Teismo pavyzdį įtvirtinant europinę šalies konstitucinę tapatybę ir ginant teisės viršenybę tarptautiniu mastu.

Konstitucinio Teismo pirmininkas, primindamas apie rugsėjo 11–14 d. Vilniuje vyksiantį PKJK IV kongresą, pasakė: „Tikiuosi, kad Kongresas palengvins teisinį konstitucinių justicijų institucijų dialogą ir dar labiau suvienys viso pasaulio teisėjus bendram tikslui – įtvirtinti teisės viršenybės principą savo šalyje.“

Konferencijoje perskaitytame pranešime D. Žalimas apžvelgė žmogaus teisėms Europoje kylančius iššūkius ir konstitucinių teismų praktiką, susijusią su Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos įgyvendinimu. „Ne monologas, o tikras nacionalinių ir europinių teismų dialogas gali veiksmingai įveikti šiuolaikinius iššūkius žmogaus teisėms“, – pabrėžė Konstitucinio Teismo pirmininkas.

Jis priminė, kad konstituciniai teismai atlieka lemiamą vaidmenį savo valstybėse užtikrinant Konvencijos principų įgyvendinimą. „Būtent konstituciniai teismai aiškindami nacionalines konstitucijas sudaro prielaidas įgyvendinti Konvencijos teisę“, – pabrėžė D. Žalimas. Pirmininkas taip pat pažymėjo, kad tik įtvirtindami Konstitucijos atvirumą Konvencijos teisei konstituciniai teismai gali deramai atsakyti į politinio populizmo keliamus iššūkius žmogaus teisėms. D. Žalimo nuomone, yra įvairių būdų atverti Konstituciją Europos teisei, nes nacionalinės konstitucijos įvairia forma įtvirtina teisės viršenybės, pagarbos tarptautinei teisei ir žmogaus teisėms principus. Lietuvoje Konstitucijos atvirumą Konvencijos teisei lemia konstituciniai pacta sunt servanda, atviros pilietinės visuomenės ir vakarietiškos geopolitinės orientacijos principai. Todėl pagal Konstituciją Lietuva negali saviizoliuotis, užsidaryti nuo europinės teisės. Konvencija ir atitinkama Strasbūro teismo praktika suvokiama kaip minimalus konstitucinis žmogaus teisių apsaugos standartas, ir Konstitucinis Teismas, aiškindamas atitinkamas Konstitucijos nuostatas, privalo taikyti ne menkesnį standartą.

Konstitucinio Teismo pirmininkas taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad Vidurio ir Rytų Europos valstybių konstitucinių teismų bendradarbiavimo su Europos Žmogaus Teisių Teismu srityje turėtų būti paisoma subsidiarumo principo ir atsižvelgiama į tų valstybių specifiką. „Jų išskirtinės istorinės patirties ir visuomenės ypatybių ignoravimas iš EŽTT pusės gali lemti monologo atsiradimą tada, kai labiausiai reikia teisinio dialogo“, – teigė jis.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas pastaraisiais metais vaisingai bendradarbiauja su Moldovos Respublikos Konstituciniu Teismu. Šis bendradarbiavimas yra abipusiškai naudingas ir ypač svarbus Moldovos europinei integracijai ir su ja susijusioms teismų sistemos reformoms. Primename, kad 2015 m. Lietuvos ir Moldovos konstitucinių teismų iniciatyva buvo įkurta Baltijos ir Juodosios jūrų regionų valstybių konstitucinės justicijos asociacija. Jos tikslas – plėtoti konstitucinių teismų bendradarbiavimą siekiant stiprinti ir skatinti Europos Sąjungos ir Europos Sąjungos Rytų partnerystės šalių konstitucinių teismų keitimąsi gerąja ir aktualiąja patirtimi ir taip prisidėti prie pamatinių demokratijos principų diegimo ir įtvirtinimo Rytų partnerystės regione.