Mes ginamės nuo šėtono

Savaitės pabaigoje baikerių klubas „Naktiniai vilkai“ pradės žygį motociklais iš Maskvos, kad Pergalės dieną, gegužės 9, atvyktų į Berlyną. Baikerių klubo lyderis interviu vokiečių leidiniui „Die Tageszeitung“ paaiškina, kodėl jis gerbia Putiną ir keikia Vakarus.

Die Tageszeitung: - Ponas Zaldostanovai, šeštadienį „Nakties vilkai“ susirinks Maskvojeje, kad pradėtų žygį pergalės 70-mečiui paminėti. Tai reklaminis turas už Putino Rusiją?

Aleksandras Zaltostanovas: - Dėl tokio banalaus įvykio kaip mūsų kelionė buvo pakeltas baisus triukšmas. Aš su malonumu važiuosiu, tačiau viskas priklauso nuo to ar gausiu vizą. Mes norime aplankyti atmintinas vietas, o ne daryti propagandinį renginį ar demonstruoti jėgą. Kaip mes demonstruosime jėgą? Mūsų 20 ar 30 baikerių. Ši idėja mums kilo dar 2007 m. , kai viena moteris- karo veteranė - papasakojo, kad ji motociklu nuvažiavo karo keliais nuo Rusijos iki Prahos. Gaila, tačiau ji jau mirė. Mes tai darysime pagerbdami jos atmintį.

- Berlyno valdžia nenori leisti kolonai važiuoti per miestą. Lenkai taip pat pareiškė protestą.

- Kai nėra politinės valios, reikalingos tam, kad praleistų mūsų koloną, kiekvienas iš mūsų turi vykti į Berlyną prie memorialo Treptow parke. Persekiojimai ir isterika parodo, kad vėl esame sutinkami kaip priešai. Tačiau mes taip pat turime įsitikinimus ir daug žmonių mumis pasitiki. Lenkijoje mūsų laukia draugai, kurie pasiruošę mus lydėti per šalį, o Vokietijoje mes turime pažįstamų.

- Jūs pasisakote už rusiškų konservatyvių vertybių išsaugojimą – kas tai?

- Rusios esmė – provoslavų tikėjimas. Antras kertinis akmuo – tai istorija ir karinės pergalės, kurios pastoviai užsipuolamos, paskutiniu metu - ypatingai iš ukrainiečių pusės. Gegužės 9 d. ir Velykos – mūsų svarbiausios šventės. Abi šventes stiprina Rusijos valstybingumą.

- Tačiau Rusija – pasaulietinė valstybė.

- Mums primestas ateizmas buvo viena iš TSRS subyrėjimo priežasčių. Prisipažinsiu, ateizmas man žinomas ir iš tokios pusės: mano mama buvo nusipelniusi Ukrainos mokytoja ir įsitikinusi komunistė, tačiau naują dieną ji pradėdavo nuo maldos prie ikonos. Mes turėjome giminių, kurios tapo stalinistinių represijų aukomis, tačiau mano močiutės kambaryje stovėjo Stalino portretas. Vadinkime tai mistika... Tai yra už mūsų suvokimo ribų ir to neįmanoma paaiškinti. Tikriausiai to Europa negali suprasti, tačiau mums tai dėsningumas, kuris mūsų genuose.

- Kaip gali „po vienu stogu“ sugyventi tikėjimas Dievu ir masinių žudynių organizatoriaus garbinimas? Protas ir moralė nemaištauja?

- Vienareikšmiškai mūsų santykis su Stalinu apibrėžtas nepaprasta mistika: iš vienos pusės, represijų Stalinas, iš kitos – Pergalės Stalinas Didžiajame Tėvynes kare. Jis apskrido lėktuvu Maskvą su ikona, kad ją išgelbėtų. Nepaisant to, kad mūsų tėvai keikė Staliną, jie gerbė jį ir ėjo už jį mirti kaip už Jėzų Kristų. Nereikia daugiau Stalino drabstyti purvais. Nors plovė smegenis ištisoms kartoms, jis pasiliko Rusijos istorijos stabu ir didžiausiu lyderiu. Jis sukūrė grandiozinę valstybę ir išgelbėjo rusišką civilizaciją nuo žūties po carinės Rusijos žlugimo. Mes esame jam skolingi už viską, ką turime. Todėl mes neturime teisės jo kritikuoti, o amerikietiškos demokratijos, kuri neša savyje daug didesnį blogį, pakalikams reikėtu elgtis daug santūriau.

- Jūs kada nors buvote Berlyne?

- Berlyne aš buvau dar Gorbačiovo „Perestroikos“ laikais. Tada aš norėjau savo akimis pamatyti Vakarus į kuriuos anksčiau negalėjau nuvykti. Aš būtinai norėjau susipažinti su rokerių ir baikerių pasauliu. Berlyne aš buvau ir tada, kai griuvo Siena. Aš džiaugiausi kartu su vokiečiais. Kartu su Maskva ir Sevastopoliu, Berlynas – miestas, kuriame aš norėčiau gyventi. Mūsų baikerių klubas Maskvoje neatliktinai gavo „Sexton“ pavadinimą.  Baro Winterfeldplatz, kuriame aš tuomet dirbau apsaugininkų, garbei.

Aš galvojau, kad gavusi tokią dovaną kaip Vokietijų susijungimas, Vokietija ilgam taps mūsų sąjungininkais. Ir tuo labiau aš buvau nusivylęs, kai Vokietija nepripažino mūsų ir Krymo susijungimo. Tai nebuvo aneksija, tai buvo neteisybės panaikinamas. Paprasti žmonės tai supranta. Sevastopolis – labiau rusiškas miestas nei Maskva.

- Pagal jus, taip vadinamos Novorosijos teritorijos Rytų Ukrainoje, taip pat priskiriamos Rusijai. Tačiau jūs norite eiti toliau, jei įmanoma – iki Kijevo.

- Taip, TSRS subyrėjimas 1992 m. buvo klaida ir teisės pažeidimas. Šiandien mes už tai mokame kraujo praliejimu ir amžino karo perspektyva. Aš gimiau Ukrainoje ir užaugau Sevastopolyje. Mano tėvas – ukrainietis, mano mama – rusė. Kaip gydytojas, aš pasakysiu taip: Minsko susitarimai, tai diletantinis bandymas nugalėti simptomą, kad Ukraina priklauso Rusijai.

- Juk Rusija skatina karą. Jūs juk neslepiate, kad buvote Kryme, kai šis buvo užgrobtas, o jūsų baikeriai kovoja Donbase.

- Mane stebina tai, kaip Vokietija nuolankiai vykdo amerikietišką politiką. Visur, kur tik pasirodo JAV, viešpatauja chaosas ir kraujas. Amerikiečiai turi naują ginklą: aš vadinu jį valdomo chaoso teorija, kuri efektyvi nemažiau, nei branduolinė galvutė. Aš nepasakysiu, kad nekenčiu Amerikos, tačiau aš niekinu jos politikus. Amerikietiška pasaulėžiūra labai ribota: ji susideda iš tuščių žodžių ir lozungų. Mūsų išsilavinimas platesnis, mes – nesame siaurakakčiai vienos srities specialistai, užsiciklinę savo žinių sferoje.

- Bet jus jau ne stepių vilkas, ar ne? Laisvė ką nors reiškia jums?

- Žinoma, aš visą savo gyvenimą kovojau už ją. Tik šėtonas dažnai nukreipia neteisingais keliais tuos, kurie ieško laisvės. Po komunizmo žlugimo mes vėl kovojame už laisvę, šį kartą mes ginamės nuo pasaulinės vyriausybės ir demokratinės sistemos šėtono.

- Jūs turite omeny Vakarus?

- Vakarus.

- Jūs įkūrėte „Antimaidano“ judėjimą. Jums tai padaryti liepė Putinas? Koks šio judėjimo tikslas?

- Tai buvo mano idėja. Mes norime užkirsti kelią perversmui ir valstybės griūčiai. Mūsų užduotis – išgelbėti Tėvynę. Priešingu atveju, ji pavirs apgyvendintu žmonėmis sausumos masyvu. Spalvotosios revoliucijos veda į žūtį. Mūsų demokratija reali ir turinti pagrindus, priešingai nei Vakarų demokratija.

- Ar Putinas neefektyviai gina Rusija?

- Gina, tačiau penktoji kolona vis dar siekia savo tikslų. Tos jėgos, vykdančios užsienio jėgų įsakymus, siaučia Rusijoje. Anksčiau jie buvo įsitikinę, kad Rusija – tai tik savitarnos parduotuvė. Laimei, atsirado Putinas ir įrodė jiems, kad taip nėra. Už tai mes jį turime nešioti ant rankų. Reikia dėkoti dievui už tokį prezidentą.

- Ką jums reiškia Putinas?

- Aš gerbiu jį ir darau viską, kad tie tipai niekada jo nenuverstų. Aš jam skolingas už tai, ką darau.

- Putinas – baikeris?

- Ne, jis prezidentas. Galbūt, jis norėtų būti baikeriu. Dėl mūsų jis vieną kartą pavėlavo į susitikimą su Ukrainos prezidentu Viktoru Janukovičiumi. Jis išlipo iš automobilio, priėjo prie mūsų ir pasakė: aš su malonumu likčiau su jumis, tačiau aš turi dirbti nuobodžius darbus.

- Jūs dažnai su juo matotės?

- Aš neturiu telefoninio ryšio su Kremliumi. Kartais jis nori mus matyti ir aš, aišku, tai vertinu. Paskutinį kartą aš jį mačiau praeitais metais. Aš didžiuojuosi tuo, kad jis neleidžia save paversti pasaulinės vyriausybės vasalu ir demonstruoja nepriklausomybę nepraliedamas kraujo.

- Jūs iš tikrųjų padovanojote motociklą Rūsų Provoslavų Cerkvės Patriarchui?

- Taip, keturratį, Velykų proga.

Šaltinis: taz.de