Merkel bando Ukrainos skolą perkelti ant ES pečių

Ukrainos prezidentas Petro Porošenko su Vokietijos kanclere Angela Merkel telefonu aptarė paliaubų su Rusija ir skolos už dujas klausimus.

Neslepiama, kad  sprendimas dėl dujų dar nerastas. Tiksliau, Vokietija sprendimą manomai jau priėmė, bet bandys jį įgyvendinti ne vien savo sąskaita. Šiandieninės Ukrainos skolos Rusijai sudaro 3,1 mlrd. dolerių, prie kurių reikia pridėti dar 1,6 mlrd. išankstinio apmokėjimo už dujas, kurios dar tik bus tiekiamos. Iš viso Ukraina Rusijai iš Europos kreditų turės sumokėti 4,7 mlrd. dolerių. Taigi Putinas, kalbėdamas apie būtinybę „padėti Ukrainai“, verčia europiečius prisiimti atsakomybę už tai, prie ko jie realiai prisidėjo.

Merkel bando Ukrainos skolą perkelti ant ES pečių, tačiau ji puikiai žino, kad ES biudžete tokių pinigų nėra, vadinasi, visą Ukrainos 4,7 mlrd. dolerių skolą Rusijai turės padengti Europos mokesčių mokėtojai. Tai yra įmanoma padidinus dujų tarifus, tačiau tokie veiksmai gali sukelti pasipiktinimą (išskyrus Lietuvoje). Todėl reikalingas suderintas su visa ES sprendimas, kad būtų galima padalinti šią sumą visiems europiečiams po lygiai.

ES 5 mlrd. nėra labai dideli pinigai, bet visiems yra aišku, kad tai yra beviltiški kreditai. Žiema jau beveik prasidėjo, daugiau šio klausimo vilkinti nebegalima. Ukraina jau pradėjo naudoti dujas iš požeminių saugyklų, o tai kelia grėsmę dujų tranzitui į Europą, todėl ši problema tampa dar aktualesnė.

Ukrainiečių dabartinės valdžios vadovavimas atvėrė duris į Europą. Bet Europa pateko į keistą situaciją, kurioje anksčiau niekada nebuvo. ES perima Ukrainos rinką ir iš jos išstumia Rusiją, ir tai yra akivaizdus faktas ir ES pergalė. Tačiau tokia pergalė sukelia milžinišką riziką jos pačios energetiniam saugumui. ES užvaldžius Ukrainos rinką, tampa ne visai aišku, kiek ekonomiškai toks rinkos užvaldymas naudingas, kai reikia padengti šios šalies skolas.

O jei prie Ukrainos finansinių problemų pridedamas nestabilumas šalyje su Ukrainos kaip valstybės iširimo galimybe, tai toji ES pergalė gali virsti ir tam tikru pralaimėjimu. Todėl Europai ir jos valstybių lyderiams tikrai yra dėl ko susirūpinti.

Tačiau blogiausia, kad atgal akelio nėra: Ukrainos valdžią ir jos kursą į ES visomis išgalėmis teks palaikyti visai Europai. Nes Ukrainos problemų spręsti kartu su Rusija ES jau nepavyks – pasiektas toks taškas, kad Rusija nebegali leistis į naujus kompromisus. Dėl įvestų ekonominių sankcijų Rusija atsidūrė labai nepavydėtinoje situacijoje.

Ukrainos dujų klausimas įvarė ES į kampą. Nes ir Merkel, ir kiti Europos valstybių vadovai puikiai supranta, kad jei europiečiai už Ukrainos dujas Rusijai sumokės dabar, jie už Ukrainą turės mokėti ir ateityje, t. y. dengti jos skolas. Pažvelgus į dar šviežią Lietuvos pirmininkavimo ES praeitį, tampa aišku, kad šios skolos mažiausiai jaudina Lietuvą, kuri yra pasirengusi Ukrainai padėti visomis išgalėmis – karine technika, finansine pagalba, teisinės valstybės kūrimo konsultacijomis.