Lietuvos pavertimas kariniu poligonu mus verčia patyčių objektu ir kelia realaus karo grėsmę

Rugpjūčio 21 d. Daukanto aikštėje Vilniuje prasidėjusią neterminuotą akciją dėl teisingumo Lietuvoje bandoma nutraukti. Rugsėjo 14 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracija, nederinusi savo ketinimų su akcijos organizatoriais, rugsėjo 25 d. įsakymu vienašališkai pabandė pakeisti su organizatoriais suderintas akcijos vykdymo sąlygas nustatantį viešo administracinio aktą ir nurodyti baigti šią akciją rugsėjo 21 d. Reikalavimas po 22 val. iki 8 val ryto pašalinti palapines, verčiant akcijos dalyvius lietuje nakvoti be palapinių, policijos pareigūnų vertimas atvykti naktimis ir iki trijų kartų per naktį žadinti akcijos dalyvius, kaskart vis tikrinti jų, t.y. tų pačių 5-7 asmenų, dokumentus, nesikalbėjimas su žmonėmis, atvykusiais su viltimi kalbėtis su valstybės vadove ir būti išgirstais, yra atvira ir ciniška patyčia iš Lietuvos žmonių ir jų teisių.

Mirtina žiniasklaidos tyla, necivilizuoti valdžios institucijų ir pareigūnų veiksmai, ciniška apmokėta veltėdžių Daukanto aikštėje Vilniuje vykdyta maisto rijimo akcija, „protestuojant“ prieš akciją „Už teisingumą Lietuvoje“, akcijos organizatoriaus Donato Šulco kasnaktinis baudimas, akcijos dalyvių išvarymas iš Daukanto aikštės Vilniuje rugsėjo 25 d. 5 val. ryte, prieš akcijos dalyvius pasiuntus gausias policijos pajėgas ir užblokavus jų telefonų ryšį, jų sulaikymas dėl to, kad policijos pareigūnai tą naktį „neturėjo techninių galimybių surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolo“ – visa tai negali neatverti akis ir tiems, kurie dar turi iliuzijų dėl Lietuvą užvaldžiusio valdomos demokratijos režimo.

Mūsų valstybė sparčiai stumiama iki maoczeduninės Kinijos laikų lygio įvykių. Betrūksta tik ideologizuoto dar gausesniais būriais gatvėmis žygiuojančio jaunimo su plakatais rankose, sutartinai skanduojančių tautos vado vardą, ir priekyje minios surištomis rankomis varomų visokių profesorių genzelių, radžvilų ir panašių, turinčių Lietuvoje kitą nuomonę... Į sulaikytųjų ir varomųjų gretas pateks ir tie, kurie vis dar gyvena viltimi, kad šūkiu „Rusija puola!“ nėra dangstomas atvirai vykdomas Lietuvos piliečių apvogimas.

Dvejonėms pasitikrinti žvilgterėkime į savo pinigines ir sąskaitas banke, pažiūrėkime „sovietinio“ režisieriaus Raimondo Vabalo 1964 m. sukurtą filmą „Marš marš tra-ta-ta“ (scenarijaus autoriai – ir dabartinės mūsų valdžios pagerbti Grigorijus Kanovičius, Ilja Rudas-Gercovskis, Raimondas Vabalas). Tai – satyrinis pamfletas, tačiau ir tragikomedija. Filme parodytų Grošijų ir Centijų valstybių su vieninteliu tanku Nr.001 vadovo ir vadovės, karo grėsmės pretekstu ginklo jėga susidorojančių su savo vietiniais žmonėmis ir išparduodančių savo valstybių žemes, vietinį šurmulį užbaigia Kruplando atstovas, išvaikantis tarptautinį Ryžtingų veiksmų pakomitetį ir pasiunčiantis į Grošiją ir Centiją realią armiją.

Režisieriaus R. Vabalo filmo terminologija, mus valdantys smulkūs politikieriai ir jų šovinizmas, trumparegiškumas ir išorinė agresija, Lietuvos pavertimas kariniu poligonu mus verčia patyčių objektu ir kelia realaus karo grėsmę.

Protesto akcija „Už teisingumą Lietuvoje“, kaip ir režisierius R. Vabalas, atskleidė mūsų politikierius dangstančią uždangą. Valstybės vadovė savo ar ne savo valia susitapatino net su „teisingumą“ vykdančiais trimis Šiaulių apygardos teisėjais, kuriems nusispjauti, kas nagrinėja baudžiamąją bylą – paskirtas ar nepaskirtas teisėjas. Betrūksta tik Centijos valdovės, raminančios minią, šūvio revolveriu į orą ir jos reikalavimo paskelbimo: „Siekiant užkirsti kelią žalingiems gandams, mieste nuo šios dienos įvedamas visuotinis tylėjimas!“

Kreipiamės į visus, kurie vykdote ne vieną Lietuvai būtiną iniciatyvą – nuo lietuvių kalbos gynimo iki teisingumo ir tiesos paieškos, šį žodį Daukanto aikštėje Vilniuje paišant kreida. Vienykimės, nes mus kiršina tarpusavyje ir naikina po vieną, veja iš Lietuvos.

Dar esame gyvi Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio iniciatyvinę grupę rinkusieji ir jos veikloje dalyvavusieji. Ir tada mus vienytis privertė suvokimas, kad po vieną mus sudoros, nutautins, žemę užterš ir ją užims svetimieji.

Vienykimės ir dabar. ČIA ir VISUR! Ginkimės drauge, nes kitos išeities nėra.

Akcija „Už teisingumą Lietuvoje“ tęsiasi!

Akcijos „Už teisingumą Lietuvoje“ organizatorius Donatas Šulcas, Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio iniciatyvinės grupės narys, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras Zigmas Vaišvila, Seimo spaudos konferencijų salėje pasirašė: Stanislav Ladinskij, Žilvinas Razminas, Elena Kubilienė, Zofija Jastremskienė, Genadij Keizik, Olga Ūdrienė, Kristina Kareckienė, Danutė Anglickienė, Karlis Bilans, Eugenijus Paliokas, Vytautas Sereičikas, Kazimieras Juraitis, Vytautas Steponėnas, Vida Stankūnienė