Lietuvos kariuomenėje 29 kariams rengiami 3 valgiaraščiai su patiekalų receptūromis, atitinkančiomis alternatyvios mitybos poreikius

Birželio 23 d. Senajame Arsenale vyks iškilminga Lietuvos kariuomenės Logistikos valdybos vado pasikeitimo ceremonija. Lietuvos kariuomenės Logistikos valdybos vadą pulkininką Sigitą Mundrį pakeis Krašto apsaugos ministerijos Generalinės inspekcijos skyriaus viršininkas pulkininkas leitenantas Ramūnas Baronas.

Renginyje dalyvaus krašto apsaugos ministras Juozas Olekas, Lietuvos kariuomenė vadas generolas leitenantas Jonas Vytautas Žukas, Lietuvos kariuomenės pajėgų vadai, Logistikos valdybos padalinių vadai ir kiti svečiai.

Simboliška, kad Lietuvos kariuomenės Logistikos valdybos vado pasikeitimo ceremonija vyks Senajame Lietuvos didžiosios kunigaikštystės Arsenale, o šiandieninis Lietuvos kariuomenės Arsenalas yra vienas iš Logistikos valdybos padalinių.

Gegužės 1 d. Lietuvos kariuomenės Logistikos valdyba minėjo 15-ąsias įkūrimo metines, o gegužės 21 d. – Materialinių resursų departamento įkūrimo 25-metį. Vis dėlto mūsų pokalbis su Logistikos valdybos vadu plk. Sigitu Mundriu – ne tiek apie sukaktis, kiek apie nūdienos rūpesčius ir nuveiktus darbus.

Ką apie praėjusius 15 metų kalba Logistikos pajėgų senbuviai? Kokie ryškiausi veiklos epizodai prisimenami?

Šis laikotarpis suteikė Lietuvos kariuomenės Logistikos pajėgose tarnaujantiems kariams galimybę įgyti vertingos patirties. Visų pirma norėčiau atkreipti dėmesį į tai, kad minėtu laikotarpiu Lietuva tapo NATO nare. Su įstojimu į Aljansą prasidėjo nauji iššūkiai, pareikalavę iš logistikos padaliniuose tarnaujančių bei dirbančių specialistų milžiniškų pastangų. Visų logistinių sistemų valdymas yra tiesiogiai susijęs su NATO standartų įgyvendinimu, todėl tai, kad esame visateisiai paties galingiausio pasaulyje gynybos Aljanso nariai, yra didelis Logistikos pajėgose tarnaujančių karių bei darbuotojų nuopelnas.

Per šiuos metus Logistikos pajėgos plėtėsi, buvo įkurti nauji padaliniai, pėstininkų batalionas tapo Lietuvos didžiojo kunigaikščio bendrosios paramos logistikos batalionu, buvo įkurta Įgulų aptarnavimo tarnyba, pokyčių neišvengė ir senesni padaliniai, buvusi Sandėlių tarnyba reorganizuota į Depų tarnybą.

Kariuomenė yra gyvas organizmas, todėl joje nuolatos vyksta įvairūs procesai, permainos ar reformos, bet prie ryškiausių Logistikos pajėgų veiklos epizodų norėčiau priskirti dalyvavimą tarptautinėse misijose ir ekonominį sunkmetį. Misijose Logistikos pajėgų kariai įgijo neįkainojamos patirties, dalyvavimas jose kariams suteikė pasitikėjimo savo jėgomis, o praėjęs ekonominis sunkmetis bei jam pasibaigus padidėjęs finansavimas pareikalavo ypatingų pastangų – turint minimalius žmogiškuosius išteklius – įsisavinti vis didėjantį kariuomenės finansavimą.

Dabar Logistikos pajėgas sudaro Judėjimo kontrolės centras, Įgulų aptarnavimo tarnyba, Karo kartografijos centras, Dr. Jono Basanavičiaus karo medicinos tarnyba, Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytenio bendrosios paramos logistikos batalionas, Materialinių resursų departamentas ir Depų tarnyba. Tai labai įvairus, daugybę skirtingų užduočių vykdantis žmonių kontingentas. Kaip pavyksta suderinti jų interesus ir paskirstyti lėšas?

Kad ir kaip būtų keista, tačiau ne lėšų paskirstymas yra didžiausias iššūkis, su kuriuo tenka susidurti. Didžiausiu iššūkiu aš įvardinčiau jūsų paminėtą vykdomų užduočių įvairovę. Apskritai suderinti interesų nepavyktų niekada, jeigu šiuose padaliniuose nedirbtų tikri savo sričių profesionalai. Noriu pasidžiaugti, kad Logistikos pajėgose tarnaujantis personalas daro viską, kad gauta užduotis būtų atlikta tinkamai ir laiku. Logistika yra tai, kas vyksta iš tikrųjų ir realiu laiku, karys negali vykdyti užduočių nepamaitintas, neaprengtas ar neapginkluotas, kaip kovinė technika negali važiuoti tuščiu degalų baku ar šaudyti be amunicijos. Tuo metu, kai kitų pajėgų kariai treniruojasi ar imituoja realius veiksmus, mes, logistai, iš tiesų tiekiame realią logistinę paramą.

Palyginti su pirmaisiais veiklos metais, greitėja augimo tempai, ir dabar Logistikos valdyba patiria kur kas rimtesnių iššūkių, pirmiausia – į kariuomenę ateinančių nuolatinės privalomosios pradinės karo tarnybos karių aprūpinimas ir įkurdinimas. Ką šioje srityje pavyko išspręsti sklandžiai, kam reikėjo daugiausiai pastangų ir kas liko nepadaryta? Ar išvis pakeliami Logistikos pajėgose tarnaujančių darbuotojų krūviai? Ar lengvai pavyksta apsirūpinti reikiamais specialistais?

Tai, kad gegužės 21 dieną tarnybą sėkmingai baigė pirmieji atnaujintos nuolatinės privalomosios pradinės karinės tarnybos (NPPKT) kariai, rodo, kad viskas iš logistikos pusės buvo padaryta tinkamai. Žinoma, visuomet yra ką tobulinti ir keisti, bet kaip jau anksčiau minėjau, kariuomenė – nuolat atsinaujinanti sistema, ir, manau, kad yra svarbūs visi darbai – ir padaryti seniau, ir daromi dabar, ir tie, kurie dar tik bus daromi ateityje. Kariuomenė yra visuomenės dalis ir visi iššūkiai, su kuriais susiduria visuomenė, ne svetimi ir kariuomenei, o kalbant konkrečiai apie kvalifikuotus specialistus, tai jų trūksta Logistikos pajėgose, bet mes dedame visas pastangas, kad padaliniai įgytų reikiamą personalo kiekį. Logistika yra specifinė sritis, į kurią negali ateiti dirbti jaunuolis po vidurinės mokyklos, dažniausiai mums reikalingi žmonės, turintys tam tikrą kvalifikaciją, pavyzdžiui, virėjo, mechaniko ar mediko. Žinoma, mes ir patys rengiame įvairius kursus specialistų įgūdžiams tobulinti arba siunčiame į atitinkamus civilių rengiamus kursus, skirtus reikiamai kvalifikacijai įgyti. Naudodamasis proga norėčiau pakviesti visus, norinčius prisidėti prie Logistikos pajėgų. Daugiau informacijos galite rasti apsilankę Logistikos valdybos internetiniame puslapyje.

Sprendžiant iš žiniasklaidoje diskutuojamų temų, kariuomenėje pradedančių tarnauti jaunuolių poreikiai taip pat išaugo: reikalaujama alternatyvios mitybos valgiaraščių, naujų šalmų, naktinio matymo prietaisų, lengvų šautuvų, patogios užsienio kompanijų gaminamos avalynės ir pan. Ar norint patenkinti naujokų lūkesčius užtenka tam skiriamų lėšų? Ar dažnai lieka nuskriausti seniau tarnaujantys profesinės tarnybos kariai, ar užtenka tarnybinių butų rotuojamiems karininkams? Kokius pageidavimus išvis tenka atmesti kaip neįvykdomus?

Kalbant apie karių maitinimą, tai tik atnaujinus šaukimą į NPPKT Lietuvos kariuomenės Logistikos valdyba organizavo anoniminę šauktinių karių apklausą. Apklausos tikslas buvo įvertinti dabartinius karių maitinimosi įpročius, poreikius, valgyklų aplinką bei aptarnaujantį personalą. Gauti atsakymai buvo panaudoti tobulinant ir koreguojant karių valgiaraščius. Iš 1311 apklausoje dalyvavusių karių 29 pasisakė už alternatyvią mitybą.

Šiuo metu Lietuvos kariuomenėje yra rengiami 3 valgiaraščiai su patiekalų receptūromis, atitinkančiomis alternatyvios mitybos poreikius: karių maitinimo stacionarioje valgykloje be gyvūninės kilmės produktų (mėsos, žuvies ar pieno); karių maitinimo lauko sąlygomis be gyvūninės kilmės produktų; karių maitinimo stacionarioje valgykloje be mėsos ir žuvies produktų.

NPPKT kariai išsiskiria veiklos intensyvumu, nes šauktinio kario pagrindinių individualių įgūdžių mokymo procesas ir iškeltų užduočių vykdymas reikalauja labai daug fizinės ištvermės ir energijos. Žmogus reikalingą energijos kiekį gauna maitindamasis, todėl Lietuvos kariuomenės logistikos specialistų, dalyvaujančių sudarant alternatyvius valgiaraščius, užduotis yra labai svarbi – gyvūninės kilmės produktus jiems reikia pakeisti augalinės kilmės produktais. Atliekant šį procesą būtina išlaikyti tą pačią maistinę energetinę vertę, kad šauktinis karys, maitindamasis pagal alternatyvų valgiaraštį, gautų visą reikalingą pagrindinių maisto medžiagų kiekį (angliavandenių, baltymų ir riebalų) bei papildomų medžiagų (ląstelienos, mineralinių medžiagų ir vitaminų). Kalbant apie kitus aprūpinimo klausimus, tai suprantama, su kasdieniais iššūkiais susiduriama, bet neįgyvendinamų reikalavimų kol kas girdėti neteko. Sunkmetis paveikė karių aprūpinimą, tačiau šiuo metu yra daroma viskas, kad kiekvienas karys būtų aprūpintas tiek apranga, tiek ekipuote.

Kitas Logistikos pajėgų rūpestis – priimančiosios valstybės pagalba, šiuo atveju – pratyboms į Lietuvą atvykusiems sąjungininkų kariams. Ar užtenka turimos infrastruktūros, ar būtina statyti naujas kareivines, valgyklas, medicinos punktus, treniruočių sales, technikos dirbtuves? Ar tam laiku suplanuojamos ir skiriamos lėšos, ar iš pradžių sąjungininkai pakviečiami, o tik po to svarstoma, kur juos įkurdinti?

Priimančiosios šalies paramos (PŠP) teikimas yra viena atsakingiausių užduočių, nuo kurių priklauso ne tik Lietuvos, bet ir viso regiono saugumas. Džiugu, kad NATO sąjungininkai ryžtingais veiksmais demonstruoja Aljanso patikimumą. Na, o mes savo ruožtu dedame visas pastangas, kad atvykę į Lietuvą sąjungininkai gautų visą jiems būtiną paramą laiku ir kokybiškai. Dauguma vykdomų naujų projektų nėra tiesiogiai susiję su PŠP teikimu, tai planiniai Lietuvos kariuomenės projektai, kurie dėl sunkmečio buvo pristabdyti, tačiau juos įgyvendinus, bus geresnės sąlygos tiek Lietuvos, tiek ir sąjungininkų kariams. Kalbu tiek apie numatomą infrastruktūros plėtrą, tiek ir apie vykdomus įsigijimus. Lietuvos kariuomenės tikslas – priimti visus sąjungininkus, pasiryžusius palaikyti Lietuvos karius ir Lietuvos žmones.

Vis daugiau Lietuvos pramonės įmonių pasitelkiate, kad būtų patenkinti krašto apsaugos sistemos poreikiai apsirūpinti paskiromis karių aprangos detalėmis, atsarginėmis technikos dalimis, komunikacijos bei elektronikos priemonėmis, amunicija ir maisto daviniais. Kokius didžiausius sunkumus patiriate bendradarbiaudami su privataus verslo kompanijomis? Ar pagerėjo ryšiai su jų vadovais, išaugo abipusis pasitikėjimas? Kokiais partneriais pagrįstai didžiuojatės?

Pastaruoju metu bendradarbiavimo su vietinėmis įmonėmis mastas didėja. Išaugus kariuomenės poreikiams, auga ir pačių įmonių susidomėjimas tiekti produkciją Lietuvos kariuomenės pajėgoms. Vis daugiau vietinių tiekėjų dalyvauja kariuomenės skelbiamuose įsigijimų konkursuose. Džiugina tai, kad atsiranda įmonių, kurios gali tiekti aukštų technologijų produkciją, niekuo  nenusileidžiančią, kai kuriais atvejais net pažangesnę nei užsienietiška.

Mūsų ginkluotės, įrangos vadybininkai nuolat dalyvauja naujų sistemų pristatymuose, bandymuose. Didžiuodamasis Lietuvos gamintojais su pasitikėjimu galiu pasakyti, kad dauguma tiekėjų, su kuriais kariuomenė pasirašė sutartis, yra labai patikimi ir atsakingi. Stengiamės palaikyti ryšį su jais, kad sustiprintume pasitikėjimą vieni kitais. Deja, pasitaiko atvejų, kad kompanijos prisiima įsipareigojimus, kurių nesugeba įvykdyti, šitaip būna apsunkinamas kariuomenės aprūpinimo procesas. Lietuvos Respublikos įstatymai sudaro visas sąlygas vietiniams tiekėjams dalyvauti kariuomenės skelbiamuose konkursuose. Tad vietinei pramonei būtų siūlymas – aktyviau domėtis kariuomenės skelbiamais pirkimais (per Centrinę viešųjų pirkimų informacinę sistemą). Kartais vietiniai tiekėjai, galintys ir pajėgūs tiekti produkciją, nežino, kad yra skelbiami tokie pirkimai.

Didėjant modernios karinės technikos, pavyzdžiui, savaeigių haubicų ir pėstininkų kovos mašinų įsigijimams, taip pat vis labiau nusidėvint anksčiau įsigytai įrangai (pvz., vandenvalos, išminavimo robotams), neišsiversime be modernios jų priežiūros ir remonto sistemos. Ar tam jau ruošiamasi? Ar tikimasi „įdarbinti“ civilius?

Be abejo, yra rengiamasi naujos įsigyjamos technikos bei įrangos priežiūrai. Šiuo metu vyksta labai glaudus bendradarbiavimas su planuojamos įsigyti technikos bei įrangos gamintojais ir potencialiais atsarginių dalių tiekėjais, norint užtikrinti tinkamą naujai įsigyjamos technikos bei įrangos eksploataciją bei priežiūrą. Labai svarbu tinkamai pasiruošti užtikrinti naujai įsigyjamos technikos bei įrangos gyvavimo ciklą (angl. Life Cycle), nes nuo to priklauso, kiek efektyviai mes galėsime užtikrinti Lietuvos kariuomenės vienetų aprūpinimą atsarginėmis detalėmis ar teikiant III lygio remonto paslaugas Depų tarnybos remontiniais pajėgumais, tarp kurių yra daug ir civilinio personalo.

Pokalbio pradžioje minėtas Logistikos valdybos ir Materialinių resursų departamento sukaktis paminėjote be didelių iškilmių. Vis dėlto gal norėtumėte ko praėjusių švenčių proga palinkėti Logistikos pajėgų kariams, visų logistikos padalinių darbuotojams?

Naudodamasis proga norėčiau padėkoti visiems Logistikos pajėgose tarnaujantiems kariams ir dirbantiems civiliams. Profesionali ir efektyvi visų jūsų parama leido drąsiai žengti lemtingiausius logistinius žingsnius. Todėl dabar galime laiku ir kokybiškai atlikti savo funkcijas ir vykdyti mums pavestas užduotis.

Mes vis dar augame ir tobulėjame siekdami pagrindinio tikslo – efektyviai remti Lietuvos kariuomenės padalinius, nes vadovaujamės šūkiu: „MŪSŲ PARAMA BENDRIEMS TIKSLAMS PASIEKTI!“

Dėkojame už pokalbį.

KALBINO KAZYS JONUŠAS. Straipsnis paskelbtas šeštajame 2016 metų „Kario“ numeryje.

Šaltinis: kam.lt