2019 m. spalio 18 d.

 

Lietuviškos plokštelės: trumpa istorija (1907–2014)

5
Paskelbta: 2014-03-08 16:09 Autorius: Mindaugas Peleckis | ekspertai.eu
Vilniaus plokštelių studija
Vilniaus plokštelių studija

Skiriama Liudui Šalteniui

Kovo 8-ąją sukanka dvidešimt metų, kai netekome savo gyvenimą džiazo, roko ir estradinės muzikos populiarinimui skyrusio muzikologo Liudo Šaltenio (1941–1994). Pagerbiant populiarios knygos „Mūza su mikrofonu“ (1983) bei daugelio straipsnių autorių, vieną iš Birštono džiazo festivalio sumanytojų ir organizatorių, buvusį ansamblio „Nemuno žiburiai“ vadovą, instrumentavusį kūrinius (plačiau – ČIA), norisi praskleisti paslapties šydą apie tai, kas iki šiol buvo žinoma tik artimiausiems L. Šalteniui žmonėms. Spaudai rengiamas iki šiol dienos šviesos nematęs L. Šaltenio rankraštis, parašytas apie 1990 m., kuriame pristatyta populiariosios, estradinės, džiazo, roko muzikos istorija, terminija.

Liudas Šaltenis

Tačiau kol kas paslaptingąjį rankraštį dar kuriam laikui palikime ramybėje ir pažvelkime į lietuviškos plokštelės istoriją.

Plokštelė (vinilinė plokštelė, vinilas, LP) – analoginio garso laikmena, diskas, ant kurio išraižytas spiralinis griovelis, kintantis pagal garso bangą. Plokštelės klasifikuojamos pagal jų skersmens dydį (30 cm, 25 cm, 17,5 cm ir pan.), sukimosi greitį (33, 45, 78 aps/min. ir pan.), talpą, reprodukcinį tikslumą, garso kanalų skaičių (monofoninį, stereofoninį, kvadrofoninį ir pan.).

Plokštelės pakeitė fonografo cilindrus (volelius) – pirmąsias komercines laikmenas, skirtas garsui įrašyti ir atkurti ir savo populiarumą pasiekusias 1888–1915 m. Standartiniai cilindrai buvo tuščiaviduriai, maždaug 10 cm ilgio, 5,6 cm skersmens ir 5 mm storio, jų sukimosi greitis buvo 160 aps/min. ir galėjo atkurti maždaug 2 min. trukmės įrašą (vėliau ištobulinti).

1907–1929 m. atsirado ir išpopuliarėjo plokštelės, todėl fonografo cilindrų masinė gamyba buvo nutraukta.

Kaip matome iš istorijos, pagrindinis naujo formato laikmenos pranašumas – tai, kad ji užima vis mažiau vietos. Tačiau yra kita pusė: nors XX a. 8 deš. skaitmeninės laikmenos (kompaktinės plokštelės arba CD), vėliau – internete plintantys mp3 ir pan. formato įrašai tapo labai populiarūs, XXI a. pradžioje plokštelės vėl tapo populiarios. Suveikė nostalgijos mechanizmas. Nuo šiol vinilo formatas labiausiai vertinamas kolekcininkų, melomanų, didžėjų.

Prieš pradedant pasakojimą apie lietuviškas plokšteles, reikėtų prisiminti ir pagerbti didžiulį Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto darbuotojų Austės Nakienės ir Rūtos Žarskienės užsidegimą, dėl kurio išėjo įstabi knyga „Lietuvių etnografinės muzikos fonogramos 1908–1942“. Ši nedidelė, bet daili, su kompaktine plokštele išleista knyga saugo net Jono Basanavičiaus balsą. Taip pat – maždaug šimtmečio senumo Eduardo Volterio, Mato Untulio, Kazimierzo Moszyńskio ir Zenono Slaviūno įrašytas liaudies melodijas. Tai – ankstyviausi žinomi skudučių ir dūdmaišių įrašai. Suvalkiečių ir rytų aukštaičių dainos pirmiausia buvo įamžintos senose laikmenose. Leidinio sudarytojos A. Nakienė (šifravo tekstus) ir R. Žarskienė (šifravo melodijas) pabrėžia, kad 117-oje iki mūsų dienų išlikusių Lietuvos mokslo draugijos vaškinių volelių neišgirsime, „kaip deklamavo Maironis ar fortepijonu skambino M. K. Čiurlionis. Deja, tokių pavyzdžių archyvuose nėra. Iškiliausiems to meto žmonėms atrodė, kad svarbiausia įamžinti ne aukštąją kultūrą, bet liaudies tradiciją, todėl visų pirma buvo įrašinėjamos liaudies dainos“ (p. 13). Įsivaizduojate – prieš 100 metų mūsų patriarchams rūpėjo išsaugoti paveldą (įrašai brangiai kainavo), o ne sau Valdovų rūmus pastatyti! Vien dėl to lenkiu galvą prieš minėtus mūsų žemės žmones.

Lygiai prieš šimtą metų J. Basanavičius važinėjo po Lietuvą, kur įrašinėdavo dainas ir giesmes. „Anuomet liaudies dainos nebuvo jokia retenybė, kuo gražiausių dainų buvo galima įrašyti iš namų šeimininkės po vakarienės, buvo nesunku rasti dainų mokančių moterų ir bažnyčios šventoriuje. Taigi dainavimas XX a. pradžios kaimo žmonėms buvo įprastas, jis buvo kasdieninio jų gyvenimo dalis“ (p. 18). O dabar? Kiek mūsų moka savo žemės dainų? (Nekalbu apie „Ant kalno mūrai“ ir panašų „folklorą“.) „Kas do čėsas, do gadynė“? (p. Marijonos iš Šilavoto dainą įrašė J. Basanavičius 1909 m. birželio 7 d.; p. 93)

Nepraraskime vilties. Kol yra entuziastų, besirūpinančių senųjų laikmenų rekonstravimu (A. Nakienė, R. Žarskienė), Lietuvos plokštelių studijos palikimas ir vinilo žavesio įkvėptų naujų plokštelių, muzika nemirė. Šviesaus atminimo L. Šaltenis, be jokios abejonės, pasidžiaugtų vinilo atgimimu.

Apie Lietuvos rentgenizdatą, samizdatą ir magnitizdatą yra rašęs žymus JAV muzikologas Thomas Bey Williamsas Bailey knygoje „Unofficial Release: Self-Released and Handmade Audio in Post-Industrial Society“ („Belsona Books“, 2012, p. 168).

Maestro Donatas Katkus pripažįsta, kad plokštelės ir kitos laikmenos XX a. „pakeitė atlikimo meno, kartu ir visos muzikos būtį“ (knyga „Muzikos atlikimas: istorija / teorijos / stiliai / interpretacijos“, „Tyto Alba“, 2013, p. 395).

Tarybų Sąjungos (TSRS) gyvavimo laikais visos lietuviškos plokštelės buvo leidžiamos Maskvoje 1964 m. gegužės 11 d. prie Kultūros ministerijos įsteigtoje firmoje „Melodija“. Netrukus 50-metį švęsianti „Melodija“ išleido daugiau kaip 230 000 plokštelių (taip pat nemažai magnetinių juostų, kasečių, kompaktinių diskų) įvairiomis kalbomis, kuriose tilpo ir pasakos bei kiti literatūros kūriniai, ir klasikinė muzika, estrada, džiazas, folklorinė, roko muzika. „Melodijos“ plokštelės pasiekė bemaž šimtą šalių.

„Melodija“ turėjo įrašų studijas Maskvoje, Leningrade, Alma Atoje, Taškente, Taline, Rygoje ir Vilniuje.

Vilniaus plokštelių studija įsteigta tuometinės Pionierių (dabar – Barboros Radvilaitės) gatvės 8-ajame name 1958 m. rugsėjo 12 d. Jai vadovavo operos dainininkas Valerijonas Indrikonis (1919–2008). Nuo 1961 m. studijoje garso režisieriumi dirbo knygų „Muzikinės akustikos pagrindai“ (1988) ir „Muzikos įrašai“ (1988) autorius muzikologas, kompozitorius Vytautas Bičiūnas (1923–1999).

Visi Vilniaus plokštelių studijoje padaryti įrašai nuo 1964 m. būdavo atspaudžiami „Melodijai“ priklausiusioje gamykloje Rygoje, prieš tai gavus palaiminimą. Palaiminimu rūpinosi Vilniaus plokštelių studijos siela Zinaida Nutautaitė-Indrikonienė, melomanų švelniai vadinama Zinute.

Zinaida Nutautaitė-Indrikonienė

Taip pat neturėtume pamiršti ir Vilniaus plokštelių studijoje dirbusios lietuviško džiazo puoselėtojos Rūtos Skudienės, garso režisierių Viliaus Kondroto, Eugenijaus (1951–2009) ir Rimanto Motiejūnų, Vytauto Einorio, Jono Mockevičiaus.

Vien 9 deš. „Melodija“ Vilniuje įrašė 77 plokšteles.

„Melodijos“ plokštelių tiražai būdavo ne mažesni kaip 1 000, o kartais siekdavo net 100 000. Vidutinis „Melodijos“ plokštelės tiražas siekdavo 25 000–33 000.

Prieš pereidami prie pokalbio su legendine ponia Zinute, privalome prisiminti, kokios lietuviškos plokštelės leistos iki ir po „Melodijos“.

Pirmosiomis lietuviškomis plokštelėmis vadinamos 19 šelako (gamtinės dervos) laikmenų, pasirodžiusių 1907 m. Rygoje. 38 kūriniuose skambėjo autorinės dainos, humoras, tragedijos „Pilėnų kunigaikštis“ ištraukos ir pan.

1912 m. Niujorke Amerikos lietuviai įrašė šešias Šv. Cecilijos choro plokšteles, kurias išleido firma „Columbia“. Lietuviškos plokštelės įrašinėtos ir Berlyno firmoje „Odeon“, įvairiose garso įrašų kompanijose Jungtinėje Karalystėje, Prancūzijoje, Latvijoje, Danijoje.

1924–1940 m. 14 užsienio firmų Lietuvoje įrašė daugiau kaip 2 000 lietuviškų plokštelių.

Nuo pirmosios iki paskutiniosios Vilniaus plokštelių studijos darbo dienos redaktore dirbusi Z. Nutautaitė-Indrikonienė bei L. Šaltenis – žmonės, sugebėję apeiti tarybinio biurokratinio aparato kliūtis. Jų dėka Lietuvoje atsirado ne tik estradinės, bet ir džiazo, roko muzikos plokštelių.

Prasidėjus paskutiniajam XX a. dešimtmečiui, plokštelių įrašinėjimas Lietuvoje patyrė klinikinę mirtį. Tik žymiausios lietuviškos popmuzikos ir roko grupės leido plokšteles ir vis labiau populiarėjančias kasetes (MC), tačiau netrukus, priartėjus XXI a., muzikos leidyba Lietuvoje beveik visiškai perėjo prie kompaktinių plokštelių (CD). Žymiausia Lietuvoje buvo leidybinė firma „Zona“.

Smagu, kad XXI a. įsibėgėjus tokių firmų kaip „Autarkeia“ (ji turi ir padalinį „Autarkeia VinylM.P.3“ ir pan. dėka vinilinis formatas Lietuvoje vėl gyvas. Galime klausytis ne tik lengvesnio žanro muzikantų (Jurgos, „Anties“ ir pan.), bet ir eksperimentinės muzikos („Maldur Atai“, „Body Cargo“) plokštelių.

Lietuvos muzikantai vinilus XX a. pab. – XXI a. pr. leido užsienyje, daugiausia Prancūzijoje, Belgijoje, Šveicarijoje, Suomijoje, Lenkijoje, Latvijoje, Vokietijoje, Italijoje, JAV, Čekijoje: tai pankroko, hardkoro, indie, industrial, metalo, elektroninės, gotikinės muzikos grupių „Turbo Reanimacija“, „Silvija & Izvraščencai“, „Marichuana“, „Anarchijos Invazija“, „Dr. Green“, „Bora“, „WC News“, „Glass Sky“, GMC, „Obtest“, „Anubi“, „Overtone“, „Fyzo“, „Siela“ įrašai.

2014 m. vasarį pasirodė naujausio „Anties“ albumo „Baisiai džiugu!“ vinilas. Lietuviškų plokštelių istoriją jau galime skaičiuoti 107 metais. 

„Ekspertai.eu“ skelbiamą informaciją draudžiama visuomenės informavimo priemonėse atgaminti be raštiško VšĮ „Ekspertai.eu“ sutikimo, kurį galima gauti adresu info@ekspertai.eu
Kalba redaguota ekspertai.eu
 
Komentarai

 
5. dj senis
(2015-12-11 11:54:30)
(62.80.225.1) Parašė:

atrodo straipsnyje neradau paminejimo kad fonografa isrado ir ploksteles irasinejo amerikieciu daugelio atradimu autorius EDISONAS 1888 METAIS



4. ROMUALDAS
(2015-01-03 13:32:07)
(78.58.234.96) Parašė:

pazinau sv.a. savo muzikos teorijos destytoja saules miesto muzikos technikume ,kuriame jis dirbo apie 1966-7 metus, o po to vis kviesdavau i susitikimus, kaip muzikologa o po paskaitu ,-ilgai vakarodavome mano namuose. Tai tais gudziais sovietmecio metais L.SALTENIS,buvo profesionaliausias pop, dziazo muzikos zinovas. Ypac man istrigo jo kelione i MINSKA, kur koncertavo garsus amerikos DIUKO ELINGTONO ORKESTRAS arba jo ispudziai is LENKIJOJE vykusiu JAZZ JAMBORY festivaliu..Ps..labai gaila ,kad siame straipsnyje ,nebuvo atversta, pakomentuota L. SALTENIO rankrascio istraukos ar pilnai straipsniai..Pagarbiai R.VOLODKA-dj SENIS is saules miesto..



3. Česlovas
(2014-12-25 20:14:32)
(88.119.252.175) Parašė:

Esu arti muzikos įrašų, tačiau mažai ką žinojau apie Vilniaus plokštelių studiją. Perskaičiau su malonumu - ačiū.



2. 1-am
(2014-03-12 00:21:26)
(84.15.117.200) Parašė:

O kokių klaidų pastebėjote šioje publikacijoje? Ačiū.



1. ddddd
(2014-03-11 21:45:08)
(178.16.37.14) Parašė:

Kiek esu skaitęs lietuviškų straipsnių apie plokšteles, tiek juose būna klaidingų faktų. Liūdna.



Parašykite komentarą
Ekspertai.eu įspėja, kad komentaras – tai viešas informacijos paskelbimas.
Komentatorius atsako už savo viešai paskelbtą žinomai neteisingą, įžeidžiančią, šmeižikiško ar nusikalstamo turinio informaciją (tai yra komentarai, kuriuose skatinama tautinė, rasinė, religinė ar kitokia neapykanta, raginimai nuversti teisėtą Lietuvos valdžią, organizuoti sąmokslą prieš valstybę, pakeisti jos konstitucinę santvarką, kėsintis į nepriklausomybę arba pažeisti teritorijos vientisumą, šiais tikslais kurti ginkluotas grupes arba daryti kitus nusikaltimus, kuriais kėsinamasi į Lietuvos valstybę) LR teisės aktų nustatyta tvarka.
Ekspertai.eu komentarų neredaguoja.
Komentarai su keiksmažodžiais ar vulgarybėmis bei piktybiškai kartojami tekstai yra šalinami.
Vardas
Komentaras
 



Naujausi
Tragedijos ilgai laukti nereikėjo – Estijos prezidentė spjovė Lietuvai į veidą tirštai riebų skreplį
74 Ar Estijos akibrokšto klausimu prezidentas G. Nausėda organizuos dar vieną slaptą Valstybės gynimo tarybos posėdį, kol kas nepranešama.
Atskleistos neįtikėtinai skandalingos detalės apie Kedžių-Venckų ir Daktarų šeimų sąsajas
107 Laidoje atskleistas ir N. Venckienės vaidmuo – ji labai norėjo paimti valdžią į savo rankas ir apie tai kalba daugelis žmonių.


Prezidentas G. Nausėda apžvelgė pirmąjį 100 proveržio dienų
11 Prezidentūros kūrybinė vaizdo grupė sukūrė dokumentinę apybraižą 100-ienio progai.
Kurdų generolas kreipėsi į JAV: arba saugokite mus, arba pasitraukite, ir tada mes įsileisime rusus
10 Kurdai bendradarbiaus su Sirijos valdžia ir Rusija, NATO valstybė Turkija - su Islamo valstybės teroristais
Istorinis įvykis: pagaliau į Lietuvą atvyko pirmieji JAV rotacinių pajėgų kariai
21 JAV demonstruoja savo kolektyvinės gynybos įsipareigojimą NATO sąjungininkams užtikrinant saugumą po agresyvių Rusijos veiksmų Ukrainoje.
Naujai kuriama partija sieks, stiprins, stabdys, steigs, spartins, derins...
24 Būsimos partijos lyderis plačiau pristatė Lietuvos užsienio politikos gaires