Lietuva ir užsienis per savaitę

Prezidentė pasveikino Prezidentą Valdą Adamkų 90 metų jubiliejaus proga. Nuotr. prezidentas.lt

Nauja rinkiminio serialo serija ir Lietuvos ekonomikos iššūkiai. Putino žinia globaliam elitui ir FTB smūgis Hillary Clinton. Apie tai ir ne tik ekspertai.eu savaitės įvykių apžvalgoje...

Lietuva

Be komentarų

Savo pavardės nenorėjęs skelbti „Tėvynės sąjungos“ prezidiumo narys stebėjosi kai kurių kolegų įspėjimais partiečiams, esą NATO sąjungininkai turi informacijos apie R. Karbauskio planą užvaldyti Lietuvą, ir esą tas planas gali būti sukurtas Rusijoje. Partinio susitikimo metu buvo prisiminti ir „žalieji“ Rusijos žmogeliukai, kurie, apsivilkę civilių drabužiais, gali išsilaipinti Lietuvoje.

„Achemos“ advokatas apie SGD terminalą: „Mūsų nuomone, dalis svarbios informacijos nebuvo atskleista iš Lietuvos pusės. Tai, kad buvo atsisakyta „Achemai“ leisti statyti terminalą, kita dalis, mūsų nuomone, ir pajėgumai jo yra per dideli negu Lietuvai reikia. Mūsų nuomone, nebuvo tiksliai atskleisti duomenys apie faktinį naudojimą ir terminalo naudojimosi perspektyvas“.

Pirmoje vietoje porinkiminės istorijos tęsinys. „Valstiečių“ ir socdemų derybos dėl būsimos koalicijos vyksta visai sėkmingai. Greičiausiai, susitars. Įdomi naujiena – turėtų mažėti valdininkų skaičius, ir gali būti panaikintos kelios ministerijos. Pirma eilėje – Energetikos ministerija. R. Karbauskio teigimu: „Ta ministerija buvo steigiama Visagino atominės elektrinės (AE) projektui – tai buvo ne paslaptis. Kadangi Visagino AE projektas nebus vykdomas, tai, visiems suprantama [irgi gera naujiena], prasmė tos ministerijos buvimo abejotina jau, ir tai nebus vienintelė ministerija, dėl kurios mes svarstysime“. Kaip paaiškino A. Butkevičius: „Energetikos ministerijai yra sumažėję funkcijų, dėl to, kad pagrindiniai strateginiai objektai yra įgyvendinti“. Tačiau šiame kontekste verta prisiminti, kad minėta institucija buvo įsteigta konservatorių, ir šiandien jos naikinimas gali reikšti būsimų valdančiųjų norą sumažinti politinių konkurentų įtaką valdžios sistemoje. Beje, apie konkurentus. Dar prieš rinkimus buvo nemažai kalbėta apie tai, jog dalis „Tėvynės sąjungos“ narių nepatenkinti naujo lyderio vadovavimu. Po jų ir vėl maištas, nes grupė konservatorių norėjo koalicijos su „valstiečiais“, kurios traukinys nuvažiavo. Todėl galima drąsiai konstatuoti, kad „kažkas papuvę danų karalystėje“, ir nepanašu, kad Landsbergis jaunesnysis cementuotų partines gretas. Atrodo, eksperimentas nepavyko.

Antroje vietoje ekonominiai Lietuvos reikalai. Kaip teigia europarlamentarė V. Blinkevičiūtė: „Mes neturėtume dėl pajamų nelygybės su 7,5 karto tarp daug ir mažai gaunančių būti antri nuo galo. Blogesnė situacija už mus yra tik Bulgarijoje“. TVF analizė parodė, kad mūsų realus bendrasis vidaus produktas (BVP), lyginant su kitomis Baltijos valstybėmis, labiausiai atsilieka nuo potencialaus šalies BVP. Norint geresnių rezultatų, Fondo ekspertų nuomone, būtina tobulinti viešųjų investicijų ir mokesčių administravimo kokybę. Na ir, matyt, reikėtų galutinai apsispręsti, kaip turėtų atrodyti naujas Darbo kodeksas (DK), o ne iš pradžių priiminėti jį, o po taisyti ir galimai stabdyti. Be to, pasak R. Karbauskio, netinkamas DK gali tiesiogiai įtakoti emigracijos augimą, kas irgi didina atotrūkį tarp realaus ir potencialaus BVP. Beje, demografinę krizę, galbūt, galėtų sušvelninti ir Lietuvos pilietybės gavimo sąlygų sušvelninimas, ką ragina daryti JTO Pabėgėlių agentūros Regioninė atstovybė Šiaurės Europai. Tačiau, turbūt, geriau pirmiausiai rūpintis saviškiais, o ne orientuotis į svetimšalius, nes Ruklos istorijos optimistiškai nenuteikia.

Trečioje vietoje naujas saugumo baubas. Prieš kurį laiką RAND ekspertai paaiškino, kad Rusijai reikės tik 60 valandų Baltijos valstybių užėmimui. Dabar „The Independent“ parašė, kad šio smegenų centro analitikai patikslino savo prognozę – Maskvai užteks 36 valandų. Žibalo į ugnį įpylė ir Lietuvos ambasadorius JAV R. Kriščiūnas, pareiškęs: „Turime būti pasiruošę Rusijos agresijai, hibridinei, kibernetinei ar kito pobūdžio atakai – tik taip atgrasysime grėsmes“. Tiesą pasakius, šios alarmistinės kalbos jau ima nusibosti, kadangi esmė yra ne Baltijos šalių saugumas kaip toks, o JAV siekis, eskaluojant Putino grėsmę, į kurią raginama kuo greičiau ir kuo kiečiau atsakyti, supriešinti Europą su Rusija ir parūpinti Amerikos kariniam-pramoniniam kompleksui bei kariuomenei papildomų pinigėlių. Mums skirtas mešką badančio pagalio vaidmuo, ir jis mums visai patinka. Tokia yra Lietuvos užsienio politikos strategija.

Užsienis

Be komentarų

JAV Valstybės departamento atstovas spaudai John Kirby apie situaciją Alepo mieste: „Alepo mieste yra al-Nusra, kuri kovoja su režimu. Tačiau jos ten santykinai nedaug. Pagrinde Alepe priešinasi opozicija, nuosaiki opozicija ir civiliai. (...) Ir nuosaikios opozicijos grupės faktiškai yra Sirijos žmonių, Sirijos piliečių Alepe pusėje, stengiasi išgelbėti juos nuo jų valdžios agresijos“.

Nadežda Savčenka apie Ukrainos valdininkų turto deklaracijas: „Perskaičius, aš juokiausi, žiūrėdama į deputatų turtą. TVF galėtų skolintis iš mūsų. Tai pamatė žmonės, tai tapo atvira. Jeigu anksčiau mums rodė, kad taip gyvena tik Janukovičius, tai dabar žmonės supranta, kad pas mus visa valdžia priešiška, ir reikia ja šalinti“.

Kaip informacinis karas prikelia mirusius. 

Pirmoje vietoje Rusijos prezidento Vladimiro Putino kalba „Valdajaus klubo“ diskusijos rėmuose.

Jis pasakė daug įdomių dalykų, taip pat atsakinėdamas į forumo dalyvių klausimus, bet norėtųsi atkreipti dėmesį į šiuos Kremliaus šeimininko žodžius: „Pagrįstai kyla klausimas: kas gi iš tikrųjų yra marginalas? Besiplečianti viršnacionalinės oligarchijos ir biurokratijos klasė, kuri dažnai faktiškai nerenkama ir nekontroliuojama visuomenės arba piliečių daugumos, kuri iš esmės nori paprastų ir suprantamų dalykų: stabilumo, laisvos savo šalių raidos, gyvenimo perspektyvų sau ir savo vaikams, savo kultūrinio veido išsaugojimo, o svarbiausia, elementaraus saugumo sau ir savo artimiesiems“. Esminis momentas – tiesioginis „viršnacionalinės oligarchijos ir biurokratijos“ klasės, kuri nerenkama ir nekontroliuojama visuomenės, paminėjimas. Ar tai reiškia, kad Rusija meta iššūkį šiems žmonėms? Miunchene 2007 m. Putinas tiesiog sakė, kas vyksta – šiandien konkrečiai įvardija problemų kaltininkus. Gal todėl, kad pasijuto mesianistiniu gėrio kovotoju su pasauliniu blogiu, o gal užsitikrino Kinijos, kuriai gresia panašūs pavojai, paramą. Atrodo, kad anksčiau Kremlius siekė tapti lygiaverčiu minėtos oligarchijos partneriu ir gauti savo pasaulio dalį (posovietinę erdvę). Tačiau pastaroji, matyt, nusprendė, jog Rusija neverta vietos prie bendro stalo ir kartu su Pekinu gali būti tik pavaldiniu. Dabar à la guerre comme à la guerre (kare kaip kare) – statymai padaryti, ir nugalėtojas kaip visada gali būti tik vienas.

Antroje vietoje FTB vadovas James Comey, kuris pranešė, kad jo tarnyba atnaujina tyrimą dėl Hilllary Clinton elektroninių laiškų. Šitą įvykį vienareikšmiškai galima prilyginti skandalui dėl Trumpo kalbų apie moteris. „Kontrolinis į galvą“ – to paties FTB paskelbta informacija apie Billo Clintono suteiktą malonę vienam verslininkui, už ką Clintonų fondas vėliau, galimai, gavo nemažą sumelę į savo sąskaitą. Demokratų pyktį parodo jų senatoriaus Harry Reido reikalavimas Biurui paviešinti neva turimus duomenis apie respublikonų kandidato ir jo patarėjų ryšius su Rusija. Tačiau, kaip teigia vienas šaltinis, J. Comey atsisakė net organizacijos vardu pareikšti, jog Maskva stovi už kibernetinių atakų prieš JAV, nes jo manymu, tam yra netinkamas (priešrinkiminis) metas. Kitaip tariant, tyrimo atnaujinimui ir duomenims apie Billą, kurie skandina Hillary, laikas tinkamas, o Kremliaus kaltinimams, kurie jai padėtų – netinkamas. Sunku pasakyti, kokiu būdu Trumpui pavyko tai pasiekti, bet rezultato ilgai laukti neteko – pretendentų į Baltuosius rūmus reitingai išsilygino, kas labai svarbu, turint omenyje amerikietiškos balsavimo sistemos ypatumus. Šiame kontekste norisi ne tik paminėti faktą, kad iš anksto JAV prezidento rinkimuose nubalsavo daugiau nei 22 mln. žmonių, bet ir pacituoti buvusį New Yorko merą Rudį Giulianį, kuris pažymėjo: „Ką jie [demokratai] daro – jie palieka mirusius žmones sąrašuose, o po to jie moka žmonėms balsuoti už mirusius keturis, penkis, šešis, septynis kartus“. Štai tokia demokratiškiausia demokratija.

Trečioje vietoje CETA (Comprehensive Economic and Trade Agreement) – laisvos prekybos (tiksliau, prekybinė-investicinė su socioekonominės politikos koordinavimo elementais) sutartis tarp ES ir Kanados. Po ilgų ginčų ji buvo pasirašyta. Šis klausimas turi kelis svarbius niuansus. Pirmiausiai, įdomu, kad Europos Sąjunga ir Amerika dėl panašus dokumento susitarti nesugebėjo, o su kanadiečiais europiečiai kažkodėl susitarė, nors teigiama, kad Kanada gali tapti Jungtinių Valstijų (jų transnacionalinių korporacijų) „Trojos arkliu“ Senajame žemyne. Be to, europinė rinka, palyginus su kanadietiška, yra didžiulė, ir todėl nelabai aišku, kokia nauda ES iš glaudesnio prekybinio bendradarbiavimo su sąlyginai nedidele Kanada. Šiame kontekste pažymėtina, kad Briuseliui, galimai, svarbesnė buvo ne partnerystė kaip tokia, o derybų patirtis. Kitaip tariant, CETA pagrindu ES ateityje galės konstruoti prekybinius santykius su kitomis valstybėmis. Be to, Kanada yra savotiška JAV demo versija, t.y. dabar europiečiams bus lengviau tęsti derybas su Vašingtonu, lengviau perprasti pastarojo gudrybes. Pagaliau, kas pasakė, kad CETA bus nenaudinga visai Europai – tik tiems, kurių konkurencingumo lygis yra ne toks aukštas kaip vokiškų ar prancūziškų transnacionalinių kompanijų (ir ginčus su Kanada sutarties rėmuose joms bus spręsti paprasčiau, nes ES politinis-ekonominis svoris yra didesnis). Trumpai sakant, žiūrint iš europinės perspektyvos, įvyko savotiška „kovinė žvalgyba“ su tam tikra pridėtine verte tiek ekonominėje, tiek derybinio efektyvumo srityje. Pagrindinis transatlantinis mūšis laukia priešakyje.