Lietuva ir užsienis per savaitę

Astana – Kazachstano sostinė. Nuotr. forum-astana.org

Lietuvos žodžio laisvė ir metinė prezidentės kalba. Galimi nauji ES sankcijų taikiniai ir iššūkis Kazachstanui. Apie tai ir ne tik ekspertai.eu savaitės įvykių apžvalgoje...

Lietuva

Pirmoje vietoje prezidentės metinis pranešimas. Vertinti jį vienareikšmiškai teigiamai ar vienareikšmiškai neigiamai būtų neprasminga. Politinės ir analitinės Lietuvos bendruomenės pozicija šiuo atveju buvo daugiau ar mažiau vieninga, ir pakankamai tiksliai ją suformulavo premjeras A. Butkevičius: „Aš neišgirdau prezidentės ataskaitos šį kartą, tik išgirdau kritiką Vyriausybės atžvilgiu, ir aš tai vertinu kaip pranešimą, padarytą prieš artėjančius rinkimus, kad kuo labiau sukritikuoti Vyriausybę ir kad visuomenė patikėtų tam tikra netiesa, kuri čia buvo atskleista, ir rinkimuose neigiamai rinkėjai vertintų valdančiąją daugumą“. Iš savo pusės galima pridėti kelis dalykus. Pirma, pranešimas buvo orientuotas pagrinde į vidaus politiką, nors Lietuvos prezidentas pirmiausiai atsako už užsienio sferą. Tačiau tokia politinė tradicija mūsų šalyje susiformavo jau seniai, ir D. Grybauskaitė aktyviai patvirtina šią taisyklę. Antra, išorinė problematika buvo paliesta epizodiškai ir nesistemingai. Atkreiptas dėmesys į tai, kad kai kas transatlantinėje erdvėje nori „draugauti su agresoriumi“ (ir kaip jie, niekšai, išdrįso neginti svetimų interesų savųjų sąskaita), bet iš principo „užsienis su mumis“.



Trečia, galima tik pritarti raginimui kurti krizių valdymo centrą bei tezėms apie Lietuvos strateginį neįgalmą ir naujos kokybės politikos būtinumą. Tačiau kai kalbama apie „agresiją Sirijoje“ (neaišku – čia apie Rusiją, o gal apie „Islamo valstybę“, Turkiją ar bendrai Vakarų koaliciją, kuri ignoruoja Sirijos suverenitetą), atpažįsti mūsų tikrąją Dalią Grybauskaitę.

Savo pranešime prezidentė nemažai laiko skyrė bandymams užčiaupti žiniasklaidą. Įdomu, kaip tai derinasi su Lietuvos kabelinių televizijų asociacijos (LKTA) ir Lietuvos radijo ir televizijos komisijos (LRTK) planais užblokuoti propagandiniais pripažintų TV kanalų transliavimą ir retransliavimą bei kitokį jų skleidimą internete. Kabelinės televizijos pasiruošusios šį reikalavimą įgyvendinti remiantis atitinkamais LRTK sprendimais, kuriuos sankcionuotų Lietuvos teismai. KTA nariai pasirengę blokuoti svetaines, iš kurių veiklą vykdo tiek Lietuvos, tiek ir užsienio ūkio subjektai, teikiantys Lietuvos gyventojams televizijos programų platinimo internete paslaugas, apie tai nepranešę LRTK Visuomenės informavimo įstatymo nustatyta tvarka. Aiškinama, kad tokios nekliudomai Lietuvoje veikiančios neregistruotos įmonės, teikiančios tas pačias paslaugas, kaip ir kabelinės televizijos, bet platinančios TV programas internetu, ne tik kelia pavojų nacionaliniam saugumui, iškreipia konkurencines sąlygas, bet ir dažnai pažeidžia autorių ir vartotojų teisies. Kaip reziumavo LKTA prezidentė Vaiva Žukienė: „Mes Lietuvoje nenorime žiūrėti šių televizijos kanalų ar atskirų televizijos programų, kadangi jie užsiima propaganda“. Pirmiausiai įdomu, kas tie – MES. Nemaža dalis tų „mes“ reiškia nepasitenkinimą, kaip „ginamos“ jų teisės, draudžiant laisvai žiūrėti norimas programas. Tačiau svarbu net ne tai – svarbu, kuria linkme viskas juda. Žodžio nelaisvė tiesiog triumfuoja! Beliko inicijuoti įstatymų pataisas, kurios leistų numušinėti priešo palydovus, o šalyje palikti vieną kanalą, per kurį ponia Žukienė galėtų dvidešimt keturias valandas per parą skleisti „teisingą“ informaciją. Sveiko proto neprarado kultūros viceministras Arnas Neverauskas, pažymėjęs: „Būtina edukuoti žiūrovus, kad įgyti įgūdžiai, žinios ir suvokimas leistų jiems veiksmingai ir saugiai pasinaudoti visomis galimybėmis, kurias siūlo naujosios ryšių technologijos, taip pat kad vartotojai patys sugebėtų atskirti informaciją nuo propagandos, pelus nuo grūdų“. Tačiau vargu ar jau kažkoks nesveikas LKTA ir LRTK polinkis riboti ir drausti yra pagydomas.

Trečioje vietoje du Lietuvos saugumo aspektai. Pirmas – karinis, ir čia dvi naujienos (darant prielaidą, kad piktasis Putinas vis tik gali pulti). Bloga: JAV gynybos sekretoriaus padėjėjas Rusijos, Ukrainos ir Eurazijos klausimais Michaelas Carpenteris patvirtino teiginius, pateikiamus „RAND Corporation“ analitikų ataskaitoje, esą Rusijos kariams pasiekti Estijos ar Latvijos sostines prireiktų vos 60 valandų ar mažiau. Dar daugiau, kaip parodė NATO pratybos Lenkijoje, Aljansas turi bėdų su logistika, kuri yra labai svarbi, norint greitai permesti pajėgas. Kitaip tariant, mus ne tik greitai užims, bet ir pagalbos reikės laukti neaišku kiek laiko, kas lygu pralaimėjimui. Geroji žinia, NATO vis geriau supranta savo silpnąsias vietas, ir kaip pažymėjo tas pats Carpenteris, „esu tikras, kad, besibaigiant 2017 metams, turėsime papildomą itin gerai ginkluotą ir pasirengusią kovos komandą, kuri deramai gins rytinį Aljanso flangą“. Beje, visai teisingai šiame kontekste skamba „Jamestown Foundation“ prezidento Gleno Howardo mintis NATO „ieties smaigalio“ (greitojo reagavimo) diviziją dislokuoti Baltijos šalyse, kurios taip pat turėtų siekti, kad jų teritorijoje atsirastų amerikiečių priešlėktuvinės gynybos sistemos „Patriot“ ir jas išmoktų valdyti vietiniai kariai. Antras mūsų saugumo aspektas – demografinis. Seimas pradėjo svarstyti Lietuvos lenkų rinkimų akcijos frakcijos siūlymus smarkiai didinti išmokas už vaikus ir įvesti šeimos korteles, kurios suteiktų daug lengvatų daugiavaikėms šeimoms. Nepaisant to, kad projektai, juos priėmus, pareikalautų didelių biudžeto išlaidų, parlamentarai jiems pritarė beveik vieningai. Toliau juos nagrinės Seimo komitetai. Kadangi nesame tokie turtingi, kad galėtume vienodai investuoti į patrankas ir vaikus, reikėtų nustatyti prioritetus. Svarbesni vaikai, o patrankomis tegul NATO rūpinasi, nes tam Aljansas ir buvo kuriamas.

Užsienis

Be komentarų.

Ukrainos parlamentarė Nadežda Savčenka apie žingsnius, reikalingus Donbaso susigražinimui: „Pirma, pratęsti sankcijas prieš Rusiją, kadangi ji dar nesuprato, jog jai reikia pasitraukti. Antra, pradėti tiesioginį bendravimą be Minsko susitarimų su DLR ir LLR. Pradėti vidinį bendravimą be trečios ir ketvirtos pusės“.

Ukrainos VRM atstovas spaudai Artiomas Ševčenka apie Nadeždą Savčenką: „Savčenkos, kuri jau pasiruošusi tiesiogines derybas su teroristų vadeivomis vesti, ko ir siekia Rusijos agresorius, sugrįžimo kontekste pateiksiu vieno patyrusio kariuomenės žvalgo žodžius. Esant dabartiniam farmakologijos ir technologijų išsivystymo lygiui, Rusijos specialiųjų tarnybų poveikio belaisviui arsenalas yra beveik neribotas. Ir jokių patikrinimų, iš karto iš lėktuvo ne į apklausą ir poligrafą, o į parlamento salę“.

Pirmoje vietoje įdomios kalbos apie europines sankcijas – tik ne Rusijos atžvilgiu. Pirma, Europos Sąjunga oficialiai perspėjo Lenkiją rasti sprendimą, kuris panaikintų Varšuvos įvykdytas Konstitucinio Tribunolo reformas, anot kritikų, keliančias pavojų šalies aukščiausiosios teismo institucijos nepriklausomybei. Europos Komisija parengė ataskaitą pagal naują „įstatymų viršenybės“ mechanizmą, kurį Briuselis įvedė 2014 metais ir kuris suteikia Bendrijai teisę ištirti ir, jeigu reikia, nubausti bet kurią valstybę narę, pažeidžiančią ES demokratijos ir teisių principus. Kaip rašo „The Financial Times“, Varšuvai gali būti skirta bauda ar net atimta balsavimo dėl naujų ES įstatyminių aktų teisė. „Procedūra, kuri šiuo metu taikoma prieš mus, yra nenumatyta sutartyse, išgalvota procedūra, todėl ji bet kuriuo metu gali būti užginčyta Europos Teisingumo Teisme. Jeigu padėtis paaštrės, mes tai padarysime,“ – atkirto lenkų valdančiosios partijos „Įstatymas ir teisingumas“ (PiS) pirmininkas Jaroslavas Kaczynskis. Įdomu, kas ką? Tuo metu Prancūzijos Senatas didele balsų persvara priėmė rezoliuciją, kuri rekomenduoja vyriausybei sušvelninti sankcijas Rusijos atžvilgiu, o šalies žemesniųjų rūmų deputatas Thierry Mariani apskritai pareiškė: „Pirma, reikia atšaukti antirusiškas sankcijas, antra – įvesti sankcijas prieš Ukrainą, kadangi dabartiniu metu Kijevas rodo nepagarbą, nevykdydamas Minsko susitarimų. Tuo pat metu pagrindinė atsakomybė tenka būtent Ukrainos pusei“. Žinoma, tiek pirmas (Lenkijos), tiek antras (Ukrainos) atvejai skamba kaip fantastika, bet politikoje, kaip žinia, viskas įmanoma (gal net Merkel noras sukurti laisvą ekonominę zoną nuo Lisabonos iki Vladivostoko išsipildys).

Antroje vietoje netikėti įvykiai Kazachstane. Prasidėjo viskas nuo prieštaringai vertinamos žemės reformos, kurios rėmuose valdžia sugalvojo suteikti teisę užsieniečiams nuomotis žemę ilgesniam laikui. Kazachai pagalvojo, kad dabar kinai greitai atims jų turtą ir pradėjo protestuoti. Tai nebuvo masiniai protestai, bet Kazachstanui, kur prezidentas daugumos gyventojų realiai gerbiamas ir remiamas, tikrai retas atvejis. Valdžia reagavo kietai, bijodama Ukrainos scenarijaus pasikartojimo. Iš pradžių atrodė, kad tai yra viena didelė nesąmonė, bet toliau kažkokie ekstremistai vakariniame Aktobės mieste atakavo ginklų parduotuvę ir karinę bazę. Astana prabilo apie valstybinio perversmo rengimą ir salafitų pėdsakus. Šiame kontekste iš tiesų gana sunku patikėti, kad minėti įvykiai – atsitiktinis sutapimas. Toks įspūdis, kad kryptingai kuriamas Kazachstano (vienas iš Eurazijos sąjungos ramsčių ir ištikimas Rusijos sąjungininkų) kaip nestabilios autoritarinės valstybės įvaizdis, bandant prazonduoti „spalvotos revoliucijos“ jame dirvą. Rusijos Federalinės Tarybos gynybos ir saugumo komiteto pirmininko pavaduotojas Francas Klincevičius (dažnas analitinių laidų Rusijos televizijoje dalyvis, pasižymintis informatyviais adekvačiais pasisakymais) taip ir pareiškė: „Šiandien labai rimtai imtasi Centrinės Azijos. Vienareikšmiškai galiu pasakyti, kad šiuos veiksmus koordinuoja JAV specialiosios tarnybos“. Tuo pat metu jis pažymėjo, kad įrodyti tai beveik neįmanoma, bet „destruktyvūs procesai“ aplink Rusiją tik prasidėjo. Ateitis turėtų parodyti, kas yra kas, ir atskirti nesąmones nuo strateginės realybės.

Trečioje vietoje dvi naujienos. Pirma, Prancūzijoje prasidėjo Europos futbolo čempionatas. Žiūrint iš politinės perspektyvos, galima pažymėti, kad tai patogus taikinys teroristams, kurie jau parodė savo galią šioje šalyje. Be to renginys vyksta neregėtų pilietinių protestų ir streikų, kurie irgi gali sugadinti sporto šventę, fone. Belieka tik tikėtis, kad viskas bus gerai. Antra žinia ta, kad Vokietijos mokslininkai pranešė, jog yra arti universalaus vaisto prieš visų tipų vėžį išradimo. Jo esmė – nanodalelės patenka į imunines ląsteles ir aktyvuoja gynybines organizmo sistemas. Bandymai ant pelių davė teigiamą rezultatą. Ir vėl belieka tik tikėtis, kad žmonių atveju jis bus toks pat, ir pasprings tie, kurie daro verslą iš gydymo proceso.