Lietuva ir užsienis per savaitę

Demokratijos pavasaris. Nuotr. cnn.com

Darbo kodekso keitimas ir grėsmės Lietuvai. Putino bendravimas su tauta ir Obamos klaida. Apie tai ir ne tik ekspertai.eu savaitės įvykių apžvalgoje…

Lietuva

Be komentarų. Lietuvos premjeras A. Butkevičius apie Darbo kodekso keitimą: „Nejaugi dabar kokia nors valdžia būtų tokia kvaila ir teiktų Darbo kodeksą tokį blogą, kuris pablogintų darbo sąlygas darbuotojams?“

Pirmoje vietoje žinia, kad Seimas pradėjo svarstyti naujo Darbo kodekso projektą. Kada ir kokiu pavidalu jis bus patvirtintas, neaišku. Šiame kontekste įdomu palyginti, kaip į darbo santykių liberalizavimą reaguojama mūsų šalyje ir Prancūzijoje. Į protestą prie Lietuvos parlamento susirinko keliolika profsąjungininkų, kurie laikė iškėlę premjero A. Butkevičiaus, socialinės apsaugos ir darbo ministrės A. Pabedinskienės bei socialinio modelio kūrėjo T. Davulio nuotraukas ir reiškė nepasitenkinimą skubotu socialinio modelio svarstymu. Štai toks lietuviškas pilietinis aktyvumas. Žemiau galima pamatyti, kaip savo teises gina prancūzai (tik būtina pabrėžti, kad pateiktas video nėra raginimas neteisėtiems veiksmams).

Antroje vietoje naujas VRM vadovas. P. Gylys, kaip sakė jo oponentai, sistemai netiktų, o T. Žilinskas tiko. Bet kažkodėl tuoj pat pasirodė anoniminis laiškas, kuriame teigiama, kad jis neva yra buvusio vidaus reikalų ministro Raimundo Palaičio protežė, tik jo dėka be konkurso buvo prastumtas į VRM Viešojo saugumo politikos departamento direktoriaus pareigas, blokavo policijos reformas, stabdė pavestus darbus ir išsiskyrė neveiklumu. Tik pradėjęs darbą, T. Žilinskas iš karto pasirinko viešųjų ryšių prasme lengviausią temą: „Įsigaliojus readmisijos sutarčiai tarp Europos Sąjungos ir Turkijos, gali pakrypti srautai, matyt, per Juodąją jūrą, Ukrainą į Lenkiją, gali pakrypti per Rusiją į Baltijos šalis“ (kodėl ir kaip tai turėtų vykti, detaliau paaiškinta nebuvo, nes, matyt, turėtų būti aišku savaime). Taip pat anot jo, būtina gerinti viešojo saugumo tarnybų ir kariuomenės sąveika, atremiant vadinamąsias hibridines grėsmes. Nesinori įžesti sąžiningų VRM pareigūnų, bet kažkodėl peršasi mintis – kokia sistema, toks ir ministras.

Trečioje vietoje grėsmės Lietuvai. Vakar buvo diversantai Juodkrantėje. Šiandien sraigtasparniai ir kibernetinės atakos prieš Seimą bei URM. Gerai bent tai, kad, kaip aiškina LRTK, jos aktyvaus darbo dėka sumažėjo pažeidimų dėl neapykantos kurstymo, t.y. beveik sutramdėme priešišką propagandos mašiną (nors įvertinus tam tikras laidas per LRTK kriterijų prizmę, taip neatrodo).



Tuo tarpu „Freedom House“ paskelbė ataskaitą apie pokomunistines Europos ir Eurazijos šalis. Tyrimo metu vertintas rinkimų procesas, pilietinė visuomenė, nepriklausoma žiniasklaida, centrinės ir vietos valdžios demokratiškumas, teisinių institucijų veikla ir korupcija. Lietuvos, kuri kartu su Lenkija dalijasi penktą ir šeštą vietas tarp 29 valstybių, reitingą labiausiai smukdo būtent korupcija. Latviams ir estams (pirma vieta), kaip aiškėja, kovoti su ja sekasi geriau, o pas mus buvęs prezidentas įtariamas prekyba poveikiu, kurio kaina 15 tūkst. eurų, ir neaišku – tai rinkiminė kova ar tikras nusikaltimas. Kuri grėsmė didesnė ir svarbesnė, spręsti Jums.

Užsienis

Pirmoje vietoje ilgai prognozuotas Ukrainos premjero A. Jaceniuko at(si)statydinimas. Po ilgų derybų jį pakeitė Rados pirmininkas V. Groismanas, kuris vadinamas prezidento žmogumi. Tiesa, savo poste liko VRM vadovas A. Avakovas, bet tendencija vis tiek akivaizdi – P. Porošenkos valdžios konsolidacija, kad Ukrainos politinis – ir pri(ch)vatizacijos – procesas taptų geriau kontroliuojamu iš vieno centro. Matyt, Amerikoje, iš kurios neseniai grįžo šalies vadovas, buvo nuspręsta, kad žaidimas su dviem galios poliais yra neefektyvus. Ar šios permainos turės kokios nors įtakos Minsko susitarimų vykdymui? Vargu. Labiau jos panašios į vakarietiškų kuratorių inicijuotą vidinę pertvarką, siekiant griežtesnės (taip pat finansinės) režimo ir oligarchų kontrolės. Beje, savo kėdę išsaugojo ir užsienio reikalų ministras P. Klimkinas, nors, kaip paaiškėjo, jo žmonos tėvas yra apdovanotas už Krymo aneksiją. Apie A. Parubijų kaip naują Rados pirmininką net kalbėti gėda (viskas pasakyta ČIA).

Antroje vietoje Putinas ir tauta. Rusijos prezidento tiesioginio bendravimo su liaudimi metu kaip visada buvo daug įdomių momentų. Labiausiai visiems patiko mergaitės Varios dilema: kokį skęstantį vadovą gelbėti pirmą – Porošenką ar Erdoganą? Putinas atsakė, kad, jeigu kažkas nusprendė nuskęsti, išgelbėti jį neįmanoma. Tuo pat metu negalima nepaminėti jo „epic fail“ (epinė nesėkmė) su „Panamos dokumentus“ išspausdinusiu laikraščiu „Süddeutsche Zeitung“, kuris visai nepriklauso JAV bankui „Goldman Sachs“. Negali būti – Putinas irgi klysta, bet federalinė Rusijos žiniasklaida, žinoma, apie tai nekalba, tik giria savo prezidentą. Bendrai paėmus, klausimai ir atsakymai priminė sceną iš vienos sovietinės komedijos. Esmė – viską pataisysime, viskas bus gerai, kitais metais prasidės augimas, o tuo metu visoje šalyje atlyginimai vėluoja.

Žinoma, situacija Rusijoje nėra katastrofiška, bet net prokremliški ekspertai pastebi, kad vyriausybė ne tiek kovoja su krize, kiek laukia, kad ji kaip nors išsispręs savaime. Gelbėja tik rezervai ir tai, kad gyventojai pripratę išgyventi. Pagaliau, negalima nepaminėti Nacionalinės gvardijos Rusijoje įkūrimo. Ji turės plačius įgaliojimus, bus tiesiogiai pavaldi prezidentui, vadovaus jai labai artimas Putino bendražygis (buvęs jo apsauginis) V. Zolotovas, kuris taps Saugumo tarybos nariu, ir ji jau ruošiasi rusiško Maidano išvaikymui.



Šiame kontekste taip pat pažymėtina, kad kiek anksčiau Putinas paragino FSB ruoštis Dūmos rinkimams, nes priešai nesnaudžia. Dabar Gvardijos, kuri galės šaudyti į žmones, įkūrimas. Matyt, per rinkimus kažkas tikrai gali būti. Kitaip, kam tokie perspėjimai ir naujovės? Beje, naujas dalinys galės net taikdariškose misijose dalyvauti.

Trečioje vietoje įdomios naujienos iš JAV. Pirma, kadangi Obama greitai išeina, pradėjo šnekėti, ką iš tiesų mano. O mano, kad operacija prieš Libiją buvo klaida. Ar ne per daug klaidų? Irake klaida ir beveik sužlugdyta valstybė. Libijoje vėl klaida, ir visai žlugusi šalis. Tokioje situacijoje kyla įtarimas, kad tos „klaidos“ yra planinės valdomo chaoso koncepcijos kontekste. Antra, visi kalba, kad Trumpas yra palankus Kremliui kandidatas, o iš „Observer“ publikacijos aiškėja, kad įtakingi H. Clinton (kuri beje sako, kad Amerika Libijai „labai padėjo“) rinkiminės kampanijos dalyviai susiję finansiniais ryšiais su valstybiniu „Sberbanku“. Kaip baisu gyventi – Putino agentai visur. Trečia, „Demokratijos pavasariu“ (Democracy Spring) pasivadinusios iniciatyvinės grupės nariai taikiai protestavo Vašingtone prieš politinę korupciją Amerikoje. Tačiau policija suėmė 400 žmonių už trukdymą patekti į Kongreso rūmus. O štai Maidane... Bet tai, žinoma, visai kita istorija.