Lietuva ir užsienis per savaitę

„Tikiuosi, kad Lietuvos Seimas pritars mūsų pasiūlymui skalūnų gavybą pirmus trejus metus apmokestinti 1 proc. tarifu, suprantant, kad investuotojai per pirmus metus prisiima didelę riziką“, - teigė premjeras.

Kovos su propaganda ypatybės ir naujos sąlygos skalūnų dujų gavybai Lietuvoje. J. Bideno paskaita ir klausimai dėl ebolos grėsmės. Apie tai ir ne tik ekspertai.eu savaitės įvykių apžvalgoje…

Lietuva

Pirmoje vietoje Lietuvos kova su rusiška propaganda. Vienu metu atrodė, kad visi protingi žmonės suprato, jog visokiausi draudimai nieko neduoda ir neduos. Prezidentūra nesuprato ir pasiūlė Seimui įtvirtinti, kad ne mažiau kaip 90 proc. Lietuvoje retransliuojamų televizijos programų kiekio turėtų būti oficialiomis Europos Sąjungos kalbomis. Pastaruoju metu valdančioji dauguma nelinkusi priešintis D. Grybauskaitės iniciatyvoms, bet šį kartą prisiminė, kad turi teisę tai padaryti. Kaip pagrįstai paklausė socialdemokratė B. Vėsaitė: „Kodėl yra manoma, kad Lietuvos piliečiai yra asilai, neturintys kritinio mąstymo, ir žmonės paprasčiausiai nesugebės atsirinkti, kur skelbiamas melas, o kur tiesa. Ar nemanote, kad tokiomis pataisomis bus apribotos žmonių teisės į laisvą informaciją?“. Greičiausiai teisus ir liberalas R. Šimašius, sakydamas: „Visiems yra suprantamas tikslas, dėl kurio teikiate įstatymo projektą. Bet ar tikrai jis padės pasiekti tikslą, nes man kyla įtarimų, kad gali gautis atvirkščiai. Dabar iki 10 proc. galėtų būti ne ES kalbomis, o kabelinė televizija, tarkime, siūlo 20 proc. Ką jie išmes iš programų tinklelio? Ar nebus taip, kad išmes vienintelę ukrainiečių televiziją, išmes alternatyvią Rusijos televiziją „Dožd“, o visos RTR ir panašūs propagandiniai kanalai liks, ir dar daugiau žmonių, kurie nesupranta lietuviškai, bus indoktrinuoti propagandiniu stiliumi“. Apibendrinant, galima teigti, kad, galbūt, kažkokius kalbinius procentus ir galima įtvirtinti, bet tik su transliuotojų ir vartotojų galimybe pasirinkti. Vieną kartą patikėkime žmonių sugebėjimu atpažinti melą ir leiskime jiems patiems balsuoti pulteliu.

Antroje vietoje vyriausybės siūlymas kitiems metams nepratęsti PVM mokesčių lengvatos centriniam šildymui, kuri atpigina jį dešimtadaliu. Tai leistų surinkti papildomus 200 mln. litų. Nespėjome pasidžiaugti atpigusiomis dujomis, ir štai jums staigmena iš ministrų kabineto su pažadais gautas lėšas panaudoti kitoms socialinėms reikmėms. Bet kaip pas mus dažnai gaunasi, kažką panaikiname, o kompensacija kažkur „paskęsta“. Klausimas – kodėl staiga prireikė kelti šį klausimą? Gal todėl, kad pačios valdžios sukurta Lietuvos psichozė dėl šalies nesaugumo privertė padidinti kariuomenės biudžetą 400 mln. litų. Prezidentė sakė, kad kitos sritys nuo to nukentėti neturėtų, ir dabar teigia, kad PVM lengvata gali būti panaikinta, tik jeigu šildymo kaina nedidės. Įdomiausia, kad liberalai, kurie teoriškai pirmi abejomis rankomis turėtų paremti vyriausybės iniciatyvą, yra prieš. Kaip sako E. Masiulis, „tegu nemeluoja tie, kurie sako, kad šildymas nebrangs“. Tai ką, neišeina premjerui suderinti kelių dalykų. Kaip išeitį pasiūlė „socialiai teisingą“ sprendimą. Štai tokia valdančioji socialinė demokratija.

Trečioje vietoje A. Butkevičiaus pareiškimai Jungtinėse Valstijose apie skalūnų dujas. „Tikiuosi, kad Lietuvos Seimas pritars mūsų pasiūlymui skalūnų gavybą pirmus trejus metus apmokestinti 1 proc. tarifu, suprantant, kad investuotojai per pirmus metus prisiima didelę riziką“, - teigė premjeras. Manytina, kad „Chevron“ pasitraukė iš Lietuvos ne dėl juridinės aplinkos neapibrėžtumo, o dėl to, kad jam nepavyko viską gauti už dyką. Dabar vyriausybė, atrodo, nusprendė ištaisyti savo klaidą – tegul niokoja lietuvišką žemę, tris metus iš esmės nemokamai pumpuoja dujas, o po to pasitraukia, nes dujos baigėsi ar rizika didelė. Tarptautinės energetinės korporacijos visada nori didesnio pelno su minimaliais mokesčiais ir atsakomybe. Tačiau tai jų, o ne mūsų interesas. Su jomis galima ir reikia kietai derėtis, o jei sąlygos netinka, tai galima ir apsieiti be tų skalūninių dujų.

Užsienis

Ukraina ir vėl užleido pirmą vietą. Šį kartą JAV viceprezidentui J. Bidenui, kuris atskleidė baisią paslaptį apie Europos požiūrį į sankcijas Rusijos atžvilgiu: „Tai tiesa – jie nenorėjo to daryti, bet Amerikos lyderystė ir prezidento Obamos atkaklumas, dažnai pastatant Europą į nepatogią padėtį dėl jos nenoro naudoti kaštus nešančių ekonominių smūgių, padarė savo“. Lietuvos prezidentė sako, kad Europoje savivaliauja Putinas. Dabar paaiškėja, kad Briuseliui nurodinėja Vašingtonas. Gaunasi, kad Europą valdo bet kas, tik ne ji pati. „Ir jie, - kaip sakė vienos sovietinės komedijos herojus, - dar kovoja dėl garbingo aukštos buities kultūros namo vardo“. Tačiau prisipažinimais apie Europa Bideno atvirumas nesibaigė. Dar kliuvo sąjungininkams (o gal jau ir ne sąjungininkams) Artimuosiuose ir Vidurio Rytuose (Turkijai, Saudo Arabijai, JAE) už paramą nežinia kam Sirijoje: taip Assadą norėjo nuversti, kad iš esmės ILIV sukūrė. Jau seniai matėsi, kad Obama nori palikti regioną ramybėje (pamiršti Siriją, susitarti su Iranu), o dabar dėl savo vietinių vanagų ir minėtų „sąjungininkų“ kaltės jam teko pradėti naują karinę operaciją. Kol kas tai tik bombardavimas, bet JAV kariuomenės vadas M. Dempsey jau pareiškė, kad be efektyvių veiksmų ant žemės nieko nebus. Ir J. Bidenas leido suprasti tai pačiai Turkijai – prisižaidėte, dabar eikite ir kariaukite, o „užsienis jums padės“ iš oro.

Ukrainoje tęsiasi situacija „nei taika, nei karas“. Ji, atrodo, netenkina nieko. Eiliniai separatistai sako, kad vadovybė – išdavikai, Surkovas ir jo draugeliai – išdavikai. Putinu dar tiki ir nori eiti į Kijevą. O ten rinkiminė karštligė, kurios metu pirmaujančiam Porošenkai tenka atlaikyti kritiką, kad pasidavė Putinui. Yra versija, kad po rinkimų vėl prasidės puolimas, nes šiuo metu ukrainiečiai perdislokuoja pajėgas ir stiprina pozicijas tam tikrose vietose. Visi laukia žiemos, ir ji visiems bus sunki. Jau dabar aišku, kad dujų Ukrainai neužteks. Neaišku, kuo tai baigsis šalies gyventojams ir Europai. Trumpai sakant, kažkoks šlykštus neapibrėžtumas. Sunku atsikratyti jausmo, kad tai tyla prieš audrą. Atsakymų tenka ieškoti rusiškajame informaciniame diskurse, ir jis nenuvilia. Štai Solovjovo laidoje „kalbanti galva“ Dūmos deputatas ponas Chinšteinas pareiškė, kad, jeigu Kijevas vėl pradės puolimą, Rusija savo pajėgų neįves, bet savo piliečiams važiuoti ginti žmones uždrausti negali (suprask, GRU ar VDV brigada atsistatydins ir varys į Donbasą). Taip pat jis užsiminė apie nepripažintų respublikų pripažinimą. Ten pat vadinamosios Donecko respublikos žvalgybos atstovas (t.y. žmogus, turintis šiokios tokios informacijos) pareiškė: „Mes labai jaučiame Rusijos, jos vadovybės paramą, žiniasklaidos paramą. Mes rusiškojo pasaulio dalis“. O vadinamosios Novorosijos parlamento pirmininko pavaduotojas reziumavo: „Vienintelis būdas sustabdyti artėjantį karą – jeigu kitos Ukrainos sritys, neatlaikiusios ekonominio kracho, kuris jų laukia žiemą, pavasarį prisijungs prie Novorosijos, ir mes jų laukiame. Tai paprasčiausias, neskausmingiausias ir lengviausias būdas atsikratyti fašizmo ir sukurti šalį, kuris bus visiškai broliška Rusijai“.



Papildomų komentarų šiuo atveju, turbūt, nereikia.

Trečioje vietoje vėl Ebolos virusas. Vienu metu atrodė, kad jo protrūkis neturės rimtų pasekmių, bet dabar situacija darosi rimtesnė. Liga jau pasiekė Europą. Kaip pareiškė JAV (kur jau yra panikos požymių) ligų kontrolės centrų direktorius T. Friedenas, ebolos plėtros krizė prilygsta situacijai su AIDS. Ir vis tik nepalieka įspūdis, kad keliamas ažiotažas turi dirbtinį elementą. Kadaise atipinė pneumonija irgi buvo vaizduojama kaip didžiulė grėsmė (jau nekalbant apie kiaulių marą), o kas dabar apie ją prisimena. Kitaip tariant, ar tik farmaceutai su politikų ir žiniasklaidos pagalba nenori eilinį kartą praturtėti? Ar nebus taip, kad po to, kai atrodys, jog pasaulis stovi ant globalios epidemijos slenksčio, staiga pasirodys stebuklinga vakciną, kurią supirks visos valstybės dėl viso ko. Galbūt, skamba kaip sąmokslo teorija, bet geriau būtų, kad ji pasiteisintų, nes, jeigu ebolos grėsmė reali, tada iš tiesų laikas sunerimti.