Leonardas Pilkauskas: Grįžau tiesiog muzikuoti

Profesionalus džiazo muzikantas, kompozitorius, aranžuotojas ir muzikos mokytojas Leonardas Pilkauskas, grojantis saksofonu, klarnetu ir fleita, po ilgus metus trukusių bakalauro studijų Hagos Karališkoje konservatorijoje bei magistrantūros Amsterdamo konservatorijoje Olandijoje grįžo į tėvynę. 28-erių metų tarptautinių džiazo projektų lyderis, rengiantis koncertus Lietuvoje ir užsienyje, savo socialiniuose tinkluose atskleidžia, kad jo kūrybą paveikė didieji filosofai, rašytojai humanistai, antropologai ir net šamanų tyrinėtojai bei jų veikalai. Visa tai inspiravo muzikos kalbą L. Pilkausko kūryboje, o eklektiškai kūrėjo komponavimo laisvei įtaką padarė tokie kompozitoriai, kaip O. Messiaen'as, S. Rachmaninovas, I. Stravinskis, J. S. Bachas ir kt. Kūrėjas domisi siurrealistiniais ir abstrakčiais meno kūriniais bei prasitaria, kad savo kūryboje per muzikines formas konstruoja iš naujo įsivaizduodamas jau buvusias akimirkas.

Tokiais bruožais pasižymi ir pavasarį atsiradęs L. Pilkausko projektas "Re: Muzika, kuri gimė vakar". Keliuose Lietuvos miestuose jau koncertavęs jaunų muzikantų kolektyvas savo klausytojams pateikia visiems puikiai pažįstamas, bet naujai aranžuotas senosios estrados dainas "Vėjas man pasakė", "Elektrėnų žiburiai", "Žvaigždutė" ir kt. Su šio projekto sumanytoju kalbamės apie sugrįžimą į Lietuvą, kūrybos procesus bei naujų idėjų paieškas.

Neseniai baigei mokslus Amsterdame, vienoje geriausių džiazo mokyklų Europoje, ir grįžai atgal į Lietuvą. Kaip sekasi integruotis į vietinę muzikos rinką? Kaip vertini čia grojančius muzikantus, juos ruošiančias mokyklas?

Iš vienos geriausių džiazo konservatorijų Vakarų Europoje grįžau atgal į vieną geriausių vietinių rinkų Rytų Europoje, tačiau nesu nusitaikęs į ją integruotis. Po visą dešimtmetį trukusio aukštojo mokslo įstaigų lankymo grįžau tiesiog muzikuoti. Tiesą sakant, man sekasi. Vasaros pradžioje turėjau galimybę surengti koncertą Švedijoje, "Herrang" lindyhopo stovykloje; su jaunais ir talentingais muzikantais pradėjome idomų projektą "Re: Muzika, kuri gimė vakar"; kompozitorius Marius Salynas pakvietė bendradarbiauti savo projekte (girdėjau, kad mūsų įrašytą dainą groja radijo stotis LRT Opus); su tarptautiniu kolektyvu "John Albert Group" tarp šešių geriausių jaunų džiazo kolektyvų dalyvavome konkurso "Jazz Hoeilaart 2012" finale Belgijoje - mums atiteko ketvirtoji vieta. Ir, žinoma, laukia ateities darbai ir iššūkiai.

Vertinti vietinių muzikantų nemoku, todėl galiu tik džiaugtis kiekvienu talentu atskirai. Dėl muzikantus ruošiančių mokyklų taip pat mažai galiu pasakyti, nes Lietuvoje dalykai dėstomi vienaip, o užsienyje - visai kitaip. Ir tai yra normalu - visur galima įžvelgti tiek pliusų, tiek minusų.

Tavo naujausias projektas "Re: Muzika, kuri gimė vakar" dedikuotas senosios estrados ir lietuvių kompozitorių sukurtoms dainoms. Jos gimė Lietuvai esant pačiose įvairiausiose istorinėse ir kultūrinėse situacijose, todėl kiekviena turi savo atskirą istoriją ir reikšmę. Ar šie aspektai turėjo įtakos renkantis projekto repertuarą? Kaip tai paveikia ir patį kolektyvo kūrybinį procesą, kuriant naujas populiarių dainų aranžuotes?

Tai, kad kiekviena senosios estrados daina turi savo istoriją ir reikšmę, mane skatina daugiau domėtis tuo laikotarpiu, kai šios dainos buvo kuriamos. Tačiau panašūs aspektai pasirenkamo repertuaro neformuoja, nes daugiausia kolektyvo pastangų reikalauja kūrybinis dainų skambesio atnaujinimo procesas. Kol kas renkamės mums labiausiai patinkančias senosios estrados dainas, kurios yra nesunkiai atpažįstamos.

Norėčiau pabrėžti, jog labai vertinu kolektyvo narių pagalbą perkuriant dainas. Pvz, turiu idėją, kuri, man atrodo, būtų įdomi, apie naują dainą kolektyvo repertuarui. Pirmiausia mano galvoje skamba įsivaizduojamas tos dainos skambesys - koncepcija. Tuomet savo idėją pasidalinu su Giedriumi (Giedrius Nakas yra kolektyvo klavišininkas - red. past.) ir mes pradedame kartu ieškoti skambesio. Išbandome daug variantų, kol pasiekiame tam tikrą susitarimą, kaip daina galų gale turi skambėti. Panašiai buvo nutikę ir su kolektyvo vokaliste Kotryna Janutaite, kuomet ji pasiūlė dainą ir skambesį, o aš tiesiog parašiau tai dainai naują aranžuotę.

Esi ne tik profesionalus muzikantas, tarptautinių džiazo projektų lyderis, bet ir muzikos mokytojas. Kuo pasižymi dabartiniai mokiniai? Kokią savo patirtį stengiesi jiems perduoti?

Jie pasižymi tuo, kad yra dabarties mokiniai. Jie skiriasi nuo praeities ir ateities mokinių, nes yra formuojami dabartinio laiko gyvenimiškų, egzistencinių, politinių, ideologinių reiškinių bei, iš esmės, veikiami savo tėvų elgesio.

Mokiniams nesistengiu perduoti jokios ypatingos patirties, bet siekiu, kad muzikos pamokos netaptų tam tikru teorinės pamokos pavidalo laiko praleidimu. Stengiuosi kalbėti apie šiuolaikinę muziką, sukelti diskusijas, skatinti protauti, kaip šiuolaikinė muzika sąveikauja su kitomis meno šakomis ir t. t. Kadangi esu jaunas mokytojas, pastebiu daug įvairių niuansų, susijusių tiek su mokytojo darbu, tiek ir su dabartinių mokinių gebėjimais dirbti su nauja medžiaga. Šiuolaikinėje mokykloje pamažu vyksta pedagoginio darbo atsinaujinimo procesai ir man džiugu, kad tai skatina pozityvias naujoves.

Greičiausiai, kaip ir daugelis kūrėjų, inspiracijų savo kūrybai ieškai knygose, filmuose, internete. Kaip vertini lietuvišką renginių pasiūlą, čia atvykstančius meninius projektus? Kokių dalykų gali pasisemti iš čia vykstančių koncertų, spektaklių, ir ko pasigendi?

Savo kūrybiniams procesams įkvėpimo semiuosi įvairiapusiškai. Bent jau stengiuos tai daryti. Šį procesą galėčiau įvardinti kaip bendravimą - būdą komunikuoti. Todėl kartais net ir įdomūs žmonės arba atsitikimai gali pastūmėti mane kurti, ar kaip nors kitaip įkvėpti darbui.

Renginių pasiūlos vertinti nesiimčiau, nes man sunku aprėpti viską, kas vyksta. Manau, kad kiekvienas renginys yra individualus ir savaip reikalingas. Tarkime, paskutinį kartą apsilankiau tarptautinio teatro festivalio "Sirenos" spektaklyje "Dievo sūnaus veido koncepcija" (rež. R. Castellucci). Šis spektaklis man paliko įspūdį, kurio turėtų užtekti kažkuriam laikui. Turbūt gerai, kad tokie performansai Lietuvoje nevyksta taip jau dažnai, nes lieka laiko pagalvoti apie įvairius jų aspektus, susijusius su performansą sukūrusio meninko norima perduoti tam tikra idėja.

Tiesą pasakius, aš neatsimenu jokio gero koncerto, kurį būčiau klausęs čia, Lietuvoje, tačiau turbūt tai reiškia, kad artimiausiu laiku dažniau eisiu klausyti koncertų.

Mokslininkai, įvairių sričių sportininkai ar ekstremalai nuolat ieško žmogaus galimybių ribų. Kokios yra kūrėjo ribos?

Sunku vienareikšmiškai atsakyti. Esu tikras, jog vertingiausia kūryba yra meilės ryšys. Aš nekalbu apie "pirk-parduok" ar kokius nors romantinius jausmus bei santykius. Man meilė yra išmintis, vedanti į ramybę ir tikėjimą. Tiesa, kiekvienas iš mūsų atskirai renkamės, kuo norime būti ir kaip save išreikšti. Todėl turbūt tai priklauso nuo konkretaus individo galvos kaušo pralaidumo ir jo ryšio su "aukštesnės sąmonės" pasauliais (jie dar kitaip vadinami Dievu) santykio. Taip aš suprantu kūrėjo ribas. Jos man nėra panašios į galimybių ribas, nors dažnai atrodo, kad aš, kaip žmogus, pats sukuriu sau ribas savo pasirinkimu.

Kokių naujų ir dar neįgyvendintų idėjų turi?

Yra kelios, kurias norėčiau įgyvendinti, galvoju apie kelis naujus projektus, kuriuos norėčiau įrašyti, be to, yra tarptautinių užmojų, kurie man būtų įdomūs. Tačiau viską išbaigti ir pristatyti man labai trūksta laiko, todėl viskas kol kas "guli stalčiuose" ir dar kažkiek laiko ten užsiliks.

Kita vertus, jau artėja projekto "Re: Muzika, kuri gimė vakar " pristatymas muzikos klube Tamsta, o taip pat ir Vilnius Mama jazz festivalis. Taip po truputį ir susidėlioja mano užimtumas, po truputį atsiranda ir bendraminčių.

Projektas "Re: Muzika, kuri gimė vakar" siekia kurti savus džiazo muzikos standartus Lietuvoje, pristatyti įvairių muzikos stilių formas bei atskleisti jaunų atlikėjų improvizacinius sugebėjimus. Artimiausias "Re: Muzika, kuri gimė vakar" koncertas vyks spalio 27 dieną, šeštadienį, 21:30 muzikos klube "Tamsta".

Leonardas Pilkauskas - saksofonas, klarnetas, fleita

Giedrius Nakas - klavišiniai

Kotryna Janutaitė - vokalas

Donatas Bielunskis - bosinė gitara

Augustas Baronas - mušamieji