L. Petronis: kam buvo naudinga nužudyti V. Pociūną, papasakosiu po Seimo rinkimų

Vienas iš politinės partijos „Drąsos kelias“ narių, buvęs Valstybės saugumo departamento (VSD) pulkininkas Linas Petronis sako, kad šie Seimo rinkimai gali būti paskutiniai, nes vėliau, jei nebus pažabota „valstybininkais“ vadinama teisėsaugos ir politikos grupuotė, jie taps neįveikiami. L. Petronis įsitikinęs, kad buvęs jo pavaduotojas Vytautas Pociūnas buvo nužudytas, ir žada po rinkimų papasakoti, kam tai buvo naudinga. Tiesa, Seimo laikinajai komisijai VSD veiklai tirti jis paliudijo, ką žinojo apie susidorojimo su V. Pociūnu aplinkybes, ir dėl to neteko darbo – su „vilko bilietu“ buvo išvarytas iš darbo Vakarų skirstomuosiuose tinkluose.

„Manau, kad tai milžiniškas šansas Lietuvai, nes kitų rinkimų realiai gali ir nebebūti, - interviu LL sakė L. Petronis, - bus dvi partijos, kurios keis viena kitą. Taip buvo iki šiol, tačiau stengtasi bent vaidinti demokratiją. Bet jei per vidines rietenas “Drąsos kelyje” tas šansas žlugs, tai bus didžiulis praradimas ir nuostolis. Turime suprasti vieną dalyką – arba susivienijame ir praeiname rinkimus, arba visi žlungame, ir niekas tų rinkimų nelaimi“.

L. Petronis atsakė į LL klausimus:

– Kaip atsiradote VSD?

– Labai paprastai – darbą pradėjau nuo KAM 2-ojo departamento, jame tapau analitinio skyriaus viršininku, o tada buvau pakviestas į VSD. Jam tuo metu vadovavo Jurgis Jurgelis.

– Kiek žinau, VSD dirbote ekonominiame skyriuje?

– Darbą VSD pradėjau nuo 8-ojo skyriaus, teritorinėje valdyboje, o vėliau, kai buvo suformuota valdyba, trejus ar ketverius metus buvau jos viršininku.

– Kitaip tariant, prižiūrėjote visus procesus, vykstančius ūkyje?

– Ekonomikoje.

– Tačiau tuo metu Lietuvoje siautėjo laukinis privatizavimas?

– Suprantu, į ką sukate, todėl noriu trumpai paaiškinti – tada, kai išryškėjo tie EBSW reikalai, ir konservatoriai atėjo į valdžią, Vyriausybė priėmė sprendimą, kad VSD turi pateikti savo išvadą apie privatizuojamą objektą. Išvada buvo vieninteliu klausimu, be kokių nors spekuliacijų – ar tą objektą nori pirkti sukčiai, ar ne. Kainos ar pirkimo aplinkybių mes netyrėme, tik turėjome pateikti informaciją apie pirkėją – ar jis aferistas, ar ne, ar turi ryšių su nusikalstamu pasauliu, ar ne.

– Tačiau buvo nemažai atvejų, kai aferistais VSD išvadinti žmonės vėliau laimėjo prieš VSD bylas dėl šmeižto, pavyzdžiui, kai buvo privatizuojami Raseiniuose esantys AB “Birvėtos tvenkiniai”? Ar gali būti, kad tas pažymas užsakydavo konkurentai?

– Tuo metu apie tą pilietį Raseiniuose mes dar mažai žinojome, bet dabar galiu drąsiai pasakyti, kad tai nusikalstamo pasaulio žmogus, ir mes žinome daugiau faktų. Žmogus plauna iš kontrabandos gautus pinigus – kas ten suskaičiuos, kiek žuvelių buvo išauginta? Po to, kai buvo įdiegta ši funkcija, ir VSD rašydavo pažymas apie pirkėjus, nė viena taip privatizuota įmonė nebankrutavo, visi dirba ir moka mokesčius.

– Tačiau tuo metu VSD buvo kritikuojama, kad už kyšius gali šalinti privatizavimo konkursų dalyvius, kurie siūlo didžiausią kainą?

– Matai, norint ką nors pašalinti, reikia turėti įrodymų, kad jis priklauso kokiai nors organizuotai gaujai.

– Tačiau VSD savo pažymose galėjo rašyti ką nori, nieko jai įrodinėti nereikėjo?

– Mažai parašydavome, tik du kartus rašėme pažymas apie konkursų dalyvių ryšius su nusikalstamu pasauliu.

– Kiek atsimenu, VSD net teismams atsisakydavo pateikti įrodymus apie tuos "aferistus", nes neva tai slapta medžiaga?

– Ko teismai prašydavo, viską pateikdavome.

– Kiek prisimenu, vienoje byloje “aferistas” pareikalavo VSD pateikti įrodymus, ir saugumas atsisakė, teigdamas, kad tai slapta medžiaga?

– Nežinau tokio atvejo, tačiau žinau, kad iš tikrųjų organizuotos gaujos dalyvaudavo privatizavime, kiek atsimenu, Druskininkuose buvo kelios tokios firmos.

– Bet iš esmės VSD visada buvo valdančiųjų politinių partijų kovos būrys susidorojimui su oponentais?

– Reikia skirti, kokia VSD buvo J. Jurgelio laikais, kokia Mečio Laurinkaus, kokia Arvydo Pociaus, ir kokia yra dabar. Kiekvienas šių laikotarpių yra skirtingas.

– Visi vadovai skirtingai suprato savo pareigas?

– Kol VSD buvo mūsų karta, tol viskas buvo gerai.

– Tačiau Breste nužudytas VSD pulkininkas V. Pociūnas buvo jūsų pavaldinys?

– Taip, jis buvo mano pavaduotojas.

– O kodėl jis buvo nužudytas?

– Seimo komisijos dėl VSD išvadose yra mano liudijimai, jie vieši, reikia tik paskaityti, ir viskas bus aišku. Aš ten papasakojau, kad V. Pociūnas buvo nepalaužiamas, ir būtent dėl jo įsitikinimų tapo nepageidaujamu.

– Tačiau kaip V. Pociūno viršininkas jūs nesugebėjote jo apginti?

– Taip vat ir išėjo – gyniau gyniau, kol pats buvau išvarytas, ir iki šiol gyvenu su vilko bilietu.

– Kodėl išėjote iš VSD 2004 metais?

– Vienas dalykas - jau suėjo pensinis amžius, o antra - gerai matėsi, link kur krypsta reikalai VSD, todėl ir išėjau.

– O link kur tie reikalai krypo?

– Na matote, apie saugumą geriau patylėsiu, nes nenoriu, kad man iš karto pripaišytų kriminalinį nusikaltimą.

– Kai kas sako, kad buvusių saugumiečių nebūna, kaip ir KGB-istų?

– Ne, taip nėra. Vieni, išėję iš VSD, lieka savais, kiti tampa priešais. Tie mano liudijimai apie VSD yra išslaptinti Seimo komitete.

– Tai ar V. Pociūnas buvo nužudytas?

– Mano asmenine nuomone - taip.

– O kam tai buvo naudinga?

– Kam tai buvo naudinga, pakalbėsime po Seimo rinkimų.

– Tačiau per prezidento Rolando Pakso apkaltą jūs aktyviai joje dalyvavote, o šią apkaltą juk ir surengė “valstybininkai”, kuriuos galima įtarti ir V. Pociūno nužudymu? Kaip tai paaiškintumėte?

– Tos visos pamazgos, kurios ant manęs išpiltos, yra buvusių mano kolegų iš VSD darbas. Jie kaišiojo medžiagą po visą Seimą, kad aš neva esu VSD “kurmis”, paviešinęs VSD medžiagą. Tokią informaciją saugumiečiai platino Seime.

– Tačiau R. Pakso nušalinimas – tai vis tiek buvo VSD inicijuotas projektas?

– Pats supranti, kad VSD pats negali tokių sprendimų priimti ir nepriima. Tyrimas buvo atliekamas ne prezidento ar prezidentūros atžvilgiu, bet dėl to veikėjo Borisovo. Štai ir viskas. Žmogui tiesiog nepasisekė. Visi juokiasi, kad kalta prezidento aplinka, o ne jis pats. Tačiau iš tikrųjų taip ir buvo – jis nesugebėjo pasirinkti normalios aplinkos.

– Žmonės sako, kad jeigu nori mušti, pagalį visada rasi?

– Na tai pabandykite dabar mušti, pavyzdžiui, Dalią Grybauskaitę.

– Per Garliavos istorijos prizmę tikrai galima rasti, už ką ją kritikuoti?

– Dėl to prisikabinti gal ir gali, tačiau faktų ar įrodymų nėra. Nereikia įsivaizduoti, kad VSD gali bet ką parašyti ir bet ką padaryti. Visa tai nesąmonės, jei neturi realios informacijos su įrodymais, tai nieko padaryti ir negali.

– Tačiau R. Pakso istorija parodė, kad VSD gali ir prikurti istorijų – pavyzdžiui, apie jo ryšius su tarptautiniu terorizmu ir Bin Ladenu?

– Tais laikais tokios pavardės niekas net nežinojo. O dėl Borisovo – faktas, kad jis tuo metu pardavinėjo Sudanui malūnsparnius, apeidamas visas tarptautines konvencijas. Tai buvo realūs faktai.

– O koks Jūsų vaidmuo Vakarų skirstomųjų tinklų (VST) privatizavime?

– Jokio, nes tada, kai VST privatizavo, VSD jokių pažymų nerašė, nei gerų, nei blogų. Privatizavimo konkurse dalyvavo Bronislavas Lubys ir “Maxima” – abu legalūs subjektai, su aferistais nesusiję, todėl mes jokių pažymų ir nerašėme. Todėl aš jiems nei pakenkti, nei padėti negalėjau.

– O tai, kad “Maxima” savininkai - beje, neseniai susigražinę 50 milijonų litų PVM, prisidengę invalidais - pirko VST už pačios VST pinigus, ar VSD neatrodė didelė problema?

– Prisiminkite, kas tuo metu buvo valdžioje, ir kas tuos klausimus sprendė (tuo metu premjeras buvo Algirdas Brazauskas – aut. past.). Įsivaizduoti, kad aš sprendžiau tokius dalykus, būtų labai drąsios išvados.

– O ką veikėte po to, kai išėjote iš VSD?

– Daug mūsų kartos žmonių tuo metu išėjo iš departamento. Buvau pensijoje, po to pradėjau ieškoti darbo, ir jį radau Vakarų skirstomuosiuose tinkluose. Tačiau po savo liudijimo Seimo komisijai gavau “vilko” bilietą ir teko išeiti. Dabar nieko neveikiu, esu pensininkas.

– Tačiau Jūsų sprendimas prisijungti prie “Drąsos kelio” turbūt nebuvo atsitiktinis?

– Manau, kad yra realus šansas padaryti ką nors gero. Man ir seniau įvairūs žmonės siūlė dalyvauti politikoje, bet tik dabar galima kažką realiai pakeisti. Net jei dabar “Drąsos kelio” dešimtukas ir sugrius, man tas Seimas buvęs nebuvęs, nes su žaliaake nenorėčiau apsirūpinti iki gyvenimo pabaigos (juokiasi). Sugebu užsidirbti pragyvenimui ir pats. Gyvenu su šeima, nesu nei girtuoklis, nei narkomanas, nei kazino prasilošęs. Todėl man pinigų pakanka. Tačiau tik dabar matau, kad kartu su Neringa Venckiene galima kažką Lietuvoje pakeisti. Jeigu bus normali kompanija, normalūs žmonės, yra visai realus šansas.

– O ką norėtumėte keisti, kas negerai?

– Pavyzdžiui, siūlyčiau įvesti tiesioginius merų ir seniūnų rinkimus. Nes dabar valdymo sistema Lietuvoje yra valdžios vertikalė – lygiai tas pats, kaip ir Vladimiro Putino Rusijoje. Ką, kiekviename miestelyje neatsiras protingų žmonių, kurie sugebės jį sutvarkyti? O dabar kas? Partijos siunčia savo partiečius, kurie ten sėdi, nosį krapšto arba šnapsą geria. Tiesiogiai išrinkus merus ir seniūnus, reikėtų numatyti, kad seniūnai taip pat gautų savarankišką finansavimą. Žemės mokestis ir gyventojų pajamų mokestis turi eiti tiesiai į seniūniją. Tada seniūnai bus suinteresuoti darbo vietų kūrimu, o ne taip, kaip dabar – su kuo nors kariauti. Seniūnai, turėdami pinigų, galės ir žmonėms kažką gero padaryti. Nes jeigu, pavyzdžiui, žmonėms nebepatiks Artūras Zuokas, kitą kartą jo neišsirinks, ir jis ne amžinai Vilnių valdys. Juk dabar visuose miestuose yra “vertybiniu pagrindu” suformuota dauguma. O koks tas vertybinis pagrindas, jei viename mieste konservatoriai dirba su socialdemokratais, o kitame jau su “darbiečiais”? Tai kur čia vertybinis pagrindas? Tau troleibusai, man autobusai, tau šiukšlės, man šūdai, atsiprašant. Arba kova su korupcija – viskas labai paprasta. Jeigu nebūtų politinės korupcijos, nebūtų jokios korupcijos. Todėl valdančioji dauguma turi prisiimti atsakomybę už korupcijos sutramdymą. Lietuva labai mažai šalis, išnaikinti politinę korupciją nėra didelė problema. O dabar pristeigta tiek tarnybų – STT, FNTT... Čia kaip pas gerą ūkininką – jei šeimininkas geras, ar bernas iš jo ką nors pavogs? Taip yra ir su politine korupcija. Seimas turi vykdyti realią parlamentinę kontrolę, nes dabar, kur tik pažiūri, ten slapta, o ten vyksta ikiteisminis tyrimas. Ir Seimo narys sėdi kaip kvailelis. Todėl ta parlamentinė kontrolė turi būti reali. Ir padaryti struktūriniai pakeitimai. Juk ar galima kontrabandą įsivaizduoti be korupcijos? Arba - ar pinigų plovimas įmanomas be korupcijos? Tai kam tada reikia trijų kontorų – STT, FNTT ir Muitinės kriminalinės tarnybos? Surink visus vienoje vietoje, ir sutaupysi aibę generolų ir įspūdingas sumas pinigų.

– Taip, tačiau tada politikai praras įrankį, kaip tų pinigų prasimanyti?

– Čia jau kita problema. Surink visas tarnybas į vieną kumštį, bus galinga jėga, ir padaryk jas pavaldžias premjerui, nes tai yra vidaus problema. Kad ir dabar deklaruojama kova su “šešėliu”. Kas atsakingas? Niekas. Tokia ir kova. Kodėl prie Gedimino Vagnoriaus pradėjo kovoti su kontrabanda ir rezultatas buvo stulbinantis? Nes buvo griežti reikalavimai, bet į tą procesą niekas nesikišo, ir nebuvo nurodymų – tą praleisk, tą pagauk. Vienintelis kriterijus buvo paprastas – akcizų mokėjimas. Niekam neįdomu, kiek cigarečių pagavai. Svarbu buvo tik akcizo rinkimas – jei jis didėja, gerai.

– O ką keistumėte dėl VSD?

– Tai specifinė organizacija, kuri reikalinga, ir niekur nuo to nedingsi. Tačiau jis turi būti realiai kontroliuojamas.

– VSD visą laiką buvo politikų vėzdas kovoje su oponentais?

– Tai prasidėjo nuo 2004-2005 metų, anksčiau tas lyg ir neužkliūdavo. Jeigu Brazauskas būdavo prezidentu, tai vyriausybė konservatorių, ir atvirkščiai. Buvo toks valdžios balansas, ir VSD niekas negalėjo panaudoti kovai su oponentais. Tačiau kai tai pasikeitė, tada ir prasidėjo. Todėl reikia labai žiūrėti kompetencijos ribų.

– Kodėl pasirinkote “Drąsos kelią”?

– Manau, kad tai milžiniškas šansas Lietuvai, nes kitų rinkimų realiai gali ir nebebūti. Bus dvi partijos, kurios keis viena kitą. Taip buvo iki šiol, tačiau stengtasi bent vaidinti demokratiją. Bet jei per vidines rietenas “Drąsos kelyje” tas šansas žlugs, tai bus didžiulis praradimas ir nuostolis. Turime suprasti vieną dalyką – arba susivienijame ir praeiname rinkimus, arba visi žlungame, ir niekas tų rinkimų nelaimi.

Šaltinis - laisvaslaikrastis.lt

Šarūnas Puidokas, aktorius, ekspertai.eu visuomeninių ir politinių procesų skyriaus vadovas:

Na, labai teigiamai žmogus atsako į visus jam pateiktus klausimus. Tik šiek tiek trūksta konkretumo, daugoka abstraktumo.

Gal tai tiesiog VSD tarnyboje įgytas bruožas? Tuo pasižymi net dabartinis VSD generolas, kalbu apie jo pristatytą visuomenėje prieštaringai vertinamą metinę VSD ataskaitą.

Todėl kai kam gali susidaryti įspūdis, kad šis interviu tiesiog priešrinkiminė savireklama.

Net ir patikėjus, kad buvusių saugumiečių būna, kyla klausimas: kokiu atveju buvęs V. Pociūno viršininkas papasakos, kam buvo naudingas pulkininko nužudymas? Ar pergalės Seimo rinkimuose atveju, ar pralaimėjimo? O gal apie V. Pociūno nužudymo naudą vis dėlto galima pasisakyti dabar?

Juk jei žmogus žino, kam buvo naudinga ši žmogžudystė ir to nepasako ne tik viešai, bet net ir teisėsaugininkams, jis pats rizikuoja užsitraukti baudžiamąją atsakomybę už galimų nusikaltėlių slėpimą. Jei taip yra iš tiesų, tai labai, labai negerai.