Kvebeko premjerė: religinių simbolių draudimas įtvirtins sekuliarizmą kaip vieną Kvebeko vertybių

Skelbiame trumpą naujieną iš Kvebeko, Kanados provincijos, kur vis agresyvesniais būdais religijos laisvė iš krikščionių ir kitų tikinčiųjų atimama, o jų religinės praktikos apribojamos net ir privačiose erdvėse.

Kvebeko „Parti Quebecois“ (PQ) toliau gina savo praėjusią savaitę žiniasklaidai nutekintą įstatymo projektą, pagal kurį visiems viešojo sektoriaus darbuotojams būtų uždrausta darbe nešioti religinius simbolius.

Remiantis šiuo dokumentu, išspausdintu „Journal de Montreal“, rudenį pasirodžius ilgai lauktai Kvebeko vertybių chartijai, teismų bei kitų teisėsaugos institucijų, mokyklų, ligoninių ir priežiūros namų darbuotojams nebebus galima su savimi turėti „pastebimų“ religinių simbolių. Tarp draudžiamų simbolių bus hidžabai, turbanai, jarmulkos ir kryželiai.

„Kvebeką skaldo ne įvairovė, o aiškių taisyklių, kurios mums leistų harmoningai judėti į priekį, stoka“, – savo kalboje, skirtoje jauniesiems PQ rėmėjams, sekmadienį susirinkusiems Kvebeko mieste, teigė premjerė Pauline Marois. „Sekuliarizmo pripažinimas Kvebeko vertybe – tai pripažinimas evoliucijos tautos, kuri per pastaruosius penkiasdešimt metų pamažu tapo vis sekuliaresnė, drauge šalindama religiją ir iš savo institucijų“, – kalbėjo ji.

Nors didžioji dauguma provincijos gyventojų vis dar laiko save katalikais, po 1960-aisiais vykusios vadinamosios Tyliosios revoliucijos sekuliarios vertybės ėmė iš esmės dominuoti religinės praktikos atžvilgiu.

Tuo metu dėl smunkančio gimstamumo ir gyventojų mažėjimo, iš dalies stabdomo imigracijos, sunerimę politikai prancūziškos kultūros išlikimą bandė užtikrinti pasitelkdami kalbos vartojimą reguliuojančius įstatymus, privalomuosius prancūzų kalbos kursus mokyklose. Gindama siūlomą chartiją, P. Marois teigė, kad ji galėtų tapti tokia pačia kvebekiečius vienijančia jėga, kokia buvo kalbos įstatymai.

Chartija buvo viena centrinių 2012-aisiais vykdytos PQ rinkimų kampanijos ašių. Po šių rinkimų „Parti Quebecois“ sudarė mažumos vyriausybę. Dar per kampaniją P. Marois pažadėjo „sekuliarią“ chartiją, kuri leistų pašalinti religinius simbolius iš valstybės institucijų. Vis dėlto po rinkimų PQ partijos nariai apie tą patį įstatymo projektą ėmė kalbėti kaip apie „vertybių“ chartiją, tikėdamiesi, kad toks pozityvus terminas leis sulaukti didesnės kvebekiečių dalies pritarimo.

Chartija – tik paskutinis manevras, nukreiptas prieš viešą religinių įsitikinimų demonstravimą šioje provincijoje, kuri tampa vis priešiškesnė tikintiesiems. Pastaraisias metais netgi privačiose katalikiškose mokyklose buvo uždrausta dėstyti katalikiškus kursus religijos ir moralės temomis. Vietoj jų šios mokyklos buvo priverstos dėstyti „sekuliarius“ ir „neutralius“ vyriausybės sukurtus kursus apie daugelį pasaulyje egzistuojančių religijų.

Siekusios išvengti būtinybės dėstyti religijos laisve paremtą kursą mokyklos ir tam prieštaravę tėvai nepasiekė trokštamų rezultatų. Taip pat pastaraisiais metais netgi privatūs asmenys buvo nubausti už religinių ceremonijų rengimą viešuosiuose pastatuose, išsinuomotuose šiam tikslui.

Nors žinoma, kad kai kurie siūlomos chartijos skyriai turėtų būti taikomi ir privačiame sektoriuje, kol kas neaišku nei kurie būtent, nei kokiu mastu.

Šaltinis: www.lifesitenews.com