Kokią užsienio politiką vykdys naujasis JAV prezidentas Joe Bidenas? (II dalis)

JAV Vyriausiasis kariuomenės vadas jau nebe D. Trumpas, bet naujai išrinktas JAV prezidentas Joe Bidenas. JAV Armija, Karinis laivynas, Oro pajėgos, Jūrų pėstininkai, Specialiosios pajėgos ir JAV branduolinių pajėgų arsenalas pavaldus naujajam JAV prezidentui Joe Bidenui. Po ketverių prezidentavimo veidmainystės ir melo metų Donaldas Trumpas dingo kartu su savo „Twitteriu“ palikęs šimtus tūkstančių jo propaguojamos falsifikuotos „demokratijos“ užburtų pasekėjų. įtikėjusiu D. Trumpo melu, kad NATO aljansas pasenęs ir tuoj žlugs, kad JAV išveda karius iš Sirijos ir t.t.

D. Trumpas buvo pirmasis JAV prezidentas po Antrojo pasaulinio karo, nepradėjęs naujo karo. Tačiau D. Trumpas tęsė ankstesnių JAV prezidentų pradėtus karus.

Dabar naujasis JAV prezidentas Joe Bidenas yra prie JAV karo mašinos vairo. Jis yra ketvirtasis JAV prezidentas dabar prižiūrintis nesibaigiančias ir nesėkmingas Amerikos karines kampanijas po 2001 Rugsėjo 11 d.

Joe Bidenas paveldi vis besiplečiantį naująjį Šaltąjį Karą, apimantį keturis žemynus ir kariuomenę įsitraukusią aktyviose karinėse operacijose dešimtyse šalių, kovojančią maždaug 14 –oje iš jų ir bombarduojančią mažiausiai septyniose šalyse.

Taigi, ko užsienio politikoje galime tikėtis iš JAV vyriausiojo karo vado prezidento Joe Bideno?

D. Trumpo raginimai nutraukti JAV dalyvavimą konfliktuose Afganistane ir Sirijoje naivios visuomenės akyse pavertė jį „taikos balandžiu“. Nors JAV karių skaičius užsienyje sumažėjo, bepiločių lėktuvų smūgiai ir civilių žūčių skaičius D. Trumpo prezidentavimo metu išaugo daugiau nei dvigubai.

Joe Bidenas taip pat nėra tas, smerkiantis bet kokius karus ar prievartą, pasyviomis priemonėmis remiantis taiką. Jis jėgą naudos selektyviau. Skirtumas tarp D. Trumpo tik tas, kas Joe Bidenas greičiausiai leis lengviau dokumentuoti ir kritikuoti savo sprendimus, o karines operacijas vykdys atsirinkdamas pagal svarbą.

Priešingai nei D Trumpas, kuris per muitų tarifų karus vykdė JAV izoliacionizmo politiką Joe Bidenas ne kartą yra sakęs, kad nori bendradarbiauti su sąjungininkais, kad sukurtų aukštesnio lygio pasaulinę ekonomiką su taisyklėmis, palaikančiomis atkaklius veiksmus klimato kaitos, darbo teisių ir visuomenės vidurinės klasės darbo srityse.

Užsienio politikoje Joe Bidenas nesivadovauja užsienio politikos mokyklomis ar teorijomis, bet greičiau iš naujo pats sugalvoja pačias politikos mokyklas.

Tačiau Joe Bidenas turėtų būti jau pasimokęs iš savo praeities klaidų, ir turėtų nutraukti JAV dešimtmečius trunkančius karus. Tad Naujasis prezidentas Joe Bidenas labiausiai tikėtina vengs pradėti naujus didelius karus ir vengs visiškai užbaigti esamus senus karus.

Artimųjų Rytų regione Joe Bidenas greičiausiai rinksis vidurinį kelią tarp didelio masto karinių buvusių prezidentų Busho ar Obamos intervencijų ir visapusiško pasitraukimo.

Tad vien remtis jo ilgu intervencionistiniu praeities įrašu ar jo dabartinio nacionalinio saugumo patarėjų pasirinkimo pobūdžiu neverta vertinant Joe Bideno būsimą JAV užsienio politiką.

Labiausiai tikėtina jog Joe Bidenas norės išvengti netikėtų Amerikiečių aukų užsienyje ar skandalingų užsienio civilių mirčių - visko, kas galėtų sužlugdyti jo vidaus darbotvarkę.

Prezidento Bideno administracijos nariai jau pranešė ketinantys tęsti keletą prezidento Donaldo Trumpo vykdytos užsienio politikos krypčių: JAV ir toliau pripažins Jeruzalę Izraelio sostine, Juaną Guaidó laikys teisėtu laikinuoju Venesuelos prezidentu, tieks karinę gynybinę ginkluotę Ukrainai ir priešinsis „Nord Stream 2“ dujotiekiui tarp Rusijos ir Vokietijos. 2019 metais prezidento D.Trumpo administracija įvedė sankcijas Rusiją dėl „Nord Stream 2“ dujotiekio statybos plano, teigdama, kad šis dujotiekis padarys Europą labiau priklausomą nuo Maskvos.

Joe Bideno politika „posūkis į Aziją“ ir „prekybos karai“, tai nuo II-ojo Pasaulinio karo ankstesnių JAV prezidentų politikos atnaujinta versija skirta sulaikyti JAV priešininke ir konkurente Kiniją.

JAV prisijungimas prie tarptautinės COVAX iniciatyvos

Bidenas pasinaudojo ankstyvomis progomis norėdamas parodyti, kad JAV vėl atnaujins daugiašalį bendradarbiavimą taip pat ir dėl COVID-19 pandemijos srityje. JAV Valstijų sekretorius Blinkenas paskelbė, kad JAV prisijungs prie COVAX iniciatyvos - pasaulinės PSO ir kitų grupių pastangų užtikrinti, kad kiekviena šalis galėtų gauti prieigą prie COVID-19 vakcinų. Faktiškai dauguma pasaulio šalių prisijungė prie COVAX iniciatyvos, išskyrus JAV ir Rusiją.

JAV užsienio politika Venesuelos atžvilgiu

Venesuelos prezidentas Nicolas Maduro sako, kad Donaldo Trumpo pralaimėjimas buvo „Venesuelos pergalė“, ir paragino prezidentą Joe Bideną nutraukti „demonizavimą ir neapykantą jo šalies atžvilgiu“.

Jungtinių Valstijų santykiai jau daugelį metų buvo sunkūs, tačiau viskas pasidarė dar blogiau, kai D.Trumpo administracija 2019 m. laikinuoju Venesuelos prezidentu pripažino opozicijos veikėją Juaną Guaido, taip pat paskelbė griežtas sankcijas Venesuelos vyriausybei ir įvedė Venesuelos naftos embargą.

Tačiau neatrodo, kad daug kas pasikeis tarp JAV ir Venesuelos prezidento Maduro. Joe Bideno administracijos JAV valstybės sekretorius Antonijus Blinkenas teigė, kad JAV ir toliau pripažins Juaną Guaido laikinuoju Venesuelos prezidentu siekiant nušalinti šalies vadovą Nicolásą Maduro nenorintį pripažinti Amerikos dominavimo savo šalyje. Blinkenas pridūrė, kad naujoji komanda taip pat ir toliau taikys sankcijas Maduro ir jo vyriausybei, tik „efektyviau“.

JAV užsienio politika Saudo Arabijos atžvilgiu

JAV Valstijų sekretorius Blinkenas vienareikšmiškai pareiškė, kad JAV nutrauks paramą Saudo Arabijos vadovaujamai bombardavimo kampanijai Jemeno pilietiniame kare. „Raytheon Technologies“ generalinis direktorius Gregas Hayesas investuotojams sakė, kad tikisi, jog prezidento Bideno administracija blokuos bent vieną 519 mln. JAV dolerių vertės ginklų sandorį Artimųjų Rytų sąjungininkei Saudo Arabijai, kai JAV keičia savo ginklų eksporto politiką.

Bus peržiūrėtas prieštaringai vertinamas D. Trumpo sprendimas priskirti Jemeno „Houthi“ sukilėlius prie teroristinių grupių.

JAV užsienio politika Irako atžvilgiu

Jei Joe Bidenas grąžins JAV karius ir atnaujins bombardavimus Irake, tai neturėtų nieko stebinti. Joe Bidenas padarė daug daugiau, kad įvyktų katastrofiška JAV karinė invazija į Iraką 2003 metais ne tik pritardamas jėgos panaudojimui. Joe Bidenas tuo metu būdamas JAV Senato užsienio reikalų komiteto pirmininku pasinaudojo visomis savo galiomis užtikrindamas, kad Senatas patvirtintų George'o W. Busho melu grįstą karą Irake. Joe Bidenas sutrukdė bet kokiems ekspertams, kurie neigė, kad „Saddamas turi masinio naikinimo ginklus ir ketina juos panaudoti“, būti išgirstiems JAV Kongreso narių.

Labai tikėtina, kad prezidentas Bidenas atnaujins bombardavimus Irake nutaikytus prieš pro-Iranietiškas karines grupuotes, kurios nori, kad JAV pasitrauktų iš šio regiono. Tuo pačiu prezidentas Bidenas spręs problemas daugiašaliu keliu.

Viena iš Joe Bideno administracijos politinių figūrų, kuri atliks pagrindinį vaidmenį grąžinant JAV intervenciją Viduriniuose Rytuose, yra kandidatas į valstybės sekretoriaus postą Anthony Blinkenas. 2003 metais jis padėjo tuometiniam Užsienio reikalų komiteto pirmininkui Bidenui suburti karą palaikančią koaliciją Demokratų partijoje, kad paremtų prezidento Busho pastangas įsiveržti į Iraką.

Vėliau Anthony Blinkenas buvęs prezidento Obamos patarėjas nacionalinio saugumo klausimais, pareiškė, kad tiek Libijos, tiek Sirijos sunaikinimas yra fantastiškos idėjos. Tuomet abi šalys paskendo JAV prezidento Obamos administracijos „išsilaisvinimo“ kraujo klane po Vašingtono neštos „demokratijos“. Vienintelė Anthony Blinkeno kritika Sirijos „režimo keitimo“ planui buvo ta, kad JAV nepavyko nuversti prezidento Assado.

JAV užsienio politika Irano atžvilgiu

D.Trumpo administracijos politika Irano atžvilgiu buvo pati blogiausia - JAV atsisakė Irano Branduolinio susitarimo, kurį parengė jo pirmtakas Barackas Obama. Prezidento Bideno administracijos JAV Nacionalinės žvalgybos direktorė Avril Haines ir JAV valstybės sekretorius Antony Blinken pakartojo Bideno planą vėl prisijungti prie 2015 metų Irano Branduolinio susitarimo, jei Iranas vėl laikysis reikalavimų. Tačiau įspėjo, kad tai „toli“, kad bus konsultuojamasi su tokiais sąjungininkais kaip Izraelis, o tikrasis Bideno tikslas yra Irano Branduolinio Susitarimo patobulinimas ir praplėtimas, apimantis Irano raketų programą ir regioninį elgesį. Šio susitarimo dominuojantis veiksnys bus Izraelio vyriausybės požiūris neduoti jokių nuolaidų savo priešininkui Iranui..

JAV užsienio politika Izraelio atžvilgiu

JAV Valstijų sekretorius Blinkenas sakė, kad jis ir prezidento Bideno administracija Jeruzalę laiko Izraelio sostine ir yra įsipareigoję ten išlaikyti JAV ambasadą. D. Trumpas oficialiai pripažino Jeruzalę Izraelio sostine ir 2018 metais JAV ambasadą perkėlė iš Tel Avivo.

Kaip pabrėžė Joe Bidenas - Izraelis yra žydų saugumo centras visame pasaulyje.



JAV prezidento Joe Bideno kalba Izraelio atžvilgiu identiška Donaldo Trumpo kalbai prieš 2016 metų JAV prezidento rinkimus.



JAV užsienio politika Sirijos atžvilgiu

Ankstesnių JAV prezidentų politika Sirijos atžvilgiu nuolat kito nuo spaudimo atsistatydinti Basharo al-Assadui, kovos su „Islamo valstybe“, paramos Kurdams, iki Irano ir Rusijos pusiausvyros palaikymo Artimųjų Rytų regione. Daugelis naujojo prezidento Bideno patarėjų prezidento Obamos valdymo metais netgi norėjo nuversti prezidentą Assadą.

Joe Bideno viceprezidentavimo laikais 2015 metais JAV puolė Siriją, ir vėl nebuvo įsipareigojimo nutraukti šios karinės agresijos ar nutraukti JAV paramą daugybei sukilėlių grupuočių kariaujančių Sirijoje.

JAV užsienio politika Šiaurės Korėjos atžvilgiu

Joe Bideno administracija planuoja išsamiai peržiūrėti JAV požiūrį ir politiką Šiaurės Korėjos atžvilgiu, kad būtų galima ieškoti būdų kaip padidinti spaudimą šaliai, siekiant Šiaurės Korėjos branduolinio ginklo panaikinimo, ieškoti būdų, kaip atvesti Šiaurės Korėją prie derybų stalo dėl jos branduolinių ginklų. Joe Bideno vyriausiasis Azijos politikos pareigūnas Kurtas Campbellas sakė, kad administracija turės iš anksto priimti sprendimą dėl savo požiūrio ir nekartoti Obamos laikų delsimo, dėl kurio Pchenjanas ėmėsi „provokuojančių“ žingsnių, kurie trukdė susitarimams.

JAV užsienio politika Afrikos atžvilgiu

Afrika išlieka svarbus Vašingtono strateginis žemynas ir išlieka įtakingų politinių „idėjų kalvių“ centrų galvose. Šis žemynas buvo bandomuoju poligonu išbandant JAV bepiločius lėktuvus, Specialiųjų operacijų pajėgas, siunčiant karinius patarėjus ir slaptas žvalgybos misijas.

JAV Afrikos vadovybė (AFRICOM) sunerimusi dėl ISIS atgimimo ir kitų su al-Qaida susijusių grupuočių plitimu Afrikoje, o tai paremta baimę keliančiomis nesąmonėmis, maskuojančiomis kaip sudėtinga stipendija iš „West Point“ kovos su terorizmu centro ir daugiamečiai Pentagono pažadai dėl žemų investicijų, mažos rizikos ir didelio atlygio galimybių žemyne.

Amerikos specialiosios pajėgos ir kariniai patarėjai Afrikoje dislokuoti nuo 2004 metų yra tarp Malio ir Nigerijos. Prancūzija užgrobusi Afrikos Sahelio regiono dalis nuo 1892 metų ir, nepaisant to, kad 1960 m. toms šalims Prancūzija suteikė nepriklausomybę, Prancūzai į Afriką sugrįžo 2013 metais ir nuo to laiko ten kariauja savo amžinus karus.

JAV karas prieš terorizmą Afrikoje ir Prancūzijos neokolonizavimas tik pakurstė Afrikos regioninius pasipriešinimo judėjimus, padidino smurtą ir suteikė jam Islamistinį atgarsį.

Tad nebūtų staigmena, jei Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas paprašytų karinės pagalbos, o prezidentas Joe Bidenas sutiktų jam pagelbėti kolonizuojant Afriką.

Kitoje Afrikos žemyno pusėje, Somalyje, D. Trumpas nutraukė betikslį JAV karių buvimą daugumą tų karių siunčiant į kaimynines šalis. Tačiau yra reali tikimybė, kad Bidenas gali dvigubai padidinti karių skaičių šiame regione, papildomai siunčiant karių ir bepiločių lėktuvų kariaujant su Somalio „Harakat al-Shabaab“ Islamo fundamentalistų džihadistų karine grupuote keliančią didžiausią grėsmę Amerikai.

Tačiau tikrasis Joe Bideno tikslas dislokuoti JAV karius Somalyje labiau susijęs su didėjančia Rusijos ir ypač Kinijos įtaka šiame Afrikos regione.

JAV užsienio politika Ukrainos atžvilgiu

Būdamas JAV viceprezidentu Joe Bidenas 2013 - 2014 metais palaikė JAV suplanuotą Ukrainos valstybinį perversmą.

JAV prezidentas Joe Bidenas taip pat patvirtino Amerikos paramą „Ukrainos suverenitetui, kuriam kylo grėsmė 2014 m., kai Rusija įsiveržė į šalį“. JAV Valstybės sekretorius, Antony Blinkenas Senato užsienio santykių komitetui sakė, kad prezidento Bideno administracija toliau apmokys Ukrainos karius ir tieks Kijevui kovinę ginkluotę, kai Ukraina bandys atremti Rusijos pajėgas Ukrainos rytuose. 2017 metais D. Trumpas patvirtino prieštankinių ginklų pardavimą Ukrainai, kurį Obamos administracija atsisakė patvirtinti.

Joe Bidenas taip pat turi asmeninį ryšį su Ukrainos vyriausybe per savo sūnaus Hunterio Bideno verslo reikalus Ukrainoje. Nuo 2014 iki 2019 metų, kai jo tėvas Joe Bidenas buvo JAV viceprezidentas, teisininkas ir lobistas H. Bidenas neturėdamas kvalifikacijos ir kompetencijos dirbo (greičiau tėvo pagalba buvo įdarbintas) Ukrainiečių gamtinių dujų kompanijos „Burisma“ valdyboje, o tuo pat metu Joe Bidenas siekė nušalinti Ukrainos vyriausiąjį prokurorą ir taip apsaugoti „Burisma“ bei savo sūnų nuo tyrimo dėl korupcijos.

JAV užsienio politika Rusijos atžvilgiu

JAV prezidento administracijos ateina ir išeina, tačiau problemos Vašingtono ir Kremliaus santykiuose, geopolitiniai saugumo ir pasauliniai strateginio balanso neišspręsti klausimai lieka tie patys. Kaip vieną iš savo pirmųjų žingsnių Joe Bidenas įsakė atlikti išsamią žvalgybos informacijos, susijusią su įtarimais intrigomis - Rusijos analizę, nuo atlygio, kuris tariamai buvo slapta Rusijos pažadėtas Afganistano sukilėliams už nužudytus JAV kariškius Afganistane, iki Rusijos kišimosi į 2020 m. JAV prezidento rinkimus. Šiai iniciatyvai vadovaus Joe Bideno nacionalinės žvalgybos direktorius Avrilas Hainesas. Prezidento Bideno parinktas kandidatas į CŽV direktoriaus postą patyręs diplomatas Williamas Burnsas taip pat yra Rusijos ekspertas patyręs „Rusijos ranką“. Burnsas savo memuaruose „Galinis kanalas: Amerikos diplomatijos atsiminimai ir jos atnaujinimo atvejis“ atvirai kritikuoja prezidentą Putiną, kur jis rašo, kad „Iš esmės susiduriame su Rusija, kuri yra per didelė žaidėja daugelyje svarbių klausimų, kad jos nepaisytume ... Tai yra Rusija, kurios tvirtumas jos kaimynystėje ir susidomėjimas atliekant didžiosios galios vaidmenį už jos ribų kartais sukels rimtų problemų“. Nepaisant to, Williamas Burnsas pasisako už griežtą politiką Rusijos atžvilgiu.

Tai reiškia, kad prezidento Bideno administracija turės spręsti su Rusijos prezidentu Putinu daugelį užsienio politikos klausimų ir spręsti didžiausias pasaulio krizes, pradedant Irano branduolinės programos sulaikymu – atnaujinti Irano Branduolinį Susitarimą, kurio viena iš šalių yra Rusija. Net kai kurie vieni iš garsiausių Putino kritikų, pavyzdžiui, buvęs JAV ambasadorius Rusijoje Michaelas McFaulas pripažįsta, kad JAV turi selektyviai įtraukti Rusiją spręsdama aktualias pasaulines problemas, tokias kaip COVID-19 pandemija ir kovos su klimato kaita priemonės.

JAV turės dirbti su Rusija ginklų kontrolės klausimais ir naujoji prezidento Bideno administracija patvirtino, kad yra pasirengusi bendradarbiauti su Rusija pratęsiant sutartį. Vienas iš pirmųjų klausimų, kurį turės spręsti prezidento Bideno administracija yra 2010 metų Naujosios Strateginių Ginklų Mažinimo Sutarties (START III) pabaiga 2021 metų vasario 5 dieną, paskutinis dokumentas ribojantis JAV ir Rusijos branduolinius arsenalus.

Telefoninio pokalbio metu su Rusijos prezidentu Putinu JAV prezidentas Bidenas pasiūlė pratęsti Naujosios START III branduolinių ginklų sutartį su Rusija dar penkeriems metams.

Tačiau klausimas, kuris iš tikrųjų skatina pokalbį apie JAV ir Rusijos santykius, susijęs su Rusijos vidaus politika. Joe Bideno patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Jake'as Sullivanas paragino paleisti Rusijos opozicijos lyderį ir antikorupcinį politikos aktyvistą Aleksėjų Navalną, kuris buvo sulaikytas atvykus į Maskvą iš Vokietijos, o po dviejų dienų jo sulaikymo Navalno inicijuoti gatvių protestai suteikė naują impulsą kovoje prieš prezidento Putino valdymą.

Telefoninio pokalbio metu su Rusijos prezidentu Putinu JAV prezidentas Bidenas išreiškė susirūpinimą dėl Rusijos veiksmų susijusių su įkalintu Kremliaus kritiku Aleksejumi Navalnu, kuris tariamai buvo Kremliaus nurodymu pasikėsintas nunuodyti.

Video: JAV komunikacijos vadovė Jen R. Psaki žiniasklaidai apibūdina tai, kas buvo aptarta Bideno telefoninio skambučio su Rusijos prezidentu Putinu metu: twitter.com.

Prezidento Bideno JAV Valstijų departamentas ir kitos šešios G7 valstybės paskelbė pareiškimą, kuriame pasmerkė Kremlių už Navalno apnuodijimą, gatvių protestų represijas ir už tai, kad praėjusią savaitę sulaikė Navalną dėl tariamai fiktyvių kaltinimų.

Rusijos prezidento atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.2020 rugsėjį teigė, kad Maskva turi informacijos, kad CŽV operatyvininkai dirbo su Navalnu Vokietijoje. Jei taip, Navalnas yra strateginis žmogiškasis išteklis, kurio CŽV taip lengvai neatsisakys.

Buvęs Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas pripažino: „labai tikėtina, jog JAV nuosekliai vykdys antirusišką politiką ... Bidenas dar nieko teigiamo apie Rusiją nepasakė. Priešingai, jo retorika visada buvo atvirai nedraugiška, griežta, net agresyvi ... Tikėtina, kad ateinančiais metais mūsų santykiai išliks itin šalti. Ir dabar mes nesitikime nieko kito, kaip tik griežtos antirusiškos politikos tęsimo “. Įdomu tai, kad Medvedevas užbaigė prašymą dėl nuosaikumo JAV politikoje ir pareiškimu apie Rusijos pasirengimą dirbti su Joe Bidenu.

Pabaigai

Regis nauja JAV prezidento Joe Bideno administracija Vašingtone ryžtingai nutrauks pastarųjų ketverių metų D. Trumpo politiką. Be abejo, kad Donaldo Trumpo prezidentavimas nebuvo džiugi patirtis tiems, kurie iš tikrųjų kontroliuoja JAV ir jos užsienio politiką. Faktas ir tai, kad ketverius metus D. Trumpas iš tikrųjų priešinosi JAV karinei invazijai į kitą šalį nepaisant to, kad JAV karinės intervencijos yra esminė JAV užsienio politikos dalis.

Naujasis JAV prezidentas Bidenas siūlo šalies ir užsienio politikos pertvarkas daugeliu atžvilgių. Daugelis turi pagrindą džiūgauti, tačiau sunku suprasti, kuo jie turėtų džiaugtis.

Būtų neprotinga tikėtis kokio nors esminio JAV užsienio politikos pagerėjimo valdant būsimai prezidento Joe Bideno administracijai.

Iš prezidento Joe Bideno ir jo administracijos narių kalbų ir ambicijų užsienio politikoje matyti, kad JAV ir toliau bandys valdyti Pasaulį. JAV pasaulinė hegemonija yra stipriai priklausomas narkotikas.

JAV nacionalinio saugumo doktrinos esmė yra „viso spektro pranašumas“, kurį JAV Gynybos departamentas apibrėžia kaip sugebėjimą projektuoti karinę galią visame pasaulyje „be veiksmingo pasipriešinimo ar draudžiamo kišimosi“.

Konfliktai su Rusija, Iranu ir Šiaurės Korėja, įtampa su Kinija, karai Ukrainoje ir Sirijoje greičiausiai išliks JAV prezidento Joe Bideno užsienio politikos darbotvarkės prioritetu.

Galiausiai klausimas, kurį Vakarų žiniasklaida taip pat nutyli, tai Joe Bideno psichinės sveikatos klausimas. Yra labai įtikinamų įrodymų, kad Joe Bidenui pasireiškia protinio nedarbingumo simptomai. Ar jis išliks darbingas visus ketverius prezidentavimo metus, yra atviras klausimas. Prieš keletą dešimtmečių Joe Bidenas išgyveno dvi smegenų aneurizmas. Jei jis taps neįgalus ar mirs, visai realu, kad jo vietą užims viceprezidentė Karmeas D. Harris.

Naujasis 46 JAV prezidentas Joe Bidenas iš esmės nekeis JAV užsienio politikos linijos. JAV užsienio politiką kuria ne JAV prezidentai, ne Vašingtonas ir ne Baltieji Rūmai, bet WallStreetas, kurią Vašingtonas tik patvirtina.

JAV prezidentas D. Trumpas nepradėjo naujų karų ne dėl to, kad jis to nenorėjo, bet dėl to, kad jis to negalėjo.

Keičiasi ne tik JAV prezidentai, keičiasi ir Pasaulis pereidamas iš vienpolio į daugiapolį Pasaulį nepaisant JAV politikos norų ir ambicijų

JAV pasaulinės imperijos galia stipriai sumenko.

Susiję:

Kokią vidaus politiką vykdys naujasis JAV prezidentas Joe Bidenas? (I dalis)