2019 m. rugsėjo 20 d.

 

Kodėl Lietuvoje kilo krizė ir kiek ji mums visiems kainavo

60
Paskelbta: 2019-05-07 07:15 Autorius: Stasys Jakeliūnas

Šis video pasakojimas – apie tai, kodėl Lietuvoje kilo krizė ir kiek ji mums visiems kainavo. Jis įrašytas prieš vizitą į Stokholmą.

Gegužės 2 d. ten įvykę trys svarbūs ir dalykiški susitikimai (su Švedijos Finansų inspekcijos, Švedijos parlamento Finansų komiteto ir Švedijos centrinio banko vadovais) patvirtino, kad Lietuvos krizės tyrimas – ne tik būtinas, bet ir juda teisinga kryptimi.

Švedijoje krizės Baltijos šalyse aplinkybės ir pamokos vertintos net tris (!) kartus. Jiems tai kažkodėl svarbu, čia gi – didžiulis pasipriešinimas. Ten niekam nekilo abejonių, kad stambiųjų bankų vaidmuo sukeliant krizę buvo lemiamas, o įtaka jos padariniams – milžiniška.

Iš papildomos dokumentų analizės dabar aiškėja, kad VILIBOR tikrai buvo naudojamas bankų strateginiams tikslams pasiekti (kuo greičiau išvesti lėšas iš Lietuvos) ir tuo pat metu pasipelnyti Lietuvos žmonių sąskaita.

Gana ramiai stebint Lietuvos bankui, kurio vadovai tuomet dar bandė kelti abejones tokiais bankų veiksmais, o dabartinis valdybos pirmininkas aklai viską neigia.

Tai darydamas jis pasitarnauja stambiesiems bankams.

Todėl neatsitiktinai pasitikėjimas centriniu banku krenta. Na o dviejų TS-LKD kandidatų į prezidentus, kurie abu yra išeiviai iš to paties Lietuvos banko valdybos, tikslas – toliau viską slėpti ir neigti, padedant konceno MG Baltic valdomiems TV kanalams.

Teisybę sakė V. Vasiliauskas – „etika ir moralė – ne šio pasaulio dimensijos“.

„Ekspertai.eu“ skelbiamą informaciją draudžiama visuomenės informavimo priemonėse atgaminti be raštiško VšĮ „Ekspertai.eu“ sutikimo, kurį galima gauti adresu info@ekspertai.eu
 
Komentarai

 
60. Vasiliauskas jau 2 milijardus paėmęs
(2019-07-26 14:46:38)
(62.140.224.202) Parašė:

LB vadovas pripažino, kad pasielge ne visai tinkamai. „Del fraziu - liežuvis nera geriausias draugas, tai buve ir praeityje, bet nemanau, kad tai galetu paveikti musu bendradarbiavima“, - teige V.Vasiliauskas, kuris, ne karta pakartojes, kad per krize nedirbes LB, vis tiek užtikrino: LB atlikti tyrimai neleidžia manyti, kad VILIBOR buvo sukeltas dirbtinai.Gerai nors tiek o kur dingo 1.9 mlr tautos euruku ,neaisku Vasiliauske kur jieskoti to 1.9 MLR EURU cenzūraIBOBORO?



59. Vasiliauskas: 7000€ , tai mizeris
(2019-07-26 14:31:09)
(62.140.224.202) Parašė:

Kokia gi alga gauna LB darbuotojai? Praejusiu metu pabaigoje valdybos nario vidutine alga „popieriuje“ buvo 7748 eurai. Taip, taip, akys neapgauna. Idomumo delei galima pasakyti, kad, pavyzdžiui, šalies prezidento alga tuo paciu metu sieke 7288 eurus. „Šiuo metu Lietuvos banke kiausus sildo 598 tarnautojai - 136 Priežiuros tarnyboje, 87 Ekonomikos ir finansinio stabilumo tarnyboje, 80 Bankininkystes tarnyboje, 118 Organizacijos tarnyboje, 53 Grynuju pinigu departamente ir kt. strukturiniuose padaliniuose“, - rašoma LB „Vakaro žinioms“ pateiktame atsakyme.Lietuvos bankas, nors tiesiogiai ir negauna finansavimo iš biudžeto, yra mokesciu moketoju išlaikoma institucija.



58. Vasiliausko draugas
(2019-07-26 10:45:45)
(92.243.166.42) Parašė:

"Ellex" advokatas R.Valiūnas kartu su bankroto administratoriumi aferiūga N.Cooperiu išvogė iš Snoro sąskaitų šio banko akcininkų ir klientų pinigus ir iš jų pasistatė Užupyje namą ir muziejų.



57. Petras Navikas
(2019-05-17 18:15:17)
(88.119.17.158) Parašė:

Ūkio sąstingio (krizės) metu buvo išsakoma vienintelė priežastis – jai atsirasti įtakojo pasaulinė finansų krizė. Bet niekas nepaaiškino, kaip ši krizė paveikė, pavyzdžiui, Lietuvos duonos kepėją. Kodėl jis parduoda mažiau savo pagamintos produkcijos? Finansų analitikas Stasys Jakeliūnas mano, jog pagrindinė priežastis buvo tai, kad ūkio subjektai ir fiziniai asmenys prieškriziniu laikotarpiu per daug skolinosi iš bankų pinigų, ypač nekilnojamajam turtui įsigyti. Tai paskatino butų bei kitų statinių statybą, „išpūtė ekonomikai grėsmingą burbulą“ ir kurio pūtimą, kaip prisimename, skatino ekonomikos ekspertai, patardami žmonėms imti paskolas ir nė žodžio neprasitardami apie krizės artėjimą, apie galimus sunkumus paskolas grąžinti. Kaltina Seimą, Lietuvos banką už tai, kad nestabdė gyventojų ir įmonių paskatas investuoti į nekilnojamąjį turtą. Abejotina, kad paskolų „grėsmingas burbulas“ įtakojo ūkio sąstingiui prasidėti. Juk Lietuvos paskolų santykis su BVP buvo du kartus mažesnis negu kitose Europos valstybėse, o krizė mūsų šalyje pasireiškė gerokai didesniu mastu. Net ir S. Jakeliūnas nurodo, paskolų santykis su BVP Lietuvoje buvo 60 proc., o kitose Europos valstybėse – 100-150 procentų. Be to, statybų sektorius BVP sudėtyje sudaro apie 20 procentų. 2009 metais jame BVP sumažėjo 10 mlrd. Lt, kai šalyje – 46,7 mlrd. Lt. Tai dėl ko sumažėjo beveik 37 mlrd. Lt kitose ūkio šakose? Antra vertus, šis sektorius nukentėjo ne dėl to, kad bankai daug skolino, o atvirkščiai – per mažai skolino. Bankai sugriežtino naujų paskolų išdavimą, nes gerokai padaugėjo negalinčių paskolų grąžinti ir palūkanų mokėti asmenų. Taigi ne paskolų portfelio storumas nulėmė krizę ir jos mastą šalies ūkyje, o kitos priežastys. Kita vertus, ar blogai, kad žmones ir įmonės skolinosi pinigus, pūtė burbulą? Juk užsienio bankų suteiktais kreditais gyventojai įsigijo butus, ūkio subjektai – gamybinius, administracinius pastatus. Statybininkai turėjo darbo ir gerai uždirbo juos pardavę, o biudžetas gavo pajamų. Tik užsienio bankai prarado dalį paskolintų lėšų, 2009 metais patyrė 3,7 milijardus litų nuostolio. Bet nebankrutavo ir nė vienas iš jų. Prof. P. Gylys mano, jog krizę būtų buvę galima sušvelninti, jeigu litas nebūtų susietas su euro pastoviu kursu. Atseit, Lietuvos bankas būtų turėjęs galimybę keisti lito kursą, jį mažinti. Abejotina, ar būtų geriau sumažinus lito kursą paėmusiems paskolas eurais žmonėms ir ūkio objektams. Ūkio būklė prieš krizę ir stagnacijos priežastys Statistikos departamento duomenys patvirtina, kad ūkis ypač sparčiai vystėsi 2005- 2008 metais. Kasmetinis BVP prieaugis sudarė 10-13 mlrd. litų. Apogėjus pasiektas 2008 metais – kai pasiekta 111,5 milijardų litų suma. Palyginus su 2005 metais prekių ir paslaugų apimtys padidėjo 1,6 karto, o statyba – 2 kartus, finansinio tarpininkavimo veikla – 2,3 karto. Krizė palietė visas ūkio šakas, o daugiausia statybą, pramonę ir prekybą, kurių apimtys 2009 metais sumažėjo 20-50 procentų. Statybų sumažėjimo priežastys daugmaž aiškios. O kas įtakojo gamybos ir paslaugų sumažėjimui kitose ūkio šakose? Ar tik pasaulinė finansų krizė? Pasaulinė finansų krizė, kaip žinome, pasireiškė dideliu vertybinių popierių nuvertėjimu JAV ir kitose valstybėse. Tai palietė ir Lietuvos ūkio subjektus ir gyventojus, kurie buvo įsigiję investicijų ir kitokių fondų vertybinius popierius. Ūkio subjektai iš finansinės ir investicinės veiklos 2008 ir 2009 metais turėjo beveik 5 mlrd. litų nuostolio. Gerokai nukentėjo ir gyventojai, kurie turėjo įsigiję vertybinių popierių. Suprantama, netekus tiek lėšų, atsirado papildomų sunkumų gaminti prekes bei teikti paslaugas, grąžinti paskolas, atsiskaityti su partneriais ir darbuotojais. Bet šie nuostoliai negalėjo daug įtakoti krizės mastui, nes ūkio subjektai 2006-2008 metais buvo gavę 31 mlrd. litų pelno iš ūkinės bei finansinės veiklos ir buvo sukaupę 35 mlrd. Lt rezervuose. Prekių gamybą ir paslaugas apsprendžia ne tik turimos techninės galimybės, bet jų paklausa užsienyje ir vietos rinkoje. Krizės apogėjaus (2009) metais prekių gamyba ir paslaugos sumažėjo 46,7 mlrd., o jų eksportas – 16,7 mlrd. litų. Vadinasi, eksporto sumažėjimas galėjo įtakoti BVP sumažėjimą trečdaliu. Kita BVP dalis sumažėjo dėl to, kad parduota šalyje 20,6 mlrd. Lt mažiau prekių didmeninėje ir mažmeninėje prekyboje ir suteikta mažiau už 9,4 mlrd. Lt paslaugų. Sunku paaiškinti, kodėl 2009 metais taip daug sumažėjo vartojimas. Darbo užmokestis sumažėjo tik 7 mlrd. litų. PVM tarifo padidinimas nuo tų metų pradžios, teoriškai galėjo tik 3 procentais sumažinti prekybos ir paslaugų apyvartą. Bet Statistika skelbia, kad 2009 metais kainos sumažėjo apie 1 procentą. Taigi faktiškai galėjo sumažėti 2 procentais (2 mlrd. Lt). Pensijos ir kitos išmokos nebuvo dar sumažintos (tik nuo 2010 metų pradžios). Gyventojai nemažai pinigų gavo artimųjų, iš dirbančių užsienyje. Jų indėliai bankuose net padidėjo Belieka viena priežastis – 2008 metų ketvirtajame ketvirtyje prasidėję premjero A. Kubiliaus dažni gąsdinimai krizės šmėkla ir perspėjimai, kad reikia pinigus taupyti „sūdnai“ dienai. Tai ir būtų atsakymas duonos kepėjui. Vartojimo sumažėjimui 2010 metais, suprantama, gerokai įtakojo emigracija ir papildomas 1,2 mlrd. litų darbo užmokesčio sumažėjimas. Krizės pasekmės Krizės pasekmės skaudžios. 2009 metais Lietuvoje sukurta 17,5 mlrd. litų mažiau pridėtinės vertės. Daug žmonių neteko darbo, beveik visiems samdomiems darbuotojams sumažinti atlyginimai, padidėjo emigracija. Nacionalinis biudžetas neteko 5,3 mlrd. mokestinių pajamų, o Sodros biudžetas - 1,6 mlrd. litų draudėjų (įmonių ir įstaigų) įmokų. Tenka pastebėti, kad apdraustųjų (darbuotojų) įmokos padidėjo 2,5 karto, arba 1,4 mlrd. litų, nors ir sumažėjo jų atlyginimai. 2010 metais šiek tiek mažiau ūkį įtakojo krizė. BVP pagaminta 1,3, o pridėtinės vertės sukurta 2,7 procento (2,2 mlrd. Lt) daugiau negu 2009 metais. Tačiau šito nepajuto gyventojai, jų padėtis net pablogėjo. Padaugėjo bedarbių, 2,5 karto daugiau darbingo amžiaus žmonių emigravo į kitas valstybes. Samdomiems darbuotojams išmokėta 5 proc. (2 mlrd. Lt) mažiau darbo užmokesčio ir tiek pat mažiau pervesta įmokų jų socialiniam draudimui. Sumažintos pensijos ir kitos socialinės išmokos. Padėtis pagerėjo tik vienai gyventojų grupei – darbdaviams. Jų grynosios pajamos 2010 metais padidėjo 10,2 proc.(4,2 mlrd. Lt ). Aplamai, 2009-2010 metais dėl krizės darbdavių grynosios pajamos sumažėjo 8,7 proc. ( 4,4 mlrd. Lt), o samdomųjų darbuotojų pajamos dvigubai daugiau – 17,7 proc. (8,8 mlrd. Lt). Šie skaičiai patvirtina, kad nuo krizės daugiausia nukentėjo ir kenčia samdomieji darbuotojai. Ir antra, ypač neteisingai 2010 metais buvo paskirstyta bendru darbu sukurta pridėtinė vertė. Samdomiems darbuotojams jos skirta tik 46 proc., kai 2008 metais buvo skirta 50 procentų. Pažymėtina, kad kitose Europos valstybėse darbuotojams skiriama 65 ir daugiau procentų. Darbo pajamas gaunantys asmenys taip pat labiau skriaudžiami ir antrame pridėtinės vertės perskirstymo etape – per mokesčius.



56. Pagarba Stasiui Jakeliunui
(2019-05-15 15:58:35)
(78.58.126.191) Parašė:

ka tik perziurejau.LABAI geras video.dalinkites.



55. vyte
(2019-05-12 19:25:27)
(78.60.73.27) Parašė:

krizes jokios nebuvo .krize buvo durniu laivui..sakau ar neringa veskiene paledo .trasvestite su snukiu asilo ar ne /suteiksim duomenu .kaip Adamkau laikaisi .prezidentu buk tai buvai .kas tavo name gyveno.cikakoj.kur usas vazinejo su keturaciu ,su geceviciute .kokiiu vaistu prfarsyravo jai .tavo draugas myzelis .jis adamkau nemire jis padvese.tavo drauga myzalas.



54. francuz
(2019-05-12 19:22:09)
(188.69.212.246) Parašė:

Landsberginiams reikia "susitepusio" prezidento, todėl per visas žiniasklaidos priemones grūda žmonėms 3 kandidatus. 2 "suko makles" per krize, o trečias "pasižymėjo" Garliavoje.



53. >52. Donda
(2019-05-12 13:15:39)
(195.206.105.217) Parašė:

pindostano ambasadoje vyksta kastingas kuri gauja labiau sulys ir išlaižys.



Parašykite komentarą
Ekspertai.eu įspėja, kad komentaras – tai viešas informacijos paskelbimas.
Komentatorius atsako už savo viešai paskelbtą žinomai neteisingą, įžeidžiančią, šmeižikiško ar nusikalstamo turinio informaciją (tai yra komentarai, kuriuose skatinama tautinė, rasinė, religinė ar kitokia neapykanta, raginimai nuversti teisėtą Lietuvos valdžią, organizuoti sąmokslą prieš valstybę, pakeisti jos konstitucinę santvarką, kėsintis į nepriklausomybę arba pažeisti teritorijos vientisumą, šiais tikslais kurti ginkluotas grupes arba daryti kitus nusikaltimus, kuriais kėsinamasi į Lietuvos valstybę) LR teisės aktų nustatyta tvarka.
Ekspertai.eu komentarų neredaguoja.
Komentarai su keiksmažodžiais ar vulgarybėmis bei piktybiškai kartojami tekstai yra šalinami.
Vardas
Komentaras