Kinijos žurnalistai klausinėjo manęs, kuo sunkiau būti – prezidentu ar pilotu?

Kaip žinia, š. m. balandžio mėn. pabaigoje kartu su sparno broliais Robertu Noreika ir Algimantu Ženteliu, pilotui Rolandui Paksui teko dalyvauti pirmajame pasaulio grupinio akrobatinio skraidymo čempionate Kinijoje. Nuo šiol Kinijos miestas Džengdžou į akrobatinio skraidymo istoriją įeis kaip miestas, kuriame pirmą kartą buvo surengtas toks čempionatas. Tai nauja patirtis, nes iki šiol čempionatuose lakūnai varžydavosi po vieną (pirmą kart pilotas R.Paksas dalyvavo pasaulio čempionate Austrijoje 1982 metais).

Grupinių skrydžių čempionate lietuviai pasirodė su nebe pirmos jaunystės pilotažiniais lėktuvais „Jak 50", kurie nors ir prieš du mėnesius jūrų konteineriais buvo išsiųsti į Kiniją, tačiau Džengdžou miestą pasiekė likus vos kelioms dienoms iki čempionato pradžios. Pilotui R. Paksui šįkart teko skristi su visai neseniai įsigytu „Jak 50", (prieš tai skraidydavo su kitos markės lėktuvu „Jak 52“, kuris yra sunkesnis ir ne toks manevringas). Čempionate Kinijoje lietuvių laukė ne tik rimti varžovai – profesionalūs lakūnai iš Didžiosios Britanijos, Rusijos, Prancūzijos, Italijos ir kt. šalių, pasaulio čempionai su pačia naujausia skraidymo technika, bet ir specifiniai su vietos oro sąlygomis susiję iššūkiai. Mat Džengdžou - ketvirtas pagal užterštumą Kinijos miestas, ten dažniausiai tvyro smogas ir matomumas būna labai prastas. Lietuvoje pilotai mato horizontą, saulę, o ten atrodo, tarsi lėktuvas skrenda šulinyje. Smogo dalelės temdo akis, skverbiasi į kvėpavimo takus...

Išskirtiniame interviu „Laisvam laikraščiui“ Kinijoje patirtais įspūdžiais dalinasi akrobatinio skraidymo virtuozas, Europos Parlamento narys, Prezidentas Rolandas PAKSAS.

- Tai iš tikrųjų buvo grandiozinis renginys. Jau vien tai, jog Kinijos žiniasklaidoje pasirodė apie 40 tūkstančių televizijos reportažų, nušviečiančių grupinio akrobatinio skraidymo pasirodymus bei visą šventę, o šį renginį matė daugiau kaip milijardas žmonių, pasako labai daug!..

Pirmasis grupinio akrobatinio skraidymo pasaulio čempionatas buvo puikiai organizuotas. Kadangi man jau teko kartą lankytis tame pačiame Džengdžou aerodrome prieš pusantrų metų, kuomet aš vienas iš Lietuvos buvau pakviestas dalyvauti avia šou, tai galiu pasakyti, jog per tą laiką šis aerodromas tiesiog neatpažįstamai pasikeitė. Akivaizdu, jog Kinijos ekonomika dideliais šuoliais juda į priekį. Jeigu toliau tokiais tempais progresuos, tai dar po kokių dešimties metų Kinija toli pralenks net ir pačias galingiausias pasaulio valstybes kartu sudėjus!..

Žodžiu, renginio organizacija buvo nepriekaištinga, o ir pats renginys iš tikrųjų puikus, nes į Kiniją atvykusios komandos buvo labai stiprios. Šį kartą net ir gamtinės sąlygos buvo palankios skrydžiams, kadangi nebuvo to baisaus, tiesiogine to žodžio prasme, dusinančio smogo, kuomet ne tik užima gerklę, bet ir iškyla realus pavojus skrydžiams, jau nekalbant apie grupinius skridimus, kuomet lėktuvai ne visą laiką skrenda drauge, bet turi išsiskirti, prasilenkti skrendant priešingais kursais. Ir kai matomumas dėl smogo ar šiaip tiršto rūko būna prastas, tokias figūras atlikti darosi gan sudėtinga.

Ačiū Dievui, šį kartą nieko panašaus nebuvo, matomumas buvo geras, nors ir labai karšta, lauke oro temperatūra siekdavo net iki plius 40-ties laipsnių karščio. Tad žmonės duso jau ne nuo smogo, bet nuo kaitros...

- Jūsų nuomone, o kuo gi pasižymėjo lietuvių pilotų trijulė – Lietuvos akrobatinio skraidymo komanda, lyginant su kitų pasaulio šalių komandomis?

- Iš tikrųjų norint palyginti, koks tai yra santykis arba koks lygmuo, įsivaizduokime, jeigu į Lietuvą atvyktų, pavyzdžiui, Amerikos NBA profesionalų krepšinio komanda ir varžytųsi su Telšių „Pieno žvaigždės“, Klaipėdos „Švyturio“ komandomis ar netgi su Kauno „Žalgiriu“, tikrai nenoriu nieko įžeisti, tačiau santykis buvo maždaug toks. Grupinio akrobatinio skraidymo komandų pasirodymuose Kinijos padangę raižė naujutėlaičiai lėktuvai, o juos pilotavo žmonės, kurie vien tiktai tuo užsiima ir iš to gyvena. Tai buvę kariniai lakūnai, anksčiau skraidydavę rikiuotėje, visą savo gyvenimą paskyrę aviacijai, užsitikrinę ne tik savo valstybės, bet ir žinomų firmų bei privačių rėmėjų finansinę paramą. Didžiulės komandos puikiai pasiruošusios, apsirūpinusios naujausia technika, štai su kokiais varžovais mums teko kautis!.. Lietuvos akrobatinio skraidymo komanda, deja, negali pasigirti nei naujais sportiniais lėktuvais, nei finansiniais rėmėjais ar valstybės parama.

Kai dar 1982 metais dalyvavau akrobatinio skraidymo pasaulio čempionate Austrijoje, turėjau unikalią galimybę stebėti legendinės vengrų akrobatinės grupės pasirodymą, kuris man paliko išties neišdildomą įspūdį. Būtent tada, lygiai prieš 35 metus, grįžęs iš minėto pasaulio čempionato į Lietuvą, aš tapau Vilniaus aeroklubo vadovu ir rimtai susimąsčiau: o kodėl gi mes, lietuviai, neturime akrobatinio skraidymo grupės?.. Būtent nuo to laiko mes organizavome pirmąją skraidymo grupę Lietuvoje. Iš vienos mano lėktuvo sparno pusės skraidydavo Robertas Noreika, o iš kitos – amžiną atilsį lakūnas Leonas Jonys. Dabar jį pakeitė Algimantas Žentelis. Tad Lietuvos komanda galėjo remtis vien tiktai šia patirtimi, juolab kad per 35 metus skraidymo drauge pilotai vienas kitą puikiai pažįsta.

Mano lėktuvas „Jak 50“ faktiškai buvo visai neseniai įsigytas ir tik vasario mėnesį atgabentas į Lietuvą. Aš teskraidžiau su juo vos 3-4valandas, o po to visi trys lėktuvai buvo išmontuoti ir išsiųsti laivu į Kiniją.

Tikėjomės, jog mums pavyks atsigriebti per kelias treniruočių dienas iki čempionato pradžios. Bet ir čia pasireiškė likimo ironija, kadangi vėlavo krovinys. Vietoje kovo 30-tos mūsų lėktuvai buvo pristatyti trimis savaitėmis vėliau. Kai į Kiniją susirinkusios komandos jau skraidė, treniravosi, intensyviai ruošėsi čempionatui, mes dar tik laukėme savo lėktuvų. Ir kai pagaliau sulaukėme, tai mechanikai, griūdami iš nuovargio, per parą surinko į Kiniją atgabentus lėktuvus „Jak 50“. Faktiškai normalus terminas trijų lėktuvo surinkimui - trys paros. Tačiau mes neturėjome kito pasirinkimo, tiktai kuo skubiau sėsti į savo lėktuvus ir kilti į padangę. Beveik neturėdami laiko treniruotėms, privalėjome rungtis su iš tikrųjų pajėgiomis profesionalų komandomis.

Beje, į Kinijos Džengdžou miestą stebėti čempionato ir teisėjauti buvo atvykęs mano geras bičiulis, buvęs sovietų sąjungos rinktinės kapitonas Viktoras SMOLINAS, kuris dabar yra Rusijos aukštojo pilotažo rinktinės treneris. Atidžiai stebėdamas mūsų pasirodymus, jis pripažino, jog su kiekviena diena mes demonstravome vis aukštesnį akrobatinio pilotažo lygį. Vadinasi, mums kažkaip pavyko adaptuotis net ir tokiomis ekstremaliomis sąlygos bei atgaminti mums įprastus skrydžio parametrus.

- Teko girdėti, jog buvo kilę tam tikrų nesklandumų ar ginčų dėl pasaulio grupinio akrobatinio skraidymo čempionato statuso Kinijoje?

- Iškilus konfliktui tarp Tarptautinės aviacijos federacijos ir Kinijos aviacijos sporto federacijos, po ilgų derybų buvo pakeistas čempionato statusas, t. y. iš pirmojo akrobatinio skraidymo pasaulio čempionato pakeistas į pirmąją akrobatinio skraidymo šventę – pasirodymą. Tačiau visi į Kiniją sukviesti teisėjai, dalyvaujant aukščiausiam asmeniui sportinėje aviacijoje - Akrobatinio skraidymo prezidentui, teisėjavo pagal čempionato taisykles, nors rezultatai ir neskelbiami. Buvo sutarta, jog tai bus kaipo pamatas arba startas kitiems pasaulio čempionatams. Kinijoje vykusio čempionato metu buvo įvertinta metodologija - kaip teisėjauti, kaip žiūrėti, ką vertinti, kiek balų skirti, ką turėti omenyje, kokius taikyti koeficientus, ar daryti privalomus skridimus, ar laisvus?.. Tokiu būdu buvo padėtas rimtas pamatas grupinio akrobatinio skraidymo pasaulio čempionatų perspektyvai, jų organizavimui ateityje.

Na, o diskusija tarp Kinijos aviacijos sporto federacijos ir Tarptautinės aviacijos federacijos kilo likus kelioms savaitėms iki čempionato Kinijos Džengdžou mieste pradžios. Kaip ten bebūtų, Kinijoje įvykusio sportinės aviacijos renginio esmės tai nekeičia. Lietuvos akrobatinio skraidymo komandos pasirodymas buvo įvardintas tarp pirmojo ketvertuko iš dvylikos komandų. Labai nustebau, kai įteikiant apdovanojimus mes patys pirmieji buvome pakviesti į sceną, kaip harmoningiausią skridimą pademonstravusi komanda!.. Šis tarptautinis pripažinimas mus iš tikrųjų labai džiugina. Jau nekalbant apie tai, jog žiniasklaidos dėmesio mes susilaukėme, ko gero, tris kartus daugiau nei kitos išties profesionalių pilotų komandos. Sakyčiau, dėl įvairių priežasčių: ir dėl mūsų skridimo programos, ir dėl mano buvusio prezidentinio statuso.

Kinijos žurnalistai ypač akcentavo tai, jog akrobatinio skraidymo čempionato programoje dalyvauja ir buvęs Lietuvos prezidentas. Jie klausinėjo manęs: kuo sunkiau būti – prezidentu ar pilotu?.. Kada jūs geriau jautėtės - skrydžio metu ar būdamas prezidentu?.. Panašūs žurnalistų klausimai akrobatinio skraidymo čempionato kontekste nuo ryto iki vakaro buvo „sukami“ bei komentuojami Kinijos žiniasklaidos.

Jeigu visa Lietuvos komanda į Kinijoje rengiamą čempionatą vyko tiesiog kaip sportininkai, tai aš buvau kviečiamas kaip politikas, Europos Parlamento narys. Pasirodo, Kinijoje tokiu atveju yra taikomos atitinkamos taisyklės. Tai yra, norint pakviesti politiką į sportinės aviacijos šventę, būtina praeiti trijų institucijų lygius – municipalinį, srities ir valstybinį, ir tik tada siunčiamas iškvietimas. O kai ateina iškvietimas, tada pagal nustatytą tvarką žiniasklaidos atstovai bei renginio organizatoriai yra informuojami, kad į Kinijoje rengiamą akrobatinio skraidymo pasaulio čempionatą atvyksta toks politikas iš Lietuvos, kuris dalyvaus bendroje skrydžių programoje.

Kadangi aš jau nebe pirmą kartą dalyvauju Kinijos Džengdžou mieste surengtoje aviacijos sporto šventėje, tai žiniasklaidos dėmesys mano personai buvo išties didžiulis!.. Didesnę laiko dalį tarp skridimų man teko praleisti spaudos konferencijose, duoti interviu bei atsakinėti į žurnalistų klausimus ne tik aviacijos temomis, bet ir apie politiką, pasakoti apie Lietuvą ir panašiai. Tuo labiau, kad ir mano dukra Inga Kinijoje buvo Lietuvos akrobatinio skraidymo komandos menedžerė, atsakinga už organizacinius dalykus, kas, be abejo, irgi pritraukė kinų žiniasklaidos dėmesį.

- Tačiau svarbiausia, jog šiame pasaulio čempionate buvo apsiribota išimtinai pozityvia informacija, kadangi buvo išvengta rimtesnių incidentų ore komandų pasirodymų metu?

- Apie kolegų iš kitų šalių naujus sportinius lėktuvus jau kalbėjau. Na, o mūsų skraidymo technika po ilgos kelionės laivu, galima sakyti, beveik nepriekaištingai atlaikė visus akrobatinio skraidymo pasirodymus Kinijoje, nors ir buvo nedidelių gedimų, kuriuos bendromis pastangomis mums pavyko pašalinti.

- Tad naujasis plieno žirgas, su kuriuo vos kelias valandas Lietuvoje jums teko skraidyti, apskritai nepavedė, netgi paskubomis surinktas Kinijoje?

- Iš tikrųjų tai visai ne naujas lėktuvas, pagamintas 1984 metais. Kita vertus, „Jak 50“ – tai mano jaunystės lėktuvas. Kažkas juokais netgi yra man pasakęs: „Tu, matyt, esi gimęs tame lėktuve“. Ir iš tikrųjų, kai aš atsisėdau į jį pirmą kartą, tai pasijutau tarsi būčiau namuose. Nesvarbu, kokioje padėtyje lėktuvas yra, ar tu skrendi žemyn galva, ar darai suktuką, jautiesi taip lyg namuose būtum. Viskas man įprasta, nuo seno gerai žinoma, viskas iki skausmo valdoma ir paklūsta.

Mano pilotuojamo lėktuvo „Jak 50“ techniniai parametrai irgi buvo normos ribose, išskyrus keletą smulkių gedimų, kurie nesukėlė mums rimtesnių problemų ir, bendrai paėmus, neturėjo įtakos Lietuvos komandos pasirodymams Kinijoje.

- Gal pabaigai tartumėte keletą žodžių apie grupinio akrobatinio skraidymo pasaulio čempionato ateities perspektyvas? Ar jau žinoma kur jis turėtų įvykti kitąmet?

- Kinai labai tikisi, kad ir kitų metų čempionatas bus rengiamas ten pat, t. y. Džengdžou mieste. O kaip ten bus iš tikrųjų? Juk yra Tarptautinė aviacinio sporto federacija, su kuria paprastai panašūs renginiai, čempionatai yra derinami. Be abejo, Kinija išleido išties įspūdingą, milžinišką sumą pasaulinio lygio čempionatui surengti. Vien tiktai šio renginio organizacijai buvo išleista apie 15 milijonų dolerių. Bet kai pasižiūriu į infrastruktūrą, moderniai sutvarkytą Džengdžou aerodromą, padengtus naujus takus, pritaikytus nusileisti rimtiems „Boeing“ tipo lėktuvams, o kur dar valdymo bokštai, angarai, riedėjimo keliai, organizuotos aviacijos parodos, naujausia kinų technika, vertikalaus skridimo lėktuvai, naikintuvai, galų gale, sportinės aviacijos šedevrai, skraidančios kėdės ir t. t. Tikrai nežinau, kiek visam tam buvo išleista milijonų dolerių, kiek skirta dėmesio, įvairių sričių specialistų pastangų bei darbo, man net sunku įsivaizduoti!..

- Interviu pradžioje minėjote, jog Kinijos žiniasklaidoje gan plačiai buvo nušviesta kruopščiai surengta grandiozinė aviacijos šventė. Matyt, neverta net lyginti, kokie buvo atgarsiai sisteminėje Lietuvos žiniasklaidoje?

- Tegaliu pasakyti savo nuomonę, ką aš apie tai galvoju. Pirmiausia, ne dėl žiniasklaidos rodomo dėmesio mes skraidome. Antras dalykas, visada sakiau ir sakysiu, 95 procentai žiniasklaidos Lietuvoje yra priklausoma nuo užsakymų ir gaunamų pinigų. Tad šiuo konkrečiu atveju sistemai neparankaus politiko pavardė priklausomoje žiniasklaidoje yra beveik nutylima. Jeigu koks globalistas - liberalas garsiau nusičiaudi Lietuvoje, tai paminima kur kas plačiau ir išsamiau, negu pirmasis grupinio akrobatinio skraidymo pasaulio čempionatas Kinijoje!..

Lygiai taip pat, prieš 11 metų man apskridus vienmotoriu lėktuvu aplink pasaulį, šis įvykis buvo praignoruotas sisteminės - priklausomos Lietuvos žiniasklaidos. Pagaliau, prisiminkime, netgi kai Darius ir Girėnas iš Amerikos per Atlantą skrido į Lietuvą, tada irgi beveik nebuvo šio istorinio skrydžio nušvietimo, nes tuometinė valdžia buvo prieš. Neabejoju, ateis toks laikas, kai dėmesio verti dalykai ir mūsų šalyje bus nušviesti išsamiai, prieinami plačiai visuomenės daliai.

Dar kartą sakau, tikrai ne dėl nušvietimo Lietuvos žiniasklaidoje mes buvome pakviesti ir dalyvavome grupinio akrobatinio skraidymo pasaulio čempionate Kinijoje. Tokio santūraus priklausomos žiniasklaidos dėmesio Lietuvoje ir galima buvo tikėtis, man čia nieko naujo. Betgi tai tiesiog niekai, palyginus su žydroje padangėje meistriško skrydžio metu patiriamais nepakartojamais įspūdžiais, drauge su sparno broliais Robertu Noreika ir Algimantu Ženteliu sinchroniškai atliekant akrobatinio skrydžio figūras, na ir žinoma, pilotuojant širdžiai mielą sportinį lėktuvą „Jak 50“, tarytum jau tapusį mano antraisiais namais!..

- Dėkoju jums už pokalbį.