Kauno paveikslų galerija kvies „Ieškoti moters“

Lapkričio 30 dieną, penktadienį, 17 val. Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus Paveikslų galerijoje (K. Donelaičio g. 16, Kaunas) vyks parodos „Ieškoti moters“, skirtos dailininkių Marcės Katiliūtės (1912–1937), Černės Percikovičiūtės (1912–1941/42), Marijos Račkauskaitės-Cvirkienės (1912–2004) ir Domicelės Tarabildaitės-Tarabildienės (1912–1985) 100-ųjų gimimo metinių paminėjimui atidarymas.

2012-aisiais kalendorinė skaičiuotė atseikėjo po šimtą metų net keturioms žinomoms Lietuvos menininkėms. Šios moterys, priklausiusios pirmajam ryškiam menininkių branduoliui, susiformavusiam Kauno meno mokykloje, tapo savitu modernios lietuvės kūrėjos prototipu, pirmosiomis mūsų dailės padangės kregždėmis, kurios drąsiai įskriejo į vyrų valdytą dailės orbitą. Pirmą kartą jų kūryba rodoma draugėje  – taip „artimai“ visos greičiausiai buvo susitikusios tik Lietuvos moterų dailininkių draugijos parodose 1937–1940 metais.

Moteris vienijo daug kas: Kaunas, tapęs bene svarbiausiu gyvenimo miestu, kūrybinio „starto“ ir pripažinimo erdve; Kauno meno mokykla, bendri mokytojai – K. Sklėrius, J. Zikaras, A. Galdikas; mergiška, studentiška draugystė, vėliau bendravimas šeimomis, 1937 metais įsikūrusi Lietuvos moterų dailininkių draugija, net tų pačių knygų iliustravimas... Dailininkes lydėjo ypatinga sėkmė: sulaukusios vos 24–25 metų, M. Katiliūtė ir D. Tarabildaitė-Tarabildienė apdovanotos aukso medaliais Paryžiaus Pasaulinėje meno ir technikos parodoje, jų darbai įsigyti į Lietuvos ir gretimų šalių muziejų kolekcijas; visos dar tarpukariu sulaukė palankiausių kritikos atsiliepimų. Tačiau bene labiausiai jas vienijo išskirtinė meilė menui. Būdamos neeilinio talento, moterys tarė neabejotinai naują žodį Lietuvos grafikoje ir fotografijoje, o į tapybą atnešė savitų modernėjimo ženklų.

Tapybos, grafikos, scenografijos, fotografijos, skulptūros, vitražo darbai eksponuojami iš Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus rinkinių, kūrinius parodai taip pat skolino Lietuvos dailės muziejus, Valstybinio Vilniaus Gaono žydų muziejus, Maironio lietuvių literatūros muziejus, Kauno technologijos universitetas. Archyvinė bei fotodokumentinė medžiaga pateikiama iš Nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos, Lietuvos centrinio valstybės archyvo, Lietuvos literatūros ir meno archyvo fondų. Be abejo, neapsieita be dailininkių M. Račkauskaitės-Cvirkienės ir D. Tarabildaitės-Tarabildienės šeimų paskolintų kūrinių bei nuotraukų.

Tikimės, kad surengtoji paroda naujai aktualizuos šių kūrėjų įnašą į Lietuvos dailės istoriją ir galbūt atskleis vieną kitą šių likimų užmintą paslaptį. Žiūrovui siūlome unikalią progą draugėje pamatyti visas keturias dailininkes ir ieškoti moters – kūrėjos, mūzos, meno deivės, vaidilutės, kankinės, motinos ar tiesiog gyvenimo paslaptis kūryboje atidengiančios asmenybės.

Paroda veiks iki gruodžio 30 dienos.