2024 m. gegužės 12 d.

 

Katalonija ir Ispanija: suklastota istorija ir geležiniai gniaužtai

7
Paskelbta: 2014-01-22 10:35 Autorius: Erika Drungytė | ekspertai.eu

2013 metų gruodį Katalonijos studijų institute Barselonoje įvyko simpoziumas „Ispanija prieš Kataloniją: istorinis pjūvis“. Jame buvo kalbėta apie regiono biudžetą, emigracijos klausimus, katalonų kalbos ir kultūros persekiojimą, istorijos falsifikavimą ir masinių žiniasklaidos priemonių cenzūrą.

Simpoziume buvo galutinai suformuluoti katalonų ketinimai dėl referendumo, kuriame turėtų būti klausiama: „Ar Jūs norėtumėte, kad Katalonija taptų atskira valstybe? Taip ar ne?“. Jei atsakymas bus teigiamas, referendumo dalyvis turės atsakyti kitą klausimą: „Jūs norite, kad Katalonija taptų nepriklausoma atskira valstybe. Taip ar ne?“. Referendumo data – 2014 metų lapkritis. Taip pareiškė autonominio Katalonijos regiono vyriausybės vadovas Arturas Masas.

Tačiau į šitą pareiškimą nedelsdamas sureagavo teisėtvarkos ministras Albertas Ruisas Galardonas. Jis teigė, kad šalies konstitucija neleidžia katalonams atsiskirti, jei tai pareiškia tik viena pusė. Valdančioji Tautos partija ir socialistai kalbas apie atsiskyrimą pavadino „tuščia retorika“.

Dar prieš šiuos pareiškimus, kai šimtai tūkstančių katalonų išėjo į gatves, reikalaudami atsiskyrimo nuo Ispanijos, šalies parlamentas spalio mėnesį nubalsavo už rezoliuciją, kuri paneigia Katalonijos teisę į suverenitetą. Tačiau lapkričio mėnesį Arturas Masas pažadėjo katalonams, kad referendumas įvyks ir be Madrido leidimo. Jis teigė, kad tam yra pakankamai daug teisinių svertų. Tautos partijos lyderė Alicija Sančes-Kamačo, atsikirsdama Masui teigė: „Tokios apklausos įgyvendinimas be Madrido sutikimo yra nelegetimus. Ispanijos vyriausybė nepasiduos Katalonijos nacionalistų provokacijoms“.

Kreipdamasis į savo šalies žmones per Kūčių vakarą, Ispanijos karalius Chuanas Karlosas I pakvietė visus „drauge kurti šalį, vieningą savo įvairove.“ Jis taip pat kreipėsi į politines jėgas, prašydamas „neatsisakyti savo idealų, nugalėti nesutarimus ir tapti vieningais, kad tai būtų visiems naudinga ir leistų įgyvendinti reikalingas reformas“. Jis išreiškė savo tvirtą nuomonę dėl šalies konstitucijos ir įstatymų, kurių privalu laikytis kiekvienam. Tiesa, pirmą kartą nuo monarchijos atkūrimo ši jo prakalba per Katalonijos visuomeninę televiziją nebuvo transliuojama, nes televizijos darbuotojai paskelbė streiką kaip tik karaliaus pasisakymo metu.

Po to, kai šių metų sausio 16 dieną Katalonijos parlamentas nubalsavo už referendumą, sausio 21 dieną apie problemą prabilo ir Ispanijos vyriausybės prezidentas Marijanas Rachojus. Jis pažadėjo visiems ispanams, kad neleis surengti jokio referendumo, kuris spręstų dėl valstybės teritorinio vientisumo. Televizijos kanalui Antena 3 Rachojus sakė: „Valstybė yra pasirengusi bet kokiam įvykių eigos scenarijui. Įstatymų bus laikomasi. Referendumas, keliantis Ispanijos tautos suvereniteto klausimą, neįvyks. Kol aš esu vyriausybės prezidentas, jokia Ispanijos teritorija negalės tapti nepriklausoma.“ Jis pažadėjo įdėti daug pastangų, kad sutvirtintų ispanų ir katalonų vienybę. Taip pat jis pažadėjo išspręsti daugybę ekonominės gerovės klausimų: „Per artimiausius dvejus metus 632 tūkstančiai Ispanijos piliečių jau nebebus bedarbiai. Blogiausia liko praeityje, nors dar daug reikės nuveikti. Aš suvokiu, kokios aukos buvo pareikalauta iš Ispanijos piliečių, tačiau jau greitai jie įsitikins, kad ta auka nebuvo beprasmė, ir pamatys konkrečius rezultatus.“

Politikos komentatoriai teigia, kad Katalonijos atsiskyrimas yra įmanomas tik teoriškai, nes toks žingsnis labai destabilizuotų Ispaniją ir visą Europos Sąjungą. Todėl tokiems autonomijų žingsniams bus labai priešinamasi. Tokios pačios taktikos bus laikomasi Didžiojoje Britanijoje dėl škotų ir Belgijoje dėl flamų pozicijos, nes tose valstybėse labai regimai sustiprėjo nacionalistų pozicija politiniame žemėlapyje.

Šaltiniai: reuters.com, bbc.co.uk , itar-tass.com

„Ekspertai.eu“ skelbiamą informaciją draudžiama visuomenės informavimo priemonėse atgaminti be raštiško asociacijos „Global Gaze Network“ sutikimo, kurį galima gauti adresu [email protected]
Kalba redaguota ekspertai.eu

Association „Global Gaze Network“
IBAN: CH9409000000161276571
BIC: POFICHBEXXX
(banko pavedimo mokestis toks pat, kaip darant pavedimą ir Lietuvoje)
Adresas: Brandschenkenstrasse 53
Miestas: Zürich
Pašto kodas: 8002


 
Komentarai

 
7. katalonams
(2014-01-26 14:26:31)
(78.63.237.52) Parašė:

sekmes!Jusu 12 milijonu, kalbanciu katalonu kalba, jus turite sostine, ekonomika ir istorija. Pirmyn.



6. Pilietis
(2014-01-24 11:54:27)
(213.164.105.170) Parašė:

Katalonai Ispanijoje yra tautinė mažuma, nes jie neturi kitos teritorijos, kad ir kitoje valstybėje, kur galėtų vystyti savo kalbą savo kultūrą aplamai . Pasaulis vertina mažas tautas, deda pastangas, paramą joms, kad jos neišnyktų, kad savo buvimu praturtintų pasaulio kultūrą savo išskirtinėmis savybėmis. Tuo tarpu Lietuvos lenkai nėra tautinė mažuma, nes lenkų kultūros ar kalbos išnykimui joks pavojus negresia. Lenkų kultūra, kalba puikiausiai egzistuoja Lenkijos valstybėe. Lietuvoje tautinėmis mažumomis lakytini karaimai, romai (čigonai), totoriai, nes jie neturi savo valstybių, kur būtų užtikrintas jų kultūrų egzistavimas. Tiek Žydai, vokiečiai, ukrainiečiai, baltarusiai nereikalauja sau tautinėms mažumoms teikiamų privilegijų, nes turi atitinkamas tautines valstybes, kur šių tautų kultūra egzistuoja, palaikoma, priešingai nei lenkai Lietuvoje, reikalaudami to, kas jiems nepriklauso, keldami triukšmą. Vilniaus kraštas , jo gyventojai pergyveno ilgą ir skaudų polonizacijos laikotarpį, todėl kai kam iš politikų čia yra dėkinga dirva semtis populiarumo.



5. Darijus
(2014-01-23 16:03:36)
(194.154.216.91) Parašė:

Istorijos virsmo dirbtinai nesustabdysi. O tamsa visada priešinasi, bet rytas juk visada ateina. Ateis ir Žemaitijos laikas, o tai tauta kalba tarme.



4. katalonai
(2014-01-22 21:58:47)
(162.226.66.184) Parašė:

pirmyn is didelio bardako,jie bijo jusu protingos ekonomijos pakilimo mazesneja teritorijoje geriau tvarkytis ir jeigu bus laisvi rinkimai,kaip islandijoje



3. hehe
(2014-01-22 16:35:18)
(213.197.175.110) Parašė:

tautų apsisprendimo teisė mėtosi šiukšlyne...



2. 1-am
(2014-01-22 16:28:57)
(78.57.208.170) Parašė:

Taip - pažiūrėk, kaip Lietuvoje diskriminuojami Lenkai.



1. ką gi
(2014-01-22 15:24:17)
(78.62.22.219) Parašė:

Tokia ES „demokratija”



Parašykite komentarą
Ekspertai.eu įspėja, kad komentaras – tai viešas informacijos paskelbimas.
Komentatorius atsako už savo viešai paskelbtą žinomai neteisingą, įžeidžiančią, šmeižikiško ar nusikalstamo turinio informaciją (tai yra komentarai, kuriuose skatinama tautinė, rasinė, religinė ar kitokia neapykanta, raginimai nuversti teisėtą Lietuvos valdžią, organizuoti sąmokslą prieš valstybę, pakeisti jos konstitucinę santvarką, kėsintis į nepriklausomybę arba pažeisti teritorijos vientisumą, šiais tikslais kurti ginkluotas grupes arba daryti kitus nusikaltimus, kuriais kėsinamasi į Lietuvos valstybę) LR teisės aktų nustatyta tvarka.
Ekspertai.eu komentarų neredaguoja.
Komentarai su keiksmažodžiais ar vulgarybėmis bei piktybiškai kartojami tekstai yra šalinami.
Vardas
Komentaras