2017 m. rugsėjo 23 d.


Kas svarbiau: BVP (bendras vidaus produktas) ar BNL (bendros nacionalinės laimės) indeksas?

12
Paskelbta: 2017-09-02 14:38 Autorius: Gediminas Navaitis, Mykolo Romerio universiteto profesorius
Nuotr. alwaysonpurpose.com
Nuotr. alwaysonpurpose.com

Žmonės norėtų būti laimingi. Šis noras patrauklus dar ir todėl, kad laimingi žmonės reikšmingai prisideda prie visuomenės gerovės, labiau pilietiški, kilnūs ir tolerantiški. Jei visuomenės laimė tokia vertinga, kodėl jautri, demokratiška valdžia neturėtų kreipti savo politikos siekdama piliečiams padėti pasiekti didesnį laimės lygį?

Akivaizdu, kad valdžia arba nenori rūpintis piliečių laime, arba jai prastai sekasi tai daryti. Todėl apie aukštesnį BNL (bendros nacionalinės laimės indeksą) ji net nekalba, nes Lietuva pagal jį pastoviai atsiduria šeštame pasaulio šalių dešimtuke, nes to paties Visuomenės nuomonės tyrimų centro "Vilmorus" , kuris nuolat skaičiuoja politikų ir partijų reitingus, atliktoje apklausoje tik 10,2 proc. Lietuvos žmonių sakė, kad jiems praėjusieji metai buvo laimingi ir jie tiki, kad ateityje gerovė stiprės. Tuo tarpu nelaimėlių t. y. atsakiusių, kad „2016-tieji nebuvo laimingi, gerų permainų nesitikiu“ buvo 14,8 proc. Žymiai daugiau nei daugelyje Europos Sąjungos šalių.

Ilgą laiką valdžia galėjo išsisukinėti nuo laimės temos, siūlyti kitus politikos tikslus. Todėl informacinėje erdvėje, politinių sprendimų priėmime nuolat stebėjome bandymus nukreipti piliečių jėgas ir valstybės pastangas kita linkme. Ketvirtį amžiaus rūpintasi, kad politikai važinėtų tinkamomis mašinomis ir nesimylėtų su netinkamomis moterimis. Po tiek pastangų piliečiai jau gali paklausti: „Jei įsigalės celibatas ir politikai persės ant dviratukų, ar pagerės mano gyvenimas?“ Atsakymas numanomas, todėl reikia bent kiek išradingesnio piliečio vargų paaiškinimo.

Daug kartų kartotas ir ne vienam atrodantis protingu paaiškinimas – mažai turto ir pinigų, menkai investuota į darbo vietas. Ir primygtinai siūlomos išvados – palaukit pakentėkit, darbuokitės viršvalandžius, nekliudykit korporacijų verslui, pritrauksim investicijų, daugiau gaminsim..., todėl nenorėkit šiandieną, bet kada nors ateityje sulauksit laimės (gal danguje).

Gausybė tyrimų ir duomenų įrodė, kad šie, iš pirmo žvilgsnio, įtikinamais atrodantys samprotavimai ne ką verti. Vis sunkiau nutylėti dar septyniasdešimtaisiais praeito amžiaus metais atskleistą „Easterlin‘o paradoksą“, kurio esmė – Vakarų šalyse turto pagausėjo kelis kartus, o laimingų žmonių skaičius beveik nepakito.

Be to įkyrus pilietis gali domėtis kuo skiriasi investicija ir darbo vietos sukūrimas vokiškame ir lietuviškame „Lidle“. Kasos aparatas toks pat, prekės gal net brangesnės Lietuvoje, o atlyginimai skiriasi bent aštuonis kartus. Jis gali užduoti laisvą, neprijaukintą rinką šlovinantiems politikams labai nepatogų klausimą: „Kiek ir ko dar reikia sukurti, kad jis (ne politikas, o pilietis) laimingiau gyventų, kiek turi išaugti BVP, kad ir jis pajustų augimą?“. O labai įkyrus pilietis pasidomės Lietuvos statistikos departamento skelbiama informacija ir sužinos – BVP vienam gyventojui Lietuvoje per metus sukuriama 19100 eurų, Estijoje – 18600, Lenkijoje – 17500, vidutinis darbuotojas už vidutinę darbo valandą gauna – Lietuvoje 6,2 euro, Estijoje – 9,0 , Lenkijoje – 7,6 eurus.

Vėliau jis užduos klausimą kodėl gerai žinomi, ne kartą skelbti ir išbandyti laimės ekonomikos siūlymai Lietuvos ir ne tik jos valdžiai vis dar „negirdėti“, kodėl mažai kas daroma, kad žmonės taptų laimingesni.

Jam žinoma galima atsakyti, kad laimė neišmatuojama, besikeičianti nuotaika. Galima pašiepti laimę bei aiškinti, kad niekas nekliudo medituoti ir graužti ropes. Netgi galima pripažinti laimės svarbą, bet priskirti ją asmeninio, dvasinio gyvenimo sričiai. Tačiau gausybė tyrimų patvirtins - visuomenės laimės lygis gali būti išmatuotas (prisiminkime BNL arba Jungtinių Tautų organizacijos skelbtus duomenis apie skirtingų šalių gyventojų laimingumą, pagal kuriuos Lietuva vis atsiduria šeštame dešimtuke). Dar daugiau duomenų ir faktų įrodys, kad laimingas žmogus yra ekonominė vertybė, nes sugeba daugiau sukurti ir daugiau uždirbti, kad laimingų žmonių visuomenė ekonomiškai sėkmingesnė, kad veiksmai didinantys visuomenės laimės lygį neišvengiamai didina ir visų jos narių turtingumą. Todėl ir kalbama ne tik apie laimę, bet apie laimės ekonomiką, todėl vis dažniau sutariama - laimė gali tapti valstybinės politikos tikslu.

Gali, bet netampa. Vietoj modernios laimės ekonomikos vis dar siūlomos XIX a. idėjos, kurios gal ir tiko kai valstybių biudžetai buvo skaičiuojami milijonais, bet vis menkiau tinka kai jie skaičiuojami milijardais. Kas ir kodėl tai daro – kitą kartą.

„Ekspertai.eu“ skelbiamą informaciją draudžiama visuomenės informavimo priemonėse atgaminti be raštiško VšĮ „Ekspertai.eu“ sutikimo, kurį galima gauti adresu info@ekspertai.eu
 
Komentarai

 
12. ku-ku lt.j.p.
(2017-09-03 03:59:50)
(162.226.66.184) Parašė:

Ale ir durnas tu lt. jungtines pajiegos!Ismesk tv.lt!Rasliava,kaip sapne,tai tikroviska,tai durnystes!Pasidometi apie sapnus galima vedagor Trechlebov!



11.

Šis komentaras dėl portalo taisyklių pažeidimo buvo pašalintas.



10.

Šis komentaras dėl portalo taisyklių pažeidimo buvo pašalintas.



9.

Šis komentaras dėl portalo taisyklių pažeidimo buvo pašalintas.



8.

Šis komentaras dėl portalo taisyklių pažeidimo buvo pašalintas.



7.

Šis komentaras dėl portalo taisyklių pažeidimo buvo pašalintas.



6.

Šis komentaras dėl portalo taisyklių pažeidimo buvo pašalintas.



5. ////////
(2017-09-02 21:00:58)
(78.58.41.175) Parašė:

valdininku dikaduoniu gausejimas ju korupcija parsedaveliskumas darbdaviu gobsumas varo dirbancius lietuvius is salies



Parašykite komentarą
Ekspertai.eu įspėja, kad komentaras – tai viešas informacijos paskelbimas.
Komentatorius atsako už savo viešai paskelbtą žinomai neteisingą, įžeidžiančią, šmeižikiško ar nusikalstamo turinio informaciją (tai yra komentarai, kuriuose skatinama tautinė, rasinė, religinė ar kitokia neapykanta, raginimai nuversti teisėtą Lietuvos valdžią, organizuoti sąmokslą prieš valstybę, pakeisti jos konstitucinę santvarką, kėsintis į nepriklausomybę arba pažeisti teritorijos vientisumą, šiais tikslais kurti ginkluotas grupes arba daryti kitus nusikaltimus, kuriais kėsinamasi į Lietuvos valstybę) LR teisės aktų nustatyta tvarka.
Ekspertai.eu komentarų neredaguoja.
Komentarai su keiksmažodžiais ar vulgarybėmis bei piktybiškai kartojami tekstai yra šalinami.
Vardas
Komentaras