Kas gaili augimui, tas leidžia pinigus ginklams

Augimas yra teigiama gyvojo pasaulio būsena. Džiaugiamės, kada auga medelis, vaikas, ekonomika ir t.t. Ir atvirkščiai, nelauktai sulėtėjęs ar sustojęs augimas signalizuoja apie problemas ir pavojus. Medelį skubame palaistyti, apginti nuo kenkėjų. Vaiką vedame pas gydytoją. Nustojusioje augti visuomenėje garsėja nepasitenkinimas esama santvarka, kyla riaušės, išsivaikščiojama, jeigu ...stokojama proto ir supratimo. Na, o kaip turėtų pasielgti tokiu atveju išprusęs homo sapiens sapiens?

Globali stagnacija

Taip jau nutiko, kad pastarąjį dešimtmetį ne tik pasaulis, bet ir Europa susidūrė su lėtėjančio augimo problema. Ne taip seniai sustojusi augti subyrėjo galingoji Tarybų Sąjunga. Dabar braška buvęs tvirtas Europos Sąjungos rūmas - ES prarandant trauką, šalys rikiuojasi į „exito“ eiles. Anglai pasielgė paprastai – trenkė durimis. Rytų Europoje kuriamas „Trijų jūrų“ atsarginis išėjimas. Tačiau nei išeinantys, nei pasiliekantys netrykšta džiaugsmu, kadangi nėra ko džiaugtis - lėtėjant augimui gero nelauk. Europą užplūdo pabėgėliai, suaktyvėjo terorizmas, sužvango ginklai, kilo karo grėsmė.

Lietuvos lyderystė beveik visomis įmanomomis blogybėmis rodo, kad čia augimo problema itin opi. Nepakanka, kad šalį kasdieną palieka po pusantro šimto tautiečių. Gąsdina negandos ženklai – dėl aplaidumo ėmė griūti Gedimino kalnas, dėl klimato kaitos jūra pasiglemžė Melnragės pakrantę, audra išplovė Palangos paplūdimius. Vilniečius šiurpina kylantis Astravos branduolinis monstras. Ir kaip nepatikėti posakiu, kad bėda viena nevaikšto. Kažkaip nutiko, kad būtent Lietuvai pirmininkaujant Europos tarybai pasaulis sugrįžo į šaltojo karo laikus. Valstybės valdyme akivaizdžiai trūksta supratimo apie tai, kas vyksta, ir atsakingumo keistis.

Kas gaili augimui, tas leidžia pinigus ginklams

Nereikia būti pernelyg dideliu sociologu, kad rasti teisingą sprendimą – REIKIA AUGTI. Privalome tarsi sodininkai gelbėti medelius nuo kenkėjų, parūpinti vandens, patrešti želdinius. Gyvenimo patirtis rodo, kad išmanus sodininkas geba pasirūpinti sodo augimu. Nebeturime kitos išeities – tiesiog privalome pašalinti Lietuvos valstybės augimo trukdymus ir pasukti šalį pažangos link.

Turime istorinį šansą augti drauge su Europa ir pažangiu pasauliu. Nieko geresnio už Europos Sąjungą pasaulis nežino. Tai labai pažangus projektas. Ne veltui dar praeitą dešimtmetį ES ėmėsi darnaus vystymosi taip, kad jokia stagnacija negrėstų. Lisabonos strategijoje buvo numatyta, kad kiekviena šalis privalo diegti naujoves, skirdama moksliniams tyrimas ne mažiau nei po 3% nuo BVP. Gaila, bet šis rodiklis liko neįgyvendintas. Lisabonos strategija nepadėjo. Kas gaili pažangai, tas vėliau leidžia pinigus gynybai. Dabar Europa ir net Lietuva suskubo ginkluotis, atimdama iš savo žmonių 2% nuo BVP ginklams.

Augimas augimui nelygu

Bėda tame, kad nesutariame dėl to, kokio augimo reikia: Techninio, Ekonominio, Žaliojo, Darnaus ar Išmaniojo? Tikrai – ne techninio, skaičiuojamo tonomis, kilometrais, kilovatais ir kt. Dabar jis daugiau rodo sveiko proto stoką. Už vyraujančio Vakarų pasaulio šalyse ekonomikos kiekybinio 0-3% BVP augimo bando pasislėpti bet kuri valdančioji partija, nors jis tėra skaičiavimų paklaidos ribose.

Žaliasis augimas numato spartėjantį darbo produktyvumo augimą neteršiant aplinkos, diegiant technologijas, kurios įgalina atsisakyti nuo deginimo ir nuodingų chemikalų panaudojimo. 2015 metais Paryžiaus susitarime dėl Klimato kaitos paskelbus, kad turime atsisakyti deginti iškastinį kurą iki 2050 metų, belieka tik nedeginančios energetikos sprendimai – vėjo, saulės energetika, išmanieji namai ir elektromobiliai. ES užsibrėžė iki 2030 metų perpus sumažinti aplinką teršiančio transporto naudojimo, o didmiesčiuose pasiekti nulinę oro taršą. Pagaliau ir Lietuvos energetikos ministerija Naujoje energetikos nepriklausomybės strategijoje paskelbė ketinimą iki 2050 visiškai atsisakyti taršaus iškastinio kuro naudojimo ir pereiti prie 100% atsinaujinančių energijos išteklių vartojimo.

Žaliojo augimo priešininkai nebesislepia

Žaliasis augimas visiškai nepriimtinas deginančios energetikos verslams. O juk nafta, dujos, anglis, branduolinė energetika nuo seno yra kapitalistinio pasaulio ekonomikos pamatas. Net Donaldas Trumpas nesugebėjo pasipriešinti JAV anglų degintojų siekiams stabdyti dalyvavimą 2015 metų Pasaulio klimato kaitos susitarime. Netgi sparčiausiai Europoje diegiančioje žaliąsias technologijas ir buksyruojančioje visą ES Vokietijoje nepavyksta pasipriešinti Nord Streem 2 naujam gamtinių dujų vamzdžiui Europos Sąjungos viduryje.

Nors gyventojai vis mažiau degina buityje gamtines dujas, o energijos gamyboje jų naudojimas tapo pernelyg brangus vartotojams, Lietuvoje išdygo suskystintų gamtinių dujų terminalas ir naujos elektros vartotojų išlaidos jam išlaikyti. JAV siekia vis daugiau eksportuoti skalūnų dujų. Lenkija neketina atsisakyti anglių deginimo. O Prancūzijoje atominių elektrinių uždarymo klausimo vengia bet kuris politikas. Rusija apskritai neįsivaizduoja savo ateities be naftos, dujų, anglių deginimo ir branduolinės energetikos.

Nereikia toli eiti. Klaipėdos uosto augimas užstrigo pasenusių techninių požiūrių liūne, uosto direkcijos vadovai įsitikinę, kad uostą reikia auginti statant naujas krantines ir gilinant akvatoriją. Ekonominio augimo svertas – krovos konteinerizavimas čia suprantamas kaip naujovė, kuriai Klaipėda dar nepribrendo, nors pasaulyje konteineriais keliauja per 90% krovinių, kai Klaipėdoje šis rodiklis tesiekia 15%. Žaliojo augimo reikalavimai atsisakyti nuo aplinką teršiančių perkrovimo veiklų kelia išgąstį ne vien uosto kompanijų darbuotojams. Savivaldybės darbuotojams nesigaudant pažangos magistralėse belieka dūdą pūsti.

Darnusis augimas

Išmintingieji ES metodologai siūlo dar pažangesnį – darnųjį augimą. Anksčiau ar vėliau ateina supratimas to, kad žaliasis augimas arba gamtosauga reikalingi ne šiaip sau - savaime. Akivaizdi žaliojo augimo ir žmonių sveikatos, bei visaverčio gyvenimo trukmės sąsaja. Pasaulio sveikatos organizacija paskelbė, kad dėl ugnies deginimo ir to sukelto aplinkos užteršimo žmogus praranda dvidešimt savo gyvenimo metų. Dyzelinis kuras paskelbtas kancerogeniniu – sukeliančiu vėžį. Dėl nuolatinio streso ir netinkamos gyvensenos prarandame dar po 40 metų.

Europos Sąjungos vienas didžiausių privalumų yra būtent ekonominio augimo pakeitimas į darnaus vystymosi paradigmą, reikalaujant nuolat derinti ekonominį, žaliąjį ir socialinį augimą, nepaliekant problemų ateities kartoms. Trokšdama tapti ES nare Lietuva dar 2003 metais pasirengė Nacionalinę darnaus vystymosi strategiją ir įsipareigojo sulig ja gyventi. Deja, gretai ji buvo paslėpta Aplinkos ministerijos stalčiuje. O šalį ir toliau kvailina techninio ir ekonominio augimo imitatoriai. Lietuvos vyrai gyvena trumpiausia Europoje, per 56% tautiečių miršta nuo širdies ir kraujagyslių susirgimų. Ne veltui kaip gelbėjimosi ratą tautiečiai sutiko žaliųjų sveikuolių atėjimas į valdžią. Pradėjo, bet – kol kas augimas neprasidėjo.

Gal išmanusis augimas padės?

Išmanieji telefonai, daiktų internetas, savivaldūs automobiliai, robotai atskuba į žmonių gyvenimą tarsi suabejoję žmonių gebėjimais augti savo protu. Prakalbome ir apie išmaniąsias įmones, bendruomenes, gyvenvietes, miestus. Pavyko nustatyti, kad socialinės organizacijos nesugeba nuolat augti, kadangi jose nėra grandžių, kurios atliktų proto darbą – nuolatinį rūpinimąsi augimu.

Išmaniojo augimo mechanizmų diegimas išryškino antrąjį augimo priešininką – nebespėjančius su mokslo ir technologijų pažanga sveikatos, švietimo darbuotojus, valstybės tarnautojus ir net daugumą politikų, kurie baimindamiesi būti išstumti iš darbo rinkos ar prarasti populiarumą, atvirai priešinasi elektroninių apskaitos ir paslaugų technologijų atėjimui. Vilkinamas elektroninės sveikatos sistemos įsigaliojimas, švietime nediegiamas virtualioji saviugda, valstybės tarnautojai nesuinteresuoti užleisti vietą gyventojų savitarnai e-valdžios sprendimams. Atsilikę politikai baiminasi elektroninių rinkimų.

Išmanusis augimas savo esme reiškia demokratinę santvarką, kurioje subalansavus ir užtikrinus visų vadžių sąveiką, turėtų pavykti nuolat spręsti iškylančias problemas, kad neleisti joms susikaupti. 40 metų plėtodamas demokratinės savivaldos metodologiją parengiau Lietuvos ir ES strateginės savivaldos modelį, kurio įgyvendinimas įgalintų nuolat kurti ir įgyvendinti naujoves, kas užtikrintų nuolatinį spartėjantį augimą. Deja, sprendžiant iš Seimo narių gebėjimų susigaudyti augimo sociologijos vingrybėse, išmanios valstybės dar teks palaukti.

Kaip padaryti augimo priešininkus draugais?

Atsakymai į šį klausimą surasti. Deginančios energetikos verslininkus reikia įtikinti pereiti į žaliojo augimo stovyklą. Tam padeda verslo ir investicijų logika. Jau dabar neišmintinga investuoti į išeinančias technologijas, daugiausia investicijų nukreipiama į žaliąjį augimą. Branduolinės energetikos, naftos, dujų ir anglių deginimo verslai gali išsilaikyti vien su valstybių pagalba. Todėl valstybė pirmiausiai privalo tvirtai apsispręsti ir palaikyti vien  apie žaliąjį augimą. Čia būtini teisiniai sprendimai, tokie kaip ne žaliojo augimo uždraudimas. Draudimai ne visada yra blogis. Anglijoje uždraudus rūkymą viešose vietose ženkliai pagerėjo visuomenės sveikata. Tokio pat efekto laukiama griežtinant alkoholio vartojimo draudimus.

Jau išrastas būdas kaip išvengti darbuotojų pasipriešinimo pažangioms naujovėms. Eilėje šalių bandoma įvesti universalias bazines pajamas arba dividendus kiekvienam gyventojui, nepriklausomai nuo užimtumo. Suomijoje tokio eksperimento eigoje nustatyta, kad panaikinus skurdo pavojų išmokant po 560 eurų per mėnesį, atsilikę nuo pažangos asmenys liaujasi priešintis naujovėms ir nebestabdo pažangos. Bendruomenei pigiau yra mokėti už tai, kad atsilikęs nuo pažangos žmogus nedirbtų, bet netrukdytų visuomenei augti.

Tik nuo kiekvieno mūsų atsakingumo priklauso, kaip puoselėsime augimą. Svarbu, kad žinome kaip pasukti pažangos link. Tad plačiau apie tai kalbėkime ir pagaliau pradėkime veikti ir augti.