Juoda Rusijos naftininkų sąžinė

Pasaulinė aplinkosaugos organizacija Greenpeace skelbia apie tyrimą, atskleidusį didžiulę Rusijos naftos pramonės taršą ir katastrofiškas pasekmes ekologijai.

Jau daugelį dešimtmečių Rusijos naftos milžinai teršia kadaise nuostabią šalies gamtą, nafta liejasi ant žemės ir į Arkties vandenyną, nuodydama vandenį ir naikindama vietos tautelių gyvenamąją aplinką. Dažniausiai šie nusikaltimai vykdomi slapta.

Greenpeace pateikia dokumentinius šios katastrofos įrodymus. Nafta, srūvanti į upes ir žemę, sudaro storą, klampų sluoksnį, nuo kuriuo žūsta augalai ir gyvūnai, o žmonės priversti palikti gimtąsias vietas. Nafta užteršė maistą ir geriamąjį vandenį, o vietos gyventojai su neviltimi stebi, kaip kadaise švarius jų krašto miškus, upes ir orą užnuodijo teršalai, keliantys pavojų sveikatai.

Kai britų naftos bendrovė „British Petroleum“ 2010-iais išliejo į Meksikos įlanką 4,9 milijonus barelių naftos, apie tai kalbėjo visas pasaulis. Rusijos naftos gavybos pramonė kasmet išlieja ant žemės 30 milijonų barelių — septynis kartus daugiau, nei nutekėjo per šią katastrofą – bet šį nusikaltimą dengia paslapties ir korupcijos šydas. Be to, per 18 mėnesių daugiau nei keturi milijonai barelių Rusijos naftos patenka į Arkties vandenyną, kur tampa viso pasaulio problema.

Tik vienas iš "karštųjų taškų"

Išanalizavę iš palydovų darytas žemės paviršiaus nuotraukas, Greenpeace tyrėjai nuvyko į Arkties ir gretimus regionus, kad užfiksuotų išsiliejimus prie naftos gavybos vietų ir nustatytų aplinkai padarytos žalos dydį. Nuotraukos, padarytos Komi srityje vos per tris dienas, akivaizdžiai liudija apie katastrofišką padėtį, ir tai tik vienas iš daugelio Rusijos “karštųjų taškų”.

Dėl ekstremalių gamtos sąlygų ir prastos priežiūros naftos nuotėkis iš pažeistų naftotiekių vyksta nuolat. Be to, kasmet Rusija sudegina maždaug 40 milijardų kubinių metrų naftos gavybos procese susidarančių dujų, kurių 60 % sudaro šiltnamio efektą sukeliantis metanas.

Greenpeace duomenimis, kasmet Rusijos naftos verslovėse įvyksta 10 tūkstančių avarijų, išsilieja 5 milijonai tonų žalios naftos, o apie 500 tūkstančių tonų – kiekis, kurį pervežtų 18 325 naftovežiai - patenka į Arkties vandenyną. 

Nyksta bendruomenės

Rusijos Šiaurės, Sibiro ir Tolimųjų Rytų tautelės - apie 250 tūkstančių žmonių - yra viena pažeidžiamiausių Rusijos gyventojų grupių. Jų materialinės padėties ir tradicinės gyvensenos pagrindą sudaro žvejyba, medžioklė, elnių auginimas ir gamtos gėrybių rinkimas, todėl pramoninė išteklių gavyba, žvejyba ir miškininkystė, niokojanti šių etninių grupių gyvenamas teritorijas, atima iš jų teisę vystytis išlaikant tradicinį, su aplinka glaudžiai susijusį gyvenimo būdą.

Jauni žmonės Kolvos vietovėje su ateitimi nesieja jokių vilčių. Dauguma yra bedarbiai, gauti darbo vietos naftos verslovėse pavyksta nedaugeliui, o galimybės užsiimti kita veikla labai ribotos. Alkoholizmas šiose vietose – rimta problema.

Jau pripažįstama, kad savižudybių skaičius Rusijoje pasiekė nacionalinės krizės mastą. Komi respublikoje žmonių nusižudo beveik du kartus, o tarp etninių grupių – net tris kartus daugiau, nei Rusijos vidurkis.

Po ilgos Arkties žiemos pradėjus tirpti sniegui didžiuliai kiekiai naftos, išsiliejusios iš trūkusių vamzdynų, su vandeniu nuteka į upes. “Pavasaris yra blogiausias laikas. Tada naftos pilna visur – vandenyje, ore, maiste. Viskas dvokia nafta.” - Greenpeace tyrėjams sakė Ust-Uso gyventojai.

Tyrimą atlikę aplinkosaugininkai yra sunerimę dėl Rusijos planų pradėti naftos gavybą Arktyje: jei Rusijos naftos ir dujų pramonė nesugeba susitvarkyti dabartinėse verslovėse, ar galima tikėtis, kad išteklių gavyba Arktyje vyks atsakingai?

Parengta pagal www.greenpeace.org, nuotr. iš Komi srities Greenpeace, Staffan Julén.

[gallery order="DESC" columns="2" orderby="post_date"]