Jerevano „Euromaidanas“

Kijevo „Euromaidanas“ sulaukia daugiau dėmesio nei įvykiai Armėnijoje, kurią ištiko lygiai toks pats posūkis: po ilgų derybų su ES prezidentas Seržas Sargsianas netikėtai pareiškė, kad jo šalis stoja į Muitų sąjungą (sąjunga tarp Rusijos Federacijos, Baltarusijos Respublikos ir Kazachstano Respublikos – vert. past.). Užtvirtindamas pergalę, praėjusią savaitę Armėnijoje apsilankė Vladimiras Putinas. Jerevane jį pasitiko demonstrantai, nešini plakatais „Ne“ Muitų sąjungai“. Tai, kad Putinas vizitui pasirinko būtent gruodžio 2 dieną, regis, nėra atsitiktinumas: būtent 1920 metų gruodžio 2 dieną tarp Armėnijos ir Tarybų Sąjungos buvo pasirašyta sutartis, pagal kurią armėnų vyriausybė faktiškai atsisakė valdžios.

Tarp protesto akcijos organizatorių – „Nacionalinio apsisprendimo“ partija, kuriai vadovauja Paruiras Airikianas. Buvęs tarybinis politinis kalinys Airikianas įsitikinęs, kad Rusija manipuliuoja armėnų politikais, naudodami KGB bylas, taip pat šantažuoja jo šalį, ginkluodama Azerbaidžaną. 2013 metų sausio 31 dieną pačiame rinkimų kampanijos įkarštyje prieš Airikianą buvo įvykdytas pasikėsinimas: kandidatas į Armėnijos prezidentus buvo paguldytas į ligoninę dėl šautinės žaizdos. Gruodžio 6 dieną partija, kuriai jis vadovauja, pravedė eilinę protesto akciją prieš persiorientavimą nuo Briuselio į Maskvą. „Armėnijai tai visiškai nenaudinga“, – patvirtino Airikianas.

– Viename mūsų transparantų parašyta, kad tylėjimas – tai savižudybė. Akivaizdu, kad mūsų vadovybę privertė persiorientuoti nuo 27 demokratinių valstybių į tris diktatorius. Taigi, mus nustūmė nuo natūralaus vystymosi. Neįmanoma to nepastebėti.

– Armėnijos derybos su Europos Sąjunga dėl asociacijos vyko keletą metų. Kodėl įvyko toks netikėtas posūkis?

– Trejus su puse metų Armėnija vedė derybas su ES, ir visi tai manė esant natūraliu šalies vystymusi. Niekam ir į galvą nebuvo atėjusi mintis, kad Rusija gali tam pasipriešinti. Ir štai po 3,5 metų derybų Armėnija priėmė galutinį sprendimą. Tai buvo svarstoma, niekas neprotestavo, visi žinojo, kad, išlaikydama normalius santykius su visais savo partneriais, taip pat ir su Rusija, Armėnija turi priartėti prie ES. Tačiau vieną gražią dieną įvyko Putino ir mūsų prezidento Sargsiano susitikimas. Netikėtai visiems Sargsianas praneša, kad Armėnija prašo ją priimti į Muitų sąjungą. Mane nustebino, kaip į tai sureagavo Europa. Užuot pasakiusi, kad Armėnija tik išreiškė norą, kuris dokumentu nėra patvirtintas, kažkodėl mūsų europiniai partneriai staiga nutarė, kad viskas baigta. Aš maniau, kad, atvirkščiai, žinodama, kad Putinas panaudojo kažkokius svertus, slaptą KGB agentūrinį tinklą, Europa turėtų tam pasipriešinti, pasiūlyti pasirašyti susitarimus. O ką padarė europiečiai? Kadangi prezidentas pareiškė, – viso labo pareiškė! – kad Armėnija nori tapti iš esmės neegzistuojančios Muitų sąjungos nare, europiečiai sutartį, kuriai buvo ruošiamasi 3,5 metų, pakeitė kažkokia deklaracija. Mes gerai suprantame, kad ekonominiu požiūriu tai nesulyginama. Rusijos bendrasis vidaus produktas – 2 trilijonai, o Europos Sąjungos, ypač jei pridursime jos sąjungininkus, – aštuonis kartus didesnis. Saugumo požiūriu Rusija reiškiasi kaip karo provokatorė. Rusija ginkluoja Armėniją ir Azerbaidžaną, pastatydama priešpriešiais tas tautas, ruošdama jas kariniam konfliktui. Nė vienu požiūriu Putino Rusija negali būsi Armėnijai patraukli.
Kodėl Rusijos kariuomenė turi būti Armėnijoje ir saugoti jos sienas? Kodėl Rusija turi tęsti savo santykius su Turkija, remdamasi tais susitarimais, kurie kitados buvo nukreipti prieš Armėniją? Kodėl mūsų antrojo prezidento valdymo laikotarpiu Rusija už 100 milijonų dolerių tapo visaverte šeimininke daugiau nei 20 procentų Armėnijos ekonominės galios? Kodėl Rusijai nemokamai perduodama atominė elektrinė? Iš kur atsiranda naujos skolos ir kodėl tie, kurie pardavinėja Armėniją, tampa vos ne milijardieriais? Turint omenyje visus šiuos faktus, mes supratome, kad turime reikalų su klastingu priešininku, Armėnijos priešu, ir mes prieš tai pasisakome.

– Kaip valdžia reaguoja į jūsų protesto akcijas?

– Jaunimas, įskaitant ir mūsų partijos atstovus, surengė protesto eitynes „Ne“ muitų sąjungai!“. Ir nors viskas buvo sankcionuota ir tai buvo taiki demonstracija, daugiau nei šimtas žmonių buvo areštuota be jokios priežasties. Žmonės ramiai žygiavo, jie laikė transparantus: „Putinui – ne! Ne Muitų sąjungai! Armėnija veržiasi į Europą!“. Mes atlikome moksliškai paremtas visuomenės nuomonės apklausas, rūpestingai parinkdami respondentus, atsižvelgdami į geografinę padėtį, amžių, lytį, ir mes gavome rezultatus, kad už Muitų sąjungą pasisako viso labo 23 procentai Armėnijos piliečių. Europos Sąjungos šalininkų – 28 procentai. Apie 27 procentai – tiesiog už nepriklausomybę, tačiau iš esmės pasisako už suartėjimą su Europa. Ir kiek mažiau nei 20 procentų tų, kurie nesiorientuoja. O tuo tarpu valdžia pareiškė, kad daugiau nei 60 procentų nori Muitų sąjungos. Net žmonės, kurių giminės dirba Rusijoje ir siunčia jiems pinigus, ir tie sako: jei mes turėtume glaudžius santykius ir darbo rinkos galimybę ES, mes siųstume savo giminaičius dirbti ten ir gautume didesnį atlyginimą. T. y. net ta aplinkybė, kad daugelis armėnų dirba Rusijoje, nėra kliūtis, jog armėnų liaudis siektų suartėjimo su europiečiais.

– Rusija vienašališkai atšaukė muitų mokestį Armėnijai už naftą, dujas ir neapdorotus deimantus. Ką dar Putinas pažadėjo už Armėnijos persiorientavimą?

– Iranas jau pareiškė, kad tiektų dujas Armėnijai pigiau nei Rusija. Kitaip tariant, tai jau ne argumentas. Tačiau visa tai buvo pasakyta po to, kai Sargsianas pareiškė, kad Armėnija nori tapti Muitų sąjungos nare. Iki tol pagrindinis akivaizdus svertas buvo Azerbaidžano apginklavimas masinio naikinimo ginklais. Ne paslaptis, kad diktatorius Ilhamas Alijevas kartkartėmis pasisako, jog norėtų spręsti Karabacho ir Azebaidžano problemą panaudojant karinę jėgą ir karinį susidūrimą. Ir kai vadinamasis „sąjungininkas“ ginkluoja šalį, kuri grasina, natūralu, kad tai gali paveikti. Ukrainos politikas, Aukščiausiosios Rados narys Aleksandras Briginecas rašė, kad Janukovyčiui galėjo pateikti slaptą dosjė. Aš manau, kad kažkas panašaus buvo pateikta ir Sargsianui. Todėl, kad ankščiau jis visada vienareikšmiškai kalbėdavo, jog Armėnija stengiasi suartėti su Europos Sąjunga, neatmetant gerų santykių su Muitų sąjunga. Tačiau jei iškildavo „arba... arba“, tai net ministro pirmininko lygmeniu ne kartą buvo sakoma, kad mes einame į Europą.

– Ką galvojate apie tai, kas vyksta Kijeve, ar gali Armėnijoje įvykiai klostytis pagal Ukrainos scenarijų?

– Ukrainos ministras pirmininkas paskelbė apie derybų su Europos Sąjunga nutraukimą. Armėnijoje to nebuvo. Armėnija de facto atsisakė tolesnio bendradarbiavimo su Europos Sąjunga, tačiau jokio pareiškimo nebuvo. Ukrainoje viskas iš karto tapo aišku, o Armėnijoje iki lapkričio 29 dienos dauguma žmonių vis dėlto vylėsi, kad gal ko nors nesuprantame, galbūt Sargsianas pasirašys Asociacijos sutartį, o vėliau bus matyti, kas ir kaip su Muitų sąjunga. Todėl, aš manau, audringi protestai buvo nukelti į gruodžio 2 dieną, ir tada buvo areštuota daugiau nei šimtas žmonių. Tačiau mums nesiseka ta prasme, kad Armėnijos parlamentas visiškai korumpuotas, parlamento nariai – tai kriminalinių oligarchų atstovai, skirtingai nuo Ukrainos, kur net Viktoro Janukovyčiaus šalininkai nesutiko su tokia politika. Ar įmanomas toks vystymasis Armėnijoje? Savo mastu įmanomas. Mes turime istorinę patirtį. 1920 metais Armėnija savo valdžią atidavė bolševikams be kovos, nes žmonės tikėjosi, kad mes vis dėlto turime reikalų su žmonėmis. Po dviejų mėnesių Armėnijoje įvyko sukilimas. 1922 metų kovo 18 dieną Jerevanas buvo išlaisvintas nuo bolševikų, jie buvo išvaryti. Paskui bolševikų kariuomenė vėl okupavo Armėniją. Štai tokią mes turime liūdną patirtį, ir dabar mūsų pagrindinis tikslas – veikti ne post factum, o iš anksto pasipriešinti tam, kas gali įvykti. Nepaisant to, kad politinės partijos Armėnijoje korumpuotos, yra pilietinė visuomenė, yra laisvai mąstantys žmonės, suprantantys, kas tai yra Europa, tad yra ir viltis. Po 45 metų aktyvios veiklos mano tikslas – padėti žmonėms suprasti, kad ne viskas prarasta, kad mes ne vieni. Kol kovoji, turi galimybę pasiekti pergalę.

– Iš šimto žmonių, kurie buvo sulaikyti protesto akcijos metu, visi paleisti?

– Taip. Pagal įstatymą juos galėjo laikyti tris valandas, kai kuriuos laikė 4 ar 5 valandas, tačiau visus paleido. Daugelis protesto akciją tapatino su Putino atvykimu, norėjo pademonstruoti, kad Putinas su savo imperinėmis ambicijomis jiems nemalonus. Tačiau iš esmės demonstracija buvo skirta Armėnijos 1920 metų okupacijos metinėms. Buvo daug tokių šūkių: „Mes neleisim pasikartoti 1920 metų gruodžio 2 dienai!“

– Ar buvo imtasi ypatingų saugumo priemonių Putino vizito metu?
 
– Taip, masinė psichozė, net perspėjo: neatidarinėkite langų, nesiartinkite prie jų... To Armėnijoje niekada nebuvo, žmonės nustebo. Atvažiuoja ir išvažiuoja daug prezidentų, ir kas čia tokio? Tikriausiai vagies kepurė dega.

– Į jus buvo pasikėsinta šių metų sausio mėnesį. Kaip vyksta tyrimas ir ar rasti visi nusikaltėliai?

 – Taip, rasti vykdytojai ir užsakovai. Tačiau tyrimo organai kažkodėl nenori eiti toliau. Oficialiai šio nusikaltimo motyvai nenustatyti, tačiau akivaizdu: pėdsakai veda į FSB. Kažkoks Abramianas, Rusijos pilietis, pasiuntęs iš Maskvos 100 tūkstančių dolerių, taip ir liko neapklaustas, nepaisant mūsų reikalavimų. Tačiau trys jau kali, areštuoti ir nuteisti 14 ir 12 metų laisvės atėmimu.

Vertė Alicija Žukauskaitė

Šaltinis: svoboda.org