Ingūna Rybena: mūsų visuomeninė žiniasklaida kultivuoja vergo mąstymo būdą

Interviu su Latvijos Seimo nare, buvusia kultūros ministre Ingūna Rybena (Ingūna Rībena) Rygos apskrities naujienų portale apie šiandieninį pasaulį, nacionalines valstybes ir jų galimus likimus.
 
- Ar Jūs pritariate, kad Latvijoje šiuo metu vyksta tradicinių vertybių griovimas ir devalvacija?
 
- Vertybių griovimas ir devalvacija vyksta visame Vakarų pasaulyje. Bet Latvijoje tai dar sulaukia gana didelio pasipriešinimo. Tačiau reikia pripažinti – paskutiniu metu griovėjai ir pas mus tampa ypatingai girdimi ir įtakingi. Tai aiškiausiai atskleidė puikiai organizuota kampanija dėl Stambulo konvencijos, kurioje dalyvavo didžioji mūsų populiariausios žiniasklaidos – tiek privačios, tiek visuomeninės – dalis. Negana to, nepasmerkta nė viena propagandos priemonė – nei tendencinga dalinė tiesa, nei atviras melas.
 
- Kokia šių procesų priežastis?
 
- Kokia vertybių griovimo priežastis pasauliniu lygmeniu – būtų labai didelio tyrimo tema. Net jei mes tą priežatį rastume, vargu ar mūsų jėgoms tai įtakoti. Bet kokia šių procesų priežastis Latvijoje, aš galiu pasakyti. Ir tai reikia pasakyti aiškiai: lengvatikybė, paklusni išdavystė ir parsidavėliškumas.

Jei teisingumo ministras Dzintaras Rasnačas vyriausybėje imasi atstovauti tautos daugumos norams ir interesams (ministras pasisako prieš Stambulo konvencijos ratifikavimą teigdamas, kad tai yra reali grėsmė nacionalinėms vertybėms – red. pastaba), tai valstybės prezidentas jį už tai viešai iškoneveikia! Ir po to prezidentas sako, kad situacija dėl Stambulo konvencijos (apie ją žr. čia http://laisvavisuomene.lt/kodel-neratifikuoti-stambulo-konvencijos/ ) nedaro garbės Latvijai. Kas nedaro garbės? Ar tai, kad mes dar apskritai turime savo nuomonę ir kad leidžiame sau ją pareikšti?
 
Man atrodo, kad Latvijai greičiau garbės nedaro toks prezidentas, kuris ne savo tautą gina, įkvepia ir jai atstovauja, bet kaip koks prievaizdas barasi. Dėl ko? Dėl to, kad mes – laisva tauta savo suverenioj valstybėj – leidžiame sau teisėtai saugoti savo konstitucinius principus? Kieno interesams prezidentas taip elgdamasis atstovauja – to už jį negaliu atsakyti.
 
- Kaip Jums atrodo, kur tai mus nuves?
 
- Kur tai mus nuves? Mokykimės iš istorijos. Tris kartus Europos naujojoje istorijoje tredicines vertybes mėginta pakeisti intelektualų kabinetuose gimusiomis doktrinomis, ir tris kartus tai baigėsi katastrofa – kruvina Prancūzijos revoliucija, komunizmu Rusijoje ir nacizmu Vokietijoje.
 
Mėginimas primesti Europai genderizmą ir multikultūralizmo ideologiją yra ketvirtas tokio pobūdžio eksperimentas. Nereikia būti pranašu, kad suprastum, jog tai gali baigtis latvių nacionalinio identiteto ir visos Vakarų civilizacijos sunaikinimu.
 
- Ar pritariate, kad Latvijai daromas spaudimas iš ES ir JAV pusės, kad būtų primestos ten vyraujančios pažiūros ir gyvenimo būdas?
 
- Labai nenorėčiau mąstyti pagal tokią pavyzdį. Be abejonės, genderizmo idėjos tapo labai įtakingos JAV ir daugelyje ES valstybių, bet nenorėčiau šių idėjų identifikuoti su visa Europa ar JAV. Tegu tai daro V. Putino propagandistai, aš nepriklausau jų auditorijai.
 
Neseniai mūsų teologas Juris Calytis komentavo mūsų arkivyskupų kvietimą neratifikuoti Stambulo konvencijos. Mūsų arkivyskupus teologas pirmiausia išvadino „nepilnapročiais“, o paskui jiems inkriminavo „atvirą neapykantą Europai“, nes „jų idealas matomas mūsų kaimynystėje – pas Putiną“.
 
Tai yra paradigma, kurios aš negaliu priimti. Mūsų arkivyskupai pasielgė kaip laisvi Europos patriotai, kurie jaučia atsakomybę už Europos likimą. O štai teologas J. Calytis galvoja kaip tipinis latvių vergas – lyg latvio likimas yra amžinai būti vien tik svetimųjų valdžios palaižūnu. Faktiškai J. Calytis mąsto kaip kompozitorius Imantas Kalninis, kuris savo neapykantą Vakarų civilizacijos ligoms kompensuoja ne latvių laisve, bet vergiškomis simpatijomis Putinui.
 
Kuris kurioj pusėj – ne tai svarbu. Svarbus pats kvailas vergo mąstymo būdas, kurį, deja, kultivuoja mūsų visuomeninė žiniasklaida, veltui stengdamasi mane ir panašiai mąstančius padaryti putinistais.
 
Toks mąstymo būdas man netinka. Matote, aš niekada gyvenime negalėsiu savęs sutapatinti su ta Europa, kurios simbolis yra Končita Vurst, bet dėl to aš netampu putiniste. Įdomu, ar teologo J. Calyčio intelektas sugeba aprėpti tokį sudėtingą fenomeną?
 
Tegu genderistai ir putinistai pešasi tarpusavyje, bet tai ne mūsų ginčai. Mes turime savas stabilias vertybes, kuriomis nesame nusivylę. O provokatoriams atsakome taip, kaip tai sugeba mūsų arkivyskupai ar teisingumo ministras Dzintaras Rasnačas.
 
Mes gimtinės nepasirenkame. Europa yra mūsų gimtinė, net jei ji serga. Bet jei pulkelis įtakingų neišmanėlių prašo mus sudalyvauti kolektyvinėje savižudybėje, tai mes geriau mandagiai atsiprašysime ir be ypatingo susižavėjimo stebėsime procesą iš šalies.
 
Klausimas – ar apskritai įmanoma tokiai mažai tautai išsaugoti savo idėjinį identitetą, siautėjant pasaulio galingiesiems? Tai įmanoma, mes tai seniai įrodėme.  Mūsų legionieriai kariavo Hitlerio armijos sudėtyje, bet jie nebuvo nacistai. Kokiais ištižėliais reikia būti dabar, kad taikos metu nesugebėtume būti europiečiai, neišduodantys savo vertybių.
 
- Ar galima atgaivinti tautos pasitikėjimą valdančiąja jėga?
 
- Manau, kad Latvijos tautos nepasitikėjimas valdančiaisiais rodo pusinį objektyvumą vertinant šios valdančiosios jėgos veiklą.
 
Gaila, bet turime daugmaž tokią vyriausybę, kokios esame nusipelnę, nes nesame jokie angelai. Kol tautoje bus tiek daug išdavikų, lengvatikių, niekšų ir vagių, tol tokie žmonės veršis į aukštus postus – ir į juos pateks. Ir, deja, mūsų demokratijoje nėra tokio mechanizmo, kuris juos sulaikytų.
 
Jei gyvename blogiau, negu turėtume, to priežastis – į aukščiausius postus patekusių mūsų tautiečių negarbingumas, godumas, savanaudiškumas ir arogancija. Ir aš dar kartą noriu priminti, kad visos šios ypatybės susijusios su viena didele, universalia, paskutiniu metu dažnai minima ir išjuokta sąvoka – dorove.

Šaltinis: aprinkis.lv