Hamidas Karzajus: amerikiečių karių reidai į afganų namus turi liautis

Afganistano prezidentas Hamidas Karzajus išskirtiniame interviu radijui „Svoboda“ pareiškė, kad yra pasirengęs pasirašyti su Jungtinėmis Valstijomis susitarimą dėl bendradarbiavimo saugumo srityje po to, kai bus įvykdyti du jo pagrindiniai reikalavimai – nutraukti amerikiečių kariškių reidai afganų namuose ir, kaip jis pasakė, „prasidės realus taikos procesas“. Interviu su Afganistano prezidentu užrašė radijo „Svoboda“ korespondentas Kabule Akbaras Ajazis.

Savo pasisakymuose praėjusią savaitę H. Karzajus pabrėždavo, kad susitarimas dėl saugumo gali būti pasirašytas tik po prezidento rinkimų 2014 metų balandį, nepaisant visuotinio seniūnų tarybos kvietimo pasirašyti dokumentą iki metų pabaigos. H. Karzajus ketina dalyvauti rinkimuose ir tikisi pergalės. Interviu radijui „Svoboda“ jis pabrėžė, kad antradienio vakarą gavo iš JAV prezidento padėjėjos nacionalinio saugumo klausimais Susan Rice patikinimus, kad Jungtinės Valstijos neketina kištis į Afganistano rinkimų procesus:

„Aš pareikalavau nutraukti visas amerikiečių atakas prieš afganų namus ir realaus taikos proceso pradžios. Kai tik amerikiečiai įvykdys šiuos du mano reikalavimus, būsiu pasirengęs pasirašyti susitarimą. Jei reikalavimai bus vykdomi, tai susitarimas atitiks Afganistano interesus. Dėl rinkimų, tai patarėja nacionalinio saugumo klausimais mane patikino, kad Amerika į rinkimus nesikiš ir nori, kad jie įvyktų numatytu laiku. Be to, jei tai įmanoma, JAV norėtų, kad jie pasibaigtų jau pirmame ture. Tačiau, jei prireiks antrojo turo, Jungtinės Valstijos ir toliau padės rinkimų procesui. Taip mane užtikrino. Tačiau pažiūrėsime, kaip bus iš tikrųjų.“

Baltieji rūmai ir JAV valstybės departamentas primygtinai reikalauja, kad susitarimas dėl saugumo būtų pasirašytas iki 2013-ųjų pabaigos. Jis reglamentuoja JAV kariškių dislokaciją Afganistane po to, kai 2014 metais iš šalies bus išvesti JAV ir kitų NATO valstybių kariniai daliniai. Tie kariškiai turės užsiimti afganų saugumo tarnybų bendradarbių paruošimu ir padėti jiems kovoti su ekstremistų grupuotėmis.

Po derybų Kabule su H. Karzajumi S. Rice televizijos kanalui „Tolo“ pareiškė, kad jei susitarimas nebus laiku pasirašytas, JAV neliks kitos išeities, kaip tik planuoti visišką NATO karių išvedimą iš Afganistano. Tą pačią poziciją patvirtino ir Valstybės departamento atstovė Jen Psaki:

„Nutarimas nukelti susitarimo pasirašymą į datą po rinkimų atims iš JAV ir jos NATO sąjungininkių galimybę planuoti savo dalyvavimą Afganistane po 2014 metų, o tai turi ypatingą reikšmę. Tai taip pat kelia pavojų NATO ir kitų valstybių finansinės paramos pažadų, duotų Čikagos ir Tokijo konferencijose, vykdymui. Be to, tai atima iš afganų, – ir aš tai noriu ypač pabrėžti, – garantijas, kad jie prieš rinkimus bus aprūpinti būtiniausiais dalykais.“

Interviu radijui „Svoboda“ Afganistano prezidentas H. Karzajus pabrėžė, kad Vašingtonas turi skaitytis ir su jo šalies interesais:

„Amerikiečiai turi savo darbotvarkę ir savo planus. Kad ir ką slėptų jų programos ir jų planai, viskas priklauso nuo jų pačių. O mums, afganams, reikalingi savi planai. Mes amerikiečiams pademonstravome, kad Afganistanas nori su jais draugystės, gali būti jų sąjungininkas. Mes ne prieš juos. Tačiau šioje draugystėje ir sąjungoje su Jungtinėmis Valstijomis afganai turi ginti Afganistano interesus. Mes nenorime pažeisti Amerikos interesų. Tačiau mes norime apginti savo tėvynę. O kokie mūsų tėvynės interesai? Mūsų interesai tokie, kad mes norime apginti afganų namus nuo amerikiečių antpuolių, jų naktinių reidų. Mes negalime leisti, kad mūsų liaudis kentėtų, ir privalome padaryti, kad afganų moterys ir vaikai vidury nakties nebūtų priversti bėgti iš namų, baimindamiesi, kad ant jų nukris amerikiečių bombos ar jie bus apšaudyti iš sraigtasparnių. Jūs gerai žinote, kad pastaraisiais metais daugelis afganų kartu su moterimis ir vaikais išėjo į kalnus tiesiog tam, kad apsigintų nuo naktinių amerikiečių atakų. Negalima pasirašyti susitarimo dėl saugumo su Amerika, kol afganai iš baimės prieš Amerikos kariškius yra priversti palikti savo namus. Amerika turi gerbti afganų namų saugumą, turi leisti afganų vyrams, moterims ir vaikams gyventi savo namuose, nieko nesibaiminant.“

H. Karzajus taip pat skeptiškai atsiliepė apie ilgalaikius JAV planus Afganistane:

„Nuo pačių amerikiečių priklauso, pasiliks jie ar išeis. Net jei mes su jais pasirašysime tūkstantį susitarimų, jei šie neatitiks jų interesų, jie išeis lygiai taip pat, kaip paliko likimo valiai Afganistaną 1990-aisiais pasibaigus džihadui. Tuomet aš buvau užsienio reikalų ministro pavaduotojas ir stebėjau, kaip Vakarai paliko Afganistaną po to, kai buvo išvesta sovietų kariuomenė. Aš pas juos lankydavausi ir prašydavau palikti pasiuntinybėje nors vieną smulkų tarnautoją. Tačiau jie uždarė pasiuntinybes ir išėjo. Taigi jie niekuomet neateis, jei tai nėra jų interesas. Jei šiandien Amerika yra Afganistane, tai tik todėl, kad toks yra jos interesas, – nesvarbu, ar ekonominis, ar saugumo. Kaip nepriklausoma valstybė, mes turime teisę ginti ir įrodinėti savo interesus.“

Atsakomybę už dabartinę itin nestabilią situaciją Afganistane H. Karzajus iš esmės perkelia Pakistanui ir Jungtinėms Valstijoms:

„Jie labai didele dalimi už tai atsakingi. Afganistano vyriausybė taip pat prisiima savo atsakomybės dalį. Mūsų silpnumas ir mūsų klaidos – tai taip pat dabartinės krizės priežastis. Tačiau, kaip jūs gerai žinote, didesnė dalis teroristinių grupių slapstosi Pakistane. Ir Jungtinės Valstijos taip pat teigia, kad teroristų slėptuvės yra ten. Amerikos laikraščiai reguliariai praneša, kad JAV pasirašo sutartis su privačiomis firmomis, teikiančiomis saugumo paslaugas. Dėl ko pasirašomi tokie kontraktai? Jau prieš šešerius ar septynerius metus mano požiūris dėl šių privačių kompanijų labai skyrėsi nuo JAV. Kokios tai firmos ir kodėl aš prieš jas? Tos kompanijos sudarytos iš žmonių, kuriuos palaiko ir apmoko amerikiečiai. Ir joms per metus skiriama iki dviejų milijardų. Formaliai juos samdo, kad gintų Amerikos krovinius. Tačiau iš tiesų jie yra labai rimtas nestabilumo veiksnys.“

Dabartinės afganų valdžios santykius su talibais H. Karzajus vadina Afganistano vidaus reikalu.

„Tai mūsų atsakomybės zona. Ir mes, ir jie – afganai. Mes gerai pažįstame vieni kitus. Ar mes kariausime su talibais, ar sudarysime su jais taiką, tai mūsų problema. Pernai vizito Vašingtone metu, susitikimo su JAV prezidentu, aukštais Baltųjų rūmų, armijos ir žvalgybos atstovais išvakarėse, turėjau labai rimtas derybas su nacionalinio saugumo patarėju Thomu Donilonu. Jis man pasakė: „Talibai nėra mūsų priešai, mes nenorime su jais kariauti.“ Aš atsakiau: „Tai labai gerai. Tai kaip tik tai, ko mes norime. Mes metų metais prašome jūsų nebombarduoti ir nepuldinėti afganų. Ir jei jūs nemanote, kad talibai yra priešai, ir nenorite su jais kariauti, kodėl jūs kasnakt rengiate reidus afganų namuose?“ Kyla klausimas, ar tęsis reidai pasirašius susitarimą. Aš negaliu šito leisti. Saugumo susitarimas turėtų padaryti galą amerikiečių reidams“, – pasakė H. Karzajus išskirtiniame interviu radijui „Svoboda“.

Amerikos ir Afganistano susitarimo dėl JAV kariškių buvimo Afganistane sąlygų po to, kai iš ten bus išvestos NATO pajėgos, tekste nurodoma, kad amerikiečių kariškiai nebus teisiami Afganistano teismų. Nusikaltimo įvykdymo atveju juos teis pagal JAV įstatymus. Praėjusią savaitę prezidentas Barackas Obama pasiuntė H. Karzajui laišką, kuriame pažadėjo užtikrinti Afganistano suverenitetą, piliečių teisių ir tradicijų laikymąsi. B. Obamos laiške sakoma, kad amerikiečių kariškiai galės užeiti į privačius namus „tik ypatingais atvejais“.

Vertė Alicija Žukauskaitė

Šaltinis: http://www.svoboda.org/content/article/25181962.html