2019 m. spalio 18 d.

 

Estijos fenomenas: kodėl netolimi kaimynai taip skiriasi nuo mūsų?

6
Paskelbta: 2012-08-09 10:21 Autorius: Mindaugas Peleckis
Talinas iš laivo.
Talinas iš laivo.

Lyginant Baltijos valstybes, atsiliekame daug kuo – ypač elektronine pažanga (e-readiness; 2009 metais – kol kas tai paskutiniai duomenys - užėmėme 32 vietą pasaulyje, Latvija – 37-ą, o Estija – net 24-ą). Pirmąją vietą užima Danija, antrąją – Švedija, trečiąją – Nyderlandai (po jų – Norvegija, JAV, Australija, Singapūras, Honkongas, Kanada, Suomija).

Estija pasaulyje išgarsėjo paskelbusi griežtą karą kompiuteriniams įsilaužėliams. Ji net vadinama E-stonia, elektronine valstybe, nes šioje šalyje kompiuterinis ir internetinis išsivystymas smarkiai pažengęs.

Panagrinėkime, kodėl Lietuva daug kuo (ne tik roko muzikos raida) atsilieka nuo vos 1,3 milijonų gyventojų (iš jų estai sudaro apie 69 procentus, t. y. tik apie 900 tūkstančių) turinčios Estijos, nors esame visai netolima valstybė su panašia patirtimi. Mūsų žiniomis, estai taip pat emigruoja, tačiau labai netoli – į šalia esančią Suomiją, dažniausiai Helsinkį, kur uždarbis yra didesnis, tad to net negalima pavadinti emigracija.

Į klausimus atsakė Lietuvos Respublikos ambasados Taline darbuotojai – politikos, ekonomikos specialistai ir ambasadorius Juozas Bernatonis. Tiesa, su kai kuriais atsakymais galima ginčytis. Nors po šio interviu jau praėjo šiek tiek laiko, situacija pasikeitė tik Estijos naudai...
 
Estai labiau pasitiki savo valdžia
 
- Iš pradžių norėtųsi palyginti, kokie skirtumai tarp Estijos ir Lietuvos: ekonominė situacija, korupcijos rodiklis (ypač turint galvoje pastarųjų dienų įvykius, susijusius su įtariamu kyšininkavimu mūsų šalyje).
 

- Šiuo metu iš visų Baltijos valstybių geriausia ekonominė situacija yra Lietuvoje, o blogiausia – Latvijoje. Estija, galima sakyti – per vidurį. Statistiką apie Estijos ekonomikos vystymąsi galite surasti tinklalapyje stat.ee.
 
Neseniai buvo paskelbtos gana pesimistinės Estijos nacionalinio banko prognozės. Estijos banko analitikai prognozuoja, kad šiais metais ekonomika augs tik 2 procentais (Finansų ministerija – 3,7 procentų). Sumažėjęs ekonominis augimas, palyginti su prognozuotu pernai, ir sumažėjusios mokestinės pajamos gali suformuoti biudžeto deficitą iki 3 milijardų Estijos kronų (apie 6,6 milijardų litų). Finansų ministerija taip pat prognozuoja, kad metinė infliacija išaugs iki 9 procentų (bankas – iki 9,8 procentų).
 
Žmonių korupcijos suvokimo rodiklis Estijoje yra žemesnis, tačiau estai apskritai labiau pasitiki savo valstybe, savo valdžia ir optimistiškiau vertina situaciją. Estijoje gyvenančių lietuvių manymu, čia beveik visiškai išgyvendinta smulki vietos valdininkų korupcija, taip pat ir kyšininkavimas kelių policijoje. Tačiau paskutiniame GRECO (Valstybių prieš korupciją grupė) pranešime nurodoma, kad Estijoje trūksta partijų finansavimo tvarkos reglamentavimo, o tai gali būti korupcijos priežastis.     

- Kuo skiriasi Estijos politinis klimatas nuo Lietuvos? Ar Estijoje mažiau politinių skandalų, aukštų pareigūnų at(si)statydinimų?
 
- Politinė situacija Estijoje panaši kaip ir Lietuvoje, nes tai nulemia bendra istorinė patirtis ir panašios demokratijos raidos tendencijos. Praėjusiais metais prieš parlamento rinkimus ir Estijoje, kaip dabar Lietuvoje, buvo sukelti dirbtiniai politiniai skandalai (pvz., politikų įtarimai korupcija, privatizuojant ir reprivatizuojat geležinkelį).
 
Analogiškai, kaip ir Lietuvoje, politikai kaltinami korupcija perkeliant žemės sklypus. Tačiau politiniai skandalai Estijoje nėra taip eskaluojami, kad galėtų pakenkti Estijos tarptautiniam prestižui. Estijos politikams nėra būdinga svetur kritikuoti savo vidaus politiką ar skųstis kitų valstybių parlamentams. Estų atstovai tarptautinėse organizacijose niekuomet nekritikuoja savo Vyriausybės. 

Lietuvių verslininkai vertinami kaip gabūs ir darbštūs

- Kaip estai žiuri į lietuvius – kaip į verslo partnerius, netolimos šalies gyventojus? Koks lietuvių įvaizdis Estijoje?

- Estai lietuvių verslininkus vertina kaip labai gabius ir darbščius žmones. Dažniausiai laiko patikimais partneriais. Estų manymu, lietuviai yra labai emocingi ir linkę priimti drąsius sprendimus, tačiau ne visuomet priimdami sprendimus vadovaujasi protu. Tragiški įvykiai Škotijoje estų požiūriui į lietuvius įtakos neturi, nes estai daugiau vadovaujasi savo patyrimu.
 
- Ar estai pasakoja apie lietuvius anekdotus? Jei ne, tai apie ką pasakoja? Gal apie suomius? Gal žinote kokį estišką anekdotą?
 
- Apie lietuvius neteko girdėti anekdotų. Daugiau anekdotų yra apie artimiausius kaimynus. Tačiau Lietuvos diplomatai nepasakoja anekdotų apie kitų tautų atstovus.
 
- Kokie vidutiniai atlyginimai Estijoje ir kokios vidutinės kainos – maisto, buities prekių, nekilnojamojo turto? Ar tai brangesnė šalis nei Lietuva?
 
- Šiuo metu vartojimo kainų lygis Estijoje aukštesnis 10-15 procentų, pastaruoju metu sparčiai auga maisto produktų kainos (panašiais tempais kaip ir Lietuvoje). Geresnį žmonių gyvenimo lygį Estijoje užtikrina beveik trečdaliu didesni vidutinis atlyginimas ir senatvės pensija. Taip pat estai labiau apgalvotai išleidžia turimas lėšas. Pastaruoju metu apie 20 procentų sumažėjo nekilnojamojo turto kainos, prognozuojama, kad iki metų pabaigos sumažės dar 10 procentų. Pradėjo sparčiai augti bedarbystė, per metus ji padidėjo 20,5 procentų.
 
- Teko girdėti, kad studentams Estijoje pasiūloma sudaryti sutartis su valstybe, kad jie neemigruotų iš Estijos, taip jiems suteikiamos tam tikros lengvatos. Kokios tos lengvatos?
 
- Kaip mus informavo kai kurių aukštųjų mokyklų rektoriai, jokių lengvatų studentams, susietų su pasižadėjimu neišvykti į užsienį, nėra (bent jau įstatymai tikrai nenumato). Galbūt galėtumėte patikslinti, ką ir iš ko teko girdėti. (Tai teko girdėti iš daugelio kalbintų estų studentų, – M.P.)
 
- Kaip Estijoje gyvena žurnalistai (organizacijos „Reporters Without Borders“ duomenimis, pagal spaudos laisvės rodiklį Estija pasaulyje yra net 3-ioje vietoje, Lietuva – 30-oje, Latvija – 50-oje)? Ar pragyvenimui Estijos žurnalistai gali užsidirbti būdami laisvai samdomis (freelancer'iai)? Ar laisvai samdomi žurnalistai Estijoje turi teisę į sveikatos apsaugą, kitas socialines garantijas?
 
- Situacija panaši kaip ir Lietuvoje. Žurnalistai, su kuriais tenka bendrauti, savo uždarbiu nesiskundžia. Socialinis ir sveikatos draudimas Estijoje sutvarkytas panašiai kaip Lietuvoje. Socialinės garantijos priklauso nuo draudimo įmokų (jeigu jų nemoka darbdavys, moka pats dirbantysis, nuo įmokų atleidžiami tik neįgalūs asmenys ir bedarbiai). 

Bus daugiau

„Ekspertai.eu“ skelbiamą informaciją draudžiama visuomenės informavimo priemonėse atgaminti be raštiško VšĮ „Ekspertai.eu“ sutikimo, kurį galima gauti adresu info@ekspertai.eu
Kalba redaguota ekspertai.eu
 
Komentarai

 
6. Grasilda
(2012-08-10 00:12:02)
(86.100.225.58) Parašė:

> A. Puikiai parašėte. Pačią esmę. Kiekvienas doras lietuvis turėtų išmokti Jūsų komentarą kaip maldą.



5. A
(2012-08-09 23:20:35)
(78.60.156.126) Parašė:

1.Istorinės priežastys: valdantysis luomas - vokiečiai, o ne slavai; tikėjimas - reformatų, o ne katalikų; baudžiava panaikinta 1819, o ne 1861, t.y. tik 12 metų vėliau nei mūsų Suvalkijoj. 2.Tautos būdas: intravertai, susitelkę į save, dėl to stipresni tautininkai - lietuviai yra nuolatiniai kolonistai ir imperijos kūrėjai, raitelių kultūros palikuonys, todėl labai išsibarsto ir žūva karuose. Mūsų tautinis susipratimas dėl to labai nusilpęs. 3. Komunistinės Rusijos okupacijos metu lietuviai žymiai labiau priešinosi, todėl netekome ištisos kartos geriausių žmonių. Estai priešinosi pasyviai - nestodami į kompartiją. Todėl, atgavę laisvę, tiesiog uždraudė kompartiją ir po to nesunkiai apvalė šalį nuo komunistinių agentų. Lietuviai, pralaimėję ginkluotą kovą, palūžo dvasia ir ėmė greitai sovietizuotis. Išsivadavę, mes vis tiek likom smarkiai sovietizuoti, kompartija pakeitė tik vardą, bet išlaikė valdžią, todėl desovietizacija buvo tik paviršinė. Dabar šalis beveik visiškai užgrobta komunistinės mafijos.



4. Stasys
(2012-08-09 14:49:43)
(62.212.207.117) Parašė:

Galvoju, kad todėl, kad jie neturėjo nei AMB nei "fermerio", o, be to, ir apie pedofilinę mafiją pas juos negirdėti. Jie yra santūresni, sąžiningesni, nepasiduodantys įvairioms svetimoms įtakoms, tvirčiau einantys doros keliu, labiau pergyvenantys dėl savo Tėvynės ateities.



3. Pavyzdys
(2012-08-09 12:24:23)
(78.60.63.222) Parašė:

Lietuva turėtų perinti iš Estijos mokesčių sistemą. Ji yra daug paprastesnė ir mokečiai ne tokie dideli kaip Lietuvoje. Be to, klaida yra vertinti valstybes pagal "augimą". valstybės išsivystymo ir gerovės Esmė yra ekonomikos stabilumas, tame tarpe ir kainų. Aplamai tokio nieko nesakančio straipsnio geriau nerašytumėt.



2. galime tik pavydeti
(2012-08-09 12:03:52)
(84.240.35.28) Parašė:

ir linketi estams ir tolesnes sekmes. Na, o LDDP funkcionierius niekada nepripazins Kaimynu sekmes tikrosios priezasties- deKGBizacijos ir desovietizacijos.



1. Lietuvė
(2012-08-09 11:34:54)
(78.61.159.219) Parašė:

Pagarba estų tautai.



Parašykite komentarą
Ekspertai.eu įspėja, kad komentaras – tai viešas informacijos paskelbimas.
Komentatorius atsako už savo viešai paskelbtą žinomai neteisingą, įžeidžiančią, šmeižikiško ar nusikalstamo turinio informaciją (tai yra komentarai, kuriuose skatinama tautinė, rasinė, religinė ar kitokia neapykanta, raginimai nuversti teisėtą Lietuvos valdžią, organizuoti sąmokslą prieš valstybę, pakeisti jos konstitucinę santvarką, kėsintis į nepriklausomybę arba pažeisti teritorijos vientisumą, šiais tikslais kurti ginkluotas grupes arba daryti kitus nusikaltimus, kuriais kėsinamasi į Lietuvos valstybę) LR teisės aktų nustatyta tvarka.
Ekspertai.eu komentarų neredaguoja.
Komentarai su keiksmažodžiais ar vulgarybėmis bei piktybiškai kartojami tekstai yra šalinami.
Vardas
Komentaras